- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1342-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06616-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. I., L. I., G. I.
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-744-848/2019 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl L. I. pripažinimo ribotai veiksniu neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, suinteresuoti asmenys L. I., S. I., G. I., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra pareiškimu prašė pripažinti suinteresuotą asmenį L. I. ribotai veiksniu neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Pareiškėja patikslino savo reikalavimą ir prašė pripažinti L. I. ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros psichikos srityje.
2. Pareiškime nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 6 d. gautas suinteresuoto asmens S. I. prašymas kreiptis į teismą dėl jos sūnaus L. I. pripažinimo neveiksniu. Prašyme buvo nurodyta, kad jos sūnus 10 metų serga šizofrenija, 4 kartus gydėsi Psichiatrijos ligoninėse ir dėl ligos negali savarankiškai gyventi. 2018 m. vasario 20 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras atliko L. I. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą ir 2018 m. kovo 16 d. parengė išvadą Nr. 100, kurioje nurodė, kad L. I. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai visose turtinių santykių srityse. Taip pat geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai neturtinių santykių srityse tokiose kaip: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) maitinimosi įgūdžių sritis (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.); bendravimo sritis (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, uždarumas, konfliktai, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritis. Tačiau L. I. pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), geba tik iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba. Išvadoje pažymėta, kad L. I. reikalinga pagalba vartojant vaistus, išsikviečiant pagalbą, kreipiantis į gydymo įstaigas dėl reikalingos specialistų pagalbos. Pareiškėja, remdamasi motinos S. I. raštiškais paaiškinimais, susirašinėjimo su įstaigomis dokumentais nurodė, kad L. I. elgesys iš tiesų ne visada paaiškinamas priimtos visuomenėje logikos prasme. L. I. 5 metų laikotarpiu į gydytojus kreipėsi du kartus, tačiau tyrimų rezultatais nesidomėjo, ragintas telefonu atvykti pasitikrinti pagal profilaktinę programą - neatvyko. Gydytojos psichiatrės pažymoje nurodyta, kad L. I. pas psichiatrą lankosi nuo 2009 m. spalio 15 d., diagnozė F20.0. Kelis kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą 2018 m. sausio 19 d. - 2018 m. kovo 5 d. Diagnozė ta pati, ambulatoriškai lankosi nereguliariai, išrašytus vaistus geria savo nuožiūra. Psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektorius informavo, kad L. I. nuo 2018 m. kovo 13 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje Aleksoto sektoriuje III mišrios patologijos skyriuje. Diagnozė F20.0., gydymas tęsiamas. Motinos teigimu, kai sūnus nustojo vartoti vaistus liga labai paūmėjo. Paūmėjus ligai kalba nesąmones, blaškosi, bėga iš namų, atsisako gydytis, elgiasi neadekvačiai, išmetė savo banko kortelę, buvo atidavęs savo buto raktą benamiui, išmeta savo indus, rūbus į šiukšlių konteinerį. Motinos nuomone sūnui nerūpi jo sveikata, nes jis nesupranta, kad gydytis būtina.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. I. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jo ir motinos tarpusavio santykiai nėra geri, motina kišasi į jo privatų gyvenimą, kontroliuoja jį kaip mažą vaiką, nepagrįstai savo raštuose prokuratūrai ir sveikatos priežiūros įstaigoms nurodo, kad jis tariamai negali pats pasirūpinti savo sveikata.
4. Suinteresuotas asmuo S. I. atsiliepime į pareiškimą su pareikštu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad ji į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi su prašymu tik dėl to, jog norėjo, kad atsižvelgiant į praeityje vykusius sūnaus sveikatos būklės pablogėjimus, kad jis būtų guldomas į ligoninę ir jam suteiktas gydymas be jo sutikimo. Jos prašymas buvo neteisingai suprastas. Neturėdama teisinio išsilavinimo suprato, kad į Kauno apygardos prokuratūrą yra kreipusis tik dėl L. I. gydymo be jo sutikimo, tačiau ne dėl jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Po sūnaus gydymosi jis jaučiasi gerai, pats tvarkosi savo namuose, kuriais rūpinasi vienas, dalyvauja neįgaliems asmenims skirtuose renginiuose. Šiuo metu pats nusiperka vaistus, juos geria.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino, L. I. pripažino ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros psichikos srityje; inicijavo bylos dėl rūpybos L. I. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros psichikos srityje iškėlimą; duomenis apie L. I. pripažinimą ribotai veiksniu sveikatos priežiūros psichikos srityje pateikė neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. L. I. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius. 2018 m. spalio 11 d. – lapkričio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-662/2018 išvadoje nurodyta, kad L. I. konstatuota paranoidinė šizofrenija. Pagal šiuo metu esamą psichinę būseną L. I. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau L. I. pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje tokioje kaip: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas nustatė, kad L. I. gydomas Pilėnų sveikatos priežiūros centre. 2018 m. kovo 16 d. socialinio darbuotojo išvadoje Nr. 100 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad L. I. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bendravimo srityje, šeimos santykių, darbo teisinių santykių srityse, geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). L. I. nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2039 m. vasario 3 d. nustatytas 35 proc. darbingumas.
