- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2-10692-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05327-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“ (toliau – ir ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu, kurį patikslino 2022 m. balandžio 20 d. prašo priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – ir atsakovas) 1 849,33 Eur skolą, 1 029,79 Eur vėlavimo palūkanas, 249,62 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, atsakovo kreditingumas buvo įvertintas 2020 m. balandžio 7 d. prieš suteikiant jam kreditą. Pirmiausia buvo patikrinta nekredituotinų asmenų duomenų bazė, joje atsakovas kaip nekredituotinas asmuo įtrauktas nebuvo. Toliau sekė Sodros duomenų bazės tikrinimas ar atsakovas buvo dirbantis. Nustatyta, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo atlyginimą už darbą, o keturių paskutinių mėnesių atlyginimo vidurkis, kuris reikalingas kreditingumo vertinimui buvo 1 029,80 Eur. Vėliau buvo patikrinta Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB), kurioje buvo tikrinami atsakovo turimi įsipareigojimai kredito suteikimo dienai. Pradelstų įsipareigojimų atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. neturėjo, o turimų įsipareigojimų mėnesinės įmokos sudarė 0 Eur, todėl ieškovė jam suteikė 2 000 Eur kreditą, dvylikos mėnesių laikotarpiui, kurio mėnesio įmoka sudarė 264,19 Eur. Pajamų ir įsipareigojimų santykis suteikus kreditą buvo 25,65 proc.
3. 2020 m. balandžio 7 d. atsakovas ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui perversdama į atsakovo asmeninę sąskaitą 2 000 Eur kreditą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti 2 000 Eur kreditą bei 1 170,28 Eur kredito mokestį. Atsakovas pasirašė kredito sutartį nuotoliniu būdu iš savo asmeninės sąskaitos pervesdamas į kreditoriaus sąskaitą 0,1 Eur, taip patvirtindamas kredito sutarties sąlygas. Atlikus patikrinimo procedūras kreditas atsakovui buvo suteiktas, pervedant jį į jo asmeninę sąskaitą.
4. Kreditas turėjo būti mokamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį ir visiškai turėjo būti grąžintas 2021 m. balandžio 2 d. Atsakovas pagal sutektą kreditą atliko mokėjimus: 2020 m. gegužės 8 d. – 422 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką (įmoka atlikta nevėluojant); 2020 m. birželio 6 d. atsakovas atliko 0,55 Eur įmoką mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra termino pratęsimas, todėl mokėtina įmoka buvo įskaityta kaip kredito pratęsimas (pratęsimas buvo atliktas vėluojant 2 dienas). Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas pratęsimo mokestis, vartojimo kredito gavėjui buvo suformuotas ir išsiųstas naujas mokėjimo grafikas; 2020 m. liepos 5 d. atsakovas atliko 422 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką (įmoka atlikta nevėluojant); 2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas atliko 122,22 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką, (įmoka atlikta nevėluojant); 2020 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 233,22 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką, įmoka atlikta vėluojant 3 dienas; 2020 m. spalio 6 d. atsakovas atliko 303,03 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką, įmoka atlikta nevėluojant; 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovas atliko 69,72 Eur įmoką mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra termino pratęsimas, todėl mokėtina suma buvo įskaityta kaip kredito pratęsimas. Pratęsimas buvo atliktas vėluojant 12 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas pratęsimo mokesti, vartojimo kredito gavėjui buvo suformuotas ir išsiųstas naujas mokėjimo grafikas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, jog kredito mokestis 514,42 Eur susideda iš palūkanų už naudojimąsi kreditu ir administracinio mokesčio, kurie yra apskaičiuojami iš karto suteikiant kreditą ir nutraukus sutartį yra reikalaujami tik už faktinį naudojimosi kreditu terminą šiuo atveju iki sutarties nutraukimo. Palūkanos už naudojimąsi kreditu paskaičiuojamos taip: I įmoka (1334,91 × 74,51 proc.) / 365 × 30 d. = 81,76; II įmoka (1176,48 × 74,51 proc.) / 365 × 30 d. = 72,06; III įmoka (1008,35 × 74,51 proc.) / 365 x 30 d. = 61,76; IV įmoka (829,92 × 74,51 proc.) / 365 × 30 d. = 50,83; V įmoka (640,56 × 74,51 proc.) / 365 × 30 d. = 39,23; VI įmoka (439,60 × 74,51 proc.) / 365 × 30 d. = 26,92; VII įmoka (226,33 × 74,51 proc.)/365×30 d. = 13,86. Visa palūkanų suma 346,42 Eur.
6. Administracinis mokestis skaičiuojamas nuo pasiskolintos sumos 2 000 Eur už visą kredito naudojimosi terminą po 0,04 proc.: I įmoka (2 000 × 0,04 proc.) / 100 × 30 d. = 24 Eur; II įmoka (2 000 × 0,04 proc.) / 100 × 30 d. = 24 Eur; III įmoka (2 000 × 0,04 proc.) / 100 × 30 d. = 24 Eur; IV įmoka (2 000 × 0,04 proc.)/100 × 30 d.=24 Eur; V įmoka (2000 × 0,04 proc.)/100 × 30 d.=24 Eur; VI įmoka (2 000 × 0,04 proc.) / 100 × 30 d.=24 Eur; VII įmoka (2 000 × 0,04 proc.) / 100 × 30 d. = 24 Eur. Visa administracinio mokesčio suma 168 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepadengė savo kredito, likusi kredito suma yra 1334,91 Eur bei 514,42 Eur kredito mokestis.
