- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2-3249-541/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37556-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- H. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui H. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2013 m. gruodžio 11 d. AB „Telia Lietuva“ (buvusi – AB „Omnitel“) ir atsakovas H. L. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, kurios pagrindu AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo teikti atsakovui viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už suteiktas paslaugas pirminis kreditorius išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovas šių PVM sąskaitų - faktūrų neapmokėjo. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 205,89 Eur skolos, 23,21 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys buvo priimtas 2018 m. lapkričio 30 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. procesinių dokumentų nepavykus įteikti atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresu, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 11 d. AB „Telia Lietuva“ (buvusi – AB „Omnitel“) ir atsakovas H. L. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovui viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas jomis naudotis sutartyje nustatyta tvarka ir sumokėti už paslaugas nustatytais terminais. Už suteiktas paslaugas buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitos - faktūros už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. 166,21 Eur sumai. Į bylą taip pateikti dokumentai, patvirtinantys abonento paslaugos įjungimą, akcijos užsakymą naujiems klientams, suteikto pokalbių plano duomenys ir atsakovo sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo.
2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Kasacinio teismo išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas, 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu atsakovą informavo apie reikalavimo teisės perleidimą, susidariusios skolos dydį ir ragino atsakovą šią skolą sumokėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas tinkamai informuotu apie reikalavimo perleidimą.
Iš priedo Nr. 1 prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, matyti, kad ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo H. L. 205,89 Eur dydžio skolą, kurią sudaro 139,46 Eur skolos už paslaugas bei 66,43 Eur nuostolių. Ieškovas paaiškino, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovo skolos likutis sudaro 139,46 Eur, o nuostoliai atsakovui apskaičiuoti už suteiktą įrangą pagal sutarties sudarymo metu galiojusios akcijos sąlygas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.205 straipsnyje sutarties neįvykdymas apibrėžtas kaip bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 205,89 Eur skola.
Ieškovas už pradelstą prievolės įvykdymo terminą taip pat prašo iš atsakovo priteisti 23,21 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. taikant 5 proc. metinę palūkanų normą. Palūkanų apskaičiavimui pagrįsti prideda palūkanų apskaičiavimo aktą. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 23,21 Eur kompensacinės palūkanos, taikant 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip jau minėta, pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 229,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovo H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 205,89 Eur (du šimtus penkis eurus 89 ct) skolos, 23,21 Eur (dvidešimt tris eurus 21 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (229,10 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 10 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.