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl L. I. pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu sveikatos priežiūros srityje, pripažino svarbiais teismo posėdžio metu duotus eksperto S. S. ir gydytojos psichiatrės I. S.-S. paaiškinimus. Ekspertas nurodė, kad L. I. visiškai nekritiškas savo būsenai ligos susirgimo atžvilgiu. Jam pasireiškia kliedesiai dėl ko jis tampa visiškai neadekvatus, kas sudaro pagrindą apriboti sveikatos priežiūros sritį. L. I. nusiteikęs prieš gydytojus, ekspertizės atlikimo metu teigė, kad jam šiuo metu taikomas neteisingas gydymas. Vykusio klinikinio pokalbio metu nustatyta, kad jam pasireiškia kliedesiai. Jo patekimų į ligonines pasekmė - vaistų nevartojimas, kuriuos jis keičia savo nuožiūra, o tai ir yra visiškas kritikos nebuvimas savo ligos atžvilgiu. Tuo metu, kada yra trumpalaikė remisija L. I. gali objektyviai vertinti savo ligą. Tačiau ligos pablogėjimo atveju jam reikalingas gydymas, o jis tuo metu šito nesuvokia. Eksperto nuomone, kadangi jis yra nekritiškas savo susirgimo atžvilgiu, jam reikalinga riboti veiksnumą. Eksperto išvada, kad L. I. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje, tokioje kaip sveikatos priežiūros sritis, duota vertinant tik sveikatos psichikos sutrikimą. Kadangi dėl somatinio pobūdžio sutrikimų jis pats gali kreiptis į gydytojus bei priimti sprendimus, eksperto nuomone, ši išvada galėtų būti siaurinama. L. I. savo psichikos sutrikimo atžvilgiu yra visiškai nekritiškas, jam reikia apriboti šią sritį, kad juo būtų galima rūpintis, nes jam reikalingas pastovus stebėjimas ir, esant reikalui, gydymas.
8. Teismo posėdžio metu apklausta gydytoja psichiatrė I. S.-S. nurodė, kad L. I. gydo apie 2 metus. Gydytojos nuomone taip pat reikalinga riboti veiksnumą sveikatos priežiūros psichikos srityje. Pacientas nėra suinteresuotas ir nėra motyvuotas apskritai vartoti vaistus. Vaistai, kuriuos vartoja L. I., yra tik gretutiniai vaistai, tiesiogiai jo ligai jo naudojami vaistai įtakos neturi. Todėl tuo atveju, jeigu jis pats sugalvos mažinti vartojamų vaistų dozes ar juos vartoti kitaip negu yra paskirta, labai realaus didelio pokyčio jo sveikatai greičiausiai ir nebus, kadangi tai nėra pagrindiniai vaistai, kuriuos jis turėtų vartoti. Vaistai jam išrašomi reguliariai, jis jų išsirašyti ateina kiekvieną mėnesį. Vaistus išsirašo tvarkingai, tačiau ar jie tinkamai vartojami gydytoja patikrinti negali. Nurodė, kad pagal savo išsakomus pojūčius, kaip jis jaučiasi, galimai vaistai vartojami. Vaistų dozes jis mažina savo nuožiūra. Gydytoja pažymėjo, kad visi žmonės, kada yra psichikos sutrikimas, didele dalimi jie turi pasipriešinimą ir nepripažinimą būtent psichinės ligos ir kad jiems reikalinga pagalba. L. I. pas gydytoją lankosi tvarkingai, matoma, kad jis jaučia įtampą, nelabai nori sutikti su tuo, kas jam siūloma. Ligos jis pats nepripažįsta, ją pripažįsta tik formaliai, giliai širdyje nori, kad nebūtų visų apribojimų, nes nori būti laisvas, šiuo metu save kontroliuoja. Jam skiriamas klasikinis gydymas, kadangi jis nesutinka gydytis. Jam nebuvo siūlomas ambulatorinis gydymas ilgalaikiais vaistais, kadangi jis nesutinka gydytis, o toks gydymas gali būti taikomas tik stacionare stebint vaistų poveikį. Kadangi jis priešinasi gydymui, yra nekritiškas ligos atžvilgiu, gydymas ilgalaikio veikimo vaistais rizikingas.
9. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą ekspertizės aktą ir duotus eksperto bei gydytojos psichiatrės paaiškinimus, sprendė, jog L. I. nesuvokia ligos pobūdžio, sunkumo, gydymo svarbos, vaistų vartojimo būtinybės, atsisako hospitalizacijos, jis negeba savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl savo psichikos susirgimo. Todėl, siekiant apsaugoti L. I. interesus, garantuoti tinkamą ir savalaikį jo gydymą bei ligos stabilizavimo kontrolę, yra pagrindas L. I. pripažinti ribotai veiksniu sveikatos priežiūros psichikos srityje.
10. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo L. I. patyrė 590 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. I., interesai nagrinėjant bylą buvo priešiški, kadangi priimant sprendimą remiamasi specialistų teikiamomis išvadomis, todėl suinteresuoto asmens L. I. turėtas bylinėjimosi išlaidas neteisinga ir neprotinga būtų priteisti iš pareiškėjos, kuri šioje byloje gina viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas suinteresuoto asmens L. I. prašymą dėl 590 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo S. I. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „L. I. pripažinti ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros srityje. Inicijuoti bylos dėl rūpybos L. I. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo asmeninių neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros srityje, iškėlimą.“ Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patikslino savo reikalavimą ir prašė L. I. pripažinti neveiksniu neturtinių santykių srityje - sveikatos priežiūros psichikos srityje, tačiau papildomai nenurodė ką psichikos sritis turėtų apimti ir kokiuose santykiuose L. I. galėtų reikti rūpintojo pagalbos;
1.2. Nesutiktina su eksperto S. S. ir gydytojos psichiatrės I. S.-S. paaiškinimais ir su teismo išvada, kad L. I. veiksnumo ribojimas sveikatos priežiūros psichikos srityje yra siauresnis veiksnumo ribojimas už sveikatos priežiūros sritį;
1.3. Asmens veiksnumo ribojimo instituto taikymas yra itin sudėtingas, kadangi reikia atsižvelgti į asmens, kurio veiksnumas ribojamas, interesus, bei išlaikyti ribojimo ir žmogaus teisių pusiausvyrą, todėl jį ribojant teismas privalo pagalvoti ir apie žodžių, kuriais išreiškia asmens veiksnumo apribojimus, lingvistinę reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju, teismo sprendimas tiesiogiai atsilieps L. I. interesams ir kitose gyvenimo srityse, nes Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro įstaigai pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą bus įrašyta, jog L. I. yra ribotai veiksnus sveikatos priežiūros psichikos srityje;
1.4. Vien žodžio „psichikos“ naudojimas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje yra neproporcingas ir nereikalingas, kadangi gali sukelti abejonių dėl L. I. gebėjimo priimti sprendimus ir kitose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, kadangi lingvistiškai aiškinant žodį psichika jis apima daugiau nei tik žmogaus sveikatos būklę. Psichika suprantama kaip nervų sistemos veiklos dalis, apimanti elgesį, mintis, asmenybę, todėl šios sąvokos naudojimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje apriboja asmens veiksnumą labiau, negu iš tikro siekiama jį apriboti. Sveikatos priežiūros psichikos srities apribojimas išplečiamas iki asmens gebėjimo priimti sprendimus apskritai, ne vien šioje srityje, o taip formuoja visuomenės nuomonę, jog asmuo apskritai dėl savo psichinės sveikatos būklės negali savarankiškai priimti jokių sprendimų;
1.5. Pagal Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) rekomenduojamose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse yra išskiriama 10.2.2. p. sveikatos priežiūros sritis, o sveikatos priežiūros psichikos sritis nėra išskiriama kaip atskira sveikatos sritis. Tokia teismo sprendimu nustatyta L. I. veiksnumo ribojimo sritis yra teisiškai neapibrėžta, kadangi neaišku ką psichikos sritis konkrečiai turėtų apimti. Ką turėtų reikšti ir ką apima sveikatos priežiūros psichikos sritis Apraše paaiškinta nėra, nes tokio išskyrimo tiesiog nenumatyta, todėl neaišku kokiu mastu yra ribojamas asmens veiksnumas tokiu atveju;
1.6. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 str. 9 d., psichikos sveikata - gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Ribojant asmens veiksnumą dėl sveikatos priežiūros psichikos srityje šį ribojimą pagal aukščiau pateiktą psichikos sveikatos apibrėžimą galima suprasti kaip asmens nesugebėjimą dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime, tačiau L. I. yra iš dalies darbingas, todėl paliekant teismo sprendimo redakciją, jam būtų užkirstas kelias ne tik gauti darbą šiuo metu, bet pilnai save tinkami išlaikyti. Paliekant teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą redakciją nukentėtų sūnaus neturtinė teisė įsidarbinti, atlikti notarinius veiksmus, dalyvauti visuomenės gyvenime, kas iš esmės teigiamai veikia jo bendrą sveikatos būklę.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Apeliacinio skundo motyvai ir argumentai neturi jokio teisinio pagrindimo ir laikytini kaip apeliantės subjektyvaus pageidavimo pateikimas;
2.2. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, leido daryti išvadą, kad L. I. negali savarankiškai priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi tik tuomet, kai paūmėja psichinė liga. Psichinės ligos paūmėjimo metu, kuomet būtina taikyti gydymą ir kreiptis į gydytojus psichiatrus, L. I. savarankiškai priimti sprendimą kreiptis į psichiatrus, negali, todėl neapribojus L. I. veiksnumo psichikos sveikatos srityje - jam gali kilti grėsmė;
2.3. L. I. atstovės iniciatyva buvo vertinamos aplinkybės dėl siūlomo veiksnumo apribojimo srities sukonkretinimo - sveikatos priežiūros psichikos srityje. Atsiliepime į pareiškimą, atstovė prašė, kad jeigu teismas manytų, kad reikalinga riboti L. I. veiksnumą sveikatos priežiūros srityje, pripažinti L. I. ribotai veiksniu sveikatos priežiūros psichikos srityje;
2.4. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, pažymi, kad pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-377-259/2019). Tuo tikslu, būtina identifikuoti (įvertinti) konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepalikti galimybės nurodytą sąrašą interpretuoti plečiamai. Apraše nurodytos abstrakčios sritys, tokios kaip „kitos turtinių santykių sritys“ ar „kitos asmeninių neturtinių santykių sritys“ sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva ir pagal byloje surinktą medžiagą nustatyti kitas, Apraše neįvardytas turtinio pobūdžio ar asmeninio neturtinio pobūdžio sritis. Teismai yra pasisakę, kad Apraše siūlomas turtinių ir neturtinių santykių sričių sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas gali pateikti kitas formuluotes (sukonkretindamas, susiaurindamas) (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1493-436/2017).
13. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo L. I. pripažintas ribotai veiksniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).
17. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 p.).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 473 straipsnio 1 dalis įpareigoja teisėją teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turi pripažinti ribotai veiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias ribotai neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.
19. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino L. I. ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros psichikos srityje. Apeliantė suinteresuotas asmuo S. I. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir L. I. pripažinti ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje, nes apeliantės nuomone, vien žodžio – „psichikos“ naudojimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra neproporcingas ir nereikalingas, kadangi gali sukelti abejonių dėl sūnaus gebėjimo priimti sprendimus ir kitose, asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, srityse.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl L. I. pripažinimo ribotai veiksniu sveikatos priežiūros psichikos srityje remiantis visumos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu.
21. 2018 m. spalio 11 d. – lapkričio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-662/2018 išvadoje nurodyta, kad L. I. konstatuota paranoidinė šizofrenija. Jis pagal savo ligos pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti neturtinių santykių srityje tokioje kaip: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. S. nurodė, kad L. I. reikalinga riboti veiksnumą sveikatos priežiūros psichikos srityje, nes ekspertizės išvada duota vertinant tik sveikatos psichikos sutrikimą, dėl somatinio pobūdžio sutrikimų jis pats gali kreiptis į gydytojus bei priimti sprendimus. Gydytoja psichiatrė I. S.-S., gydanti L. I. apie dvejus metus, patvirtino reikalingumą L. I. riboti veiksnumą sveikatos priežiūros psichikos srityje.
22. Apeliantė nurodo, kad Apraše rekomenduojamose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse yra išskiriama 10.2.2. p. sveikatos priežiūros sritis, o sveikatos priežiūros psichikos sritis nėra išskiriama kaip atskira sveikatos sritis, todėl, apeliantės nuomone, teismo sprendimu nustatyta L. I. veiksnumo ribojimo sritis yra teisiškai neapibrėžta, kadangi neaišku, ką psichikos sritis konkrečiai turėtų apimti.
23. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta ir nurodo, kad Apraše siūlomas turtinių ir neturtinių santykių sričių sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas gali pateikti kitas formuluotes (sukonkretindamas, susiaurindamas) ir nurodyti tik tas sritis, kurios dėl sveikatos būklės yra aktualios ir kuriose asmuo nepripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu, galėtų pakenkti sau ir kitiems. Nagrinėjamu atveju siekiant apsaugoti L. I. interesus, garantuoti tinkamą ir savalaikį jo gydymą dėl psichikos ligos, pirmosios instancijos teismas L. I. pagrįstai pripažino ribotai veiksniu sveikatos priežiūros psichikos srityje ir konstatavo, kad kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis (ne psichikos sveikatos srityje) jis geba naudotis savarankiškai. Esant šioms aplinkybėms L. I. išplėsti veiksnumo ribojimo sritis nėra pagrindo.
24. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Ribotas L. I. teisių suvaržymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, CK 2.11 straipsnio reikalavimus ir tikslus, nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas vadovaujantis L. I. interesų apsaugos tam tikroje asmeninių neturtinių santykių srityje tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami.
25. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.