7. Pagal sutarties sąlygas, laiku neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinus sumos, atsakovas privalo mokėti 74,51 procentų palūkanas nuo laiku negrąžintos sumos ir už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 procentų nuo laiku negrąžintos sumos. Palūkanų skaičiavimo pradžia nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. Priskaičiuota 1 029,79 Eur. Delspinigių skaičiavimo pradžia nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. birželio 15 d. Priskaičiuota suma – 249,62 Eur.
Šalies argumentai
8. Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ieškovė klaidino atsakovą, greičiau atsakovas pats nesigilino į situaciją ir nusprendė, kad jis yra teisus. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. sausio 11 d. ieškovė gavo atsakovo paklausimą su prašymu paaiškinti, kodėl jam skyrėsi mokėtinos sumos pagal mokėjimo grafiką. Į paklausimą ieškovė atsakė nedelsdama 2021 m. sausio 11 d., kuriame pateikė labai aiškų ir nedviprasmišką atsakymą. Atsakovas su ieškovu 2020 m. balandžio 7 d. sudarė kredito sutartį ir pasiskolino 2 000 Eur 12 mėnesių laikotarpiui, mėnesio įmokos suma 264,19 Eur. Pagal atsiųstą atsakovo užklausimą matoma, kad problema kilo dėl 2020 m. lapkričio mėnesio įmokos, kuri buvo vėluojama mokėti ir 2020 m. lapkričio 17 d. buvo atliktas minėtos paskolos įmokos pratęsimas. Teikdamas užklausimą atsakovas pateikė tik 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimą, kuris neatspindėjo realios situacijos, nes buvo siųstas po dalinio mokėjimo atlikimo. Atsakovui atsakant į užklausimą buvo informuota, kad 2020 m. lapkričio 16 d. jam buvo išsiųsti pranešimai, kuriose buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovas yra pradelsęs ir turi kuo skubiau padengti arba visą vėluojamos įmokos sumą t. y. 227,72 Eur arba sumokėti pratęsimo mokestį, t. y. 69,29 Eur, tokiu būdu pratęsdamas savo įmokos mokėjimo terminą 30 dienų. 2020 m. lapkričio 17 d. iš atsakovo buvo gautas 50 Eur mokėjimas. Akivaizdu, kad šios įmokos neužteko nei pratęsimui atlikti, nei įmokai padengti, todėl iš karto po mokėjimo užskaitymo buvo išsiųsti pranešimai, kad norint padengti įmoką pilnai atsakovui trūksta 178,15 Eur, o norint pratęsti, atsakovui reikia sumokėti 19,72 Eur, kaip įmokos pratęsimą. Atsakovas pasirinko mokėti pratęsimo mokestį ir tokiu būdu pratęsti įmokos mokėjimo terminą, apie gautą 19,72 Eur likutį, kurio trūko iki to, jog būtų atliktas pratęsimas. Apie tai, kad buvo atliktas pratęsimas atsakovas buvo informuotas SMS žinute. Jokios klaidos mokėjimuose nebuvo atsakovo mokėtina mėnesinė suma yra nekintanti nuo pat kredito išdavimo dienos ir jis ją galėjo aiškiai matyti mokėjimo grafike. Jeigu yra vėluojamos mokėti įmokos už vėlavimo dienas yra priskaičiuojamos vėlavimo palūkanos. Apibendrinant viską 2022 m. lapkričio 17 d. rytui atsakovo įmokos suma, įskaitant vėlavimo palūkanas buvo 228,15 Eur, o pratęsimo mokestis buvo 69,72 Eur. Atsakovas pasirinko mokėti ne įmoką, o pratęsimo mokestį, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d. iš atsakovo buvo gauti du mokėjimai 50 Eur ir 19,72 Eur, kas bendroje sumoje sudarė pratęsimo mokestį, t. y 69,72 Eur ir įmokos mokėjimas buvo nukeltas mėnesiui. Atlikus pratęsimą atsakovas gavo naujas kredito specialiąsias sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d. jis norint sumokėti įmoką turės sumokėti 264,19 Eur. Atsakovas teigia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė iš jo reikalavo sumokėti 266,15 eurų, tačiau tai nėra tiesa, nes viskas kas buvo prašoma iš atsakovo tai sumokėti 264,19 Eur įmoką apie kurią jis buvo informuotas 2020 m. lapkričio 17 d., nusiunčiant atnaujintas kredito specialiąsias sąlygas.
9. Civilinė byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant, kadangi buvo gautas jo pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.
II. Atsakovo atsiliepimai ir argumentai
10. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįsta.
11. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu bendrai sumai 3 028,74 Eur, iš kurių 1 029,79 Eur delspinigiai, kategoriškai nesutinka.
12. Atsakovas nurodė, kad sudarė su ieškove vartojimo kredito sutartį pagal kurios sąlygas 2020 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje atsakovas turėjo sumokėti 224,67 Eur įmoką, tačiau tą dieną reikiamos sumos neturėjo ir 2020 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 50,00 Eur įmoką, o likusią sumą 178,15 Eur pratęsė mėnesiui laiko, įmokant 19,72 Eur. Kitą mėnesį, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovo mokėtina suma buvo lygiai 187,15 Eur, tačiau kreditorius vienašališkai pakeitė mokėtiną sumą į 266,15 Eur. Ieškovė atsakovui nurodė, kad jo sumokėti 69,72 Eur buvo praeito mėnesio įmokos pratęsimo suma, su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka, kadangi matyti iš pateiktų įrodymų, kad 50,00 Eur buvo įmoka, o 19,72 Eur – pratęsimo suma. Be to, tai atsakovui patvirtino ir telefoninio pokalbio metu 2020 m. lapkričio 17 d. kreditų centro konsultantė, kadangi prieš darant pratęsimą 178,15 Eur sumai, atsakovas konsultavosi dėl to, kad nekiltų tokių nesklandumų, kuriuos nepagrįstai kelia kreditorius. Tačiau kitą mėnesį atsakovas buvo informuotas SMS žinute, jog turi sumokėti 266,15 Eur įmoką. Atsakovui ieškovės konsultantė paaiškino, kad jis ne taip suprato ankstesnę konsultantę ir visa jo sumokėta suma 69,72 Eur buvo tik pratęsimas praeito mėnesio įmokos.
13. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad yra grąžinęs ieškovei 1552,69 Eur bendroje sumoje, todėl faktinė likusi grąžintina suma yra 1576,05 Eur.
14. Ieškovė piktavališkai sudarė tokią situaciją, dėl vienintelio siekio – pasipelnyti. Ieškovė pažeidė sutarties sąlygas ir dėl to yra absoliučiai neteisi šioje situacijoje, todėl ieškovės reikalavimai akivaizdžiai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad atsakovas neatsisakė daryti įmokų kaip buvo įsipareigojęs sutartyje, tačiau dėl ieškovės veiksmų susidarė tokia situacija, kad iš jo pradėta reikalauti papildomų pajamų, kurios viršijo nurodytą sutartyje sumą, dėl to atsakovas privalo prisiimti visišką atsakomybę, kadangi įstatymas ir sutarties nuostatos draudžia vienašališkai keisti sutarties sąlygas, o ieškovė šią taisyklę pažeidė.
15. 2020 m lapkričio 9 d. atsakovo pradelsta sumokėti kredito grąžinimo suma ieškovei buvo 224,67 Eur, o pratęsimo mokestis 66,24 Eur. 2020 m. lapkričio 10 d. skola buvo 225,11 Eur, o pratęsimo mokestis 66,68 Eur. 2020 m. lapkričio 11 d. skola buvo 225,54 Eur, o pratęsimo mokestis 67,11 Eur ir atsakovui buvo žinoma, kad delspinigiai yra skaičiuojami kiekvieną dieną, tačiau jie yra nedideli, todėl įmokėdamas 50 Eur sumą dėl likusios sumos jis svarstė kaip pasielgti ar sumokėti likusią dalį, ar leisti ieškovei skaičiuoti delspinigius, kadangi pilnai atsakovui nebuvo žinoma kokia veikia šioje įmonėje sistema šiuo atžvilgiu, laukė kol gaus pranešimą dėl tolimesnių veiksmų. Po sumokėtos 50 Eur įmokos atsakovas gavo SMS žinutę apie pradelstą sumokėti įmoką arba pratęsimą kredito grąžinimo terminui. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų tai dienai nurodyta mokėtina suma buvo 178,15 Eur arba pratęsimo mokestis 19,72 Eur. Kadangi tuo metu atsakovui buvo palankiau pratęsti kredito grąžinimą mėnesiui laiko, pasitikslinimui atsakovas susisiekė su ieškovės konsultante ar gautoje SMS žinutėje nurodyta teisinga informacija ir kuomet atsakovas buvo patikslintas, kad SMS žinutėje informacija yra teisinga, jis padarė pratęsimą už 19,72 Eur mėnesiui laiko 178,15 Eur sumai ir gavo apie sutarties patvirtinimą SMS žinutę bei laišką į elektroninį paštą. Todėl akivaizdu, kad kitą mėnesį, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovo mokėtina suma ieškovei buvo 178,15 Eur kaip ir nurodyta sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jau atsakovas buvo daręs pratęsimą 2020 m. birželio 8 d. už 0,55 Eur ir žinojo, kad kartais verta nepatiriant didelių nuostolių padaryti pratęsimą.
16. Atsakovas mano, kad ieškovės skaičiavimo sistema sukuria tokią situaciją, dėl kurios reiškiami nepagrįsti reikalavimai klientams, tačiau dėl to atsakovas neprivalo prisiimti jokios atsakomybės ