Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. T., atstovaujamos advokatės R. V., apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-277-559/2017 pagal pareiškėjo Jonavos rajono Neįgaliųjų veiklos centro pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo L. T. pripažinta neveiksnia peržiūrėjimo, suinteresuotas asmuo byloje L. T., išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras, vadovaudamasis 2016 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 76 straipsnio 2 dalies nuostatomis kreipėsi į teismą prašydamas peržiūrėti iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtą Jonavos rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1221-01/2001 dėl L. T. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos atliktas L. T. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba numatytose srityse vertinimas ir 2016 m. spalio 26 d. išvada Nr. 24 patvirtina, kad L. T. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų iš esmės visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvardijo konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose yra nustatytas L. T. neveiksnumas papildomai nurodant, kad neveiksnumas nustatomas ir kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimu, kadangi, jos vertinimu, tai prieštarauja neveiksnumo nustatymo reformos esmei nustatyti neveiksnumą kuo siauresnėje srityje nenustatant visiško neveiksnumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, nustatymo

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teisėją teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Tai reiškia, kad tie atvejai, kai asmuo pripažintinas neveiksniu iš esmės visose srityse, iš esmės paneigiamas naujasis teisinis neveiksnumo reglamentavimas, todėl negalimas. Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.Pažymėtina, kad teismas procesiniame sprendime turi motyvuoti būtinumą dėl kiekvienos iš sričių, kurioje asmuo pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.Kartu pažymėtina, kad teismas procesiniame sprendime (jo rezoliucinėje dalyje) turėtų aiškiai identifikuoti (įvardinti) konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepalikti galimybės nurodytą sąrašą interpretuoti plečiamai. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Apraše nurodytos abstrakčios sritys, tokios kaip „kitos turtinių santykių sritys“ ar „kitos asmeninių neturtinių santykių sritys“ sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva ir pagal byloje surinktą medžiagą (pvz., socialinio darbuotojo pateikiamą išvadą, ekspertizės išvadą) nustatyti kitas, Apraše neįvardytas turtinio pobūdžio ar asmeninio neturtinio pobūdžio sritis. Apraše siūlomas turtinių ir neturtinių santykių sričių sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas gali pateikti kitas formuluotes (sukonkretindamas, susiaurindamas). Akivaizdu, kad ne kiekviena turtinių ir neturtinių santykių sritis yra lygiavertė (pvz., asmuo gali negebėti savarankiškai spręsti dėl nekilnojamojo turto sandorių, bet gebėti savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius). Tai reiškia, kad iš esmės reikia nurodyti tik tas sritis, kurios asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra aktualios, kuriose asmuo gali veikti (įgyvendinti atitinkamas teises) su kito asmens pagalba ir kuriose asmuo nepripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu, galėtų pakenkti sau ir kitiems. Nagrinėjamu atveju teismas, teismo sprendime papildomai nurodydamas „kitas sritis“ sukūrė situaciją, kad neveiksnumas asmeniui iš esmės nustatomas visiškas, kas, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, reiškia prieštaravimą naujam teisiniam reglamentavimui, kartu ir įstatymo leidėjo valiai naujai sureguliuoti neveiksnumo nustatymo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į aktualias tarptautinės teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmeniui netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją (pridedama), nacionalinį teisinį reglamentavimą (Konstitucijos 34 str. 3 d., CK 3.15 str.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); santuokos sudarymas, rinkimų teisė) ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kaip minėta, tai teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant. Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo rezoliucinės dalies formulavimo, kai asmuo yra neįgalus nuo vaikystės ir turi visišką protinę negalią, nurodytina, kad bet kokiu atveju pirmiausia turėtų būti taikomas nutarties 15 punkte aptartas dviejų pakopų testas. Tokiu atveju teismas procesiniame sprendime neturėtų asmens pripažinti neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu teismo sprendimo dalis dėl L. T. neveiksnumo nustatymo šeimos santykių srityje nėra skundžiama. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sprendžiant šios kategorijos bylas, teismas turi būti aktyvus, ypač dėmesingas bei atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas, pažymi, jog teismas sprendime be pagrindo nustatė L. T. neveiksnumą šeimos santykių srityje. Toks teismo nurodymas prieštarauja nutarties 19-20 punktuose išdėstytam aiškinimui bei nėra pagrindžiamas atitinkamais teismo argumentais byloje nesant duomenų apie tai, kad L. T. šios sritys be kita ko aktualios. Be to, Neįgaliųjų teisių konvencija ir Komiteto Baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo įpareigoja panaikinti teisinį reguliavimą, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę į šeimą bei teisę sudaryti santuoką.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl konkrečių sričių, kuriose L. T. pripažinta neveiksnia nurodymo keistinas pašalinant teismo sprendime nurodytą turtinių santykių sričių 7 punktą „kitos turtinių santykių sritys“, asmeninių neturtinių santykių sričių 3 punktą „šeimos santykių sritis“ ir 6 punktą „kitos asmeninių neturtinių santykių sritys“.Ši nutartis netrukdo asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse jo sveikatai pagerėjus pagal šio asmens globėjo pareiškimą pakeisti teismo sprendimą ir pripažinti asmenį veiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 469 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje dėl konkrečių sričių, kuriose L. T. pripažinta neveiksnia pakeisti ir šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Pakeisti 2001 m. spalio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. Nr. 2-1221-01/2001, kuriuo L. T. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir nustatyti sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksniu, sąrašą:

I. Turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

II. Asmeninių neturtinių santykių sritys: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 4) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).”

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo nutarties kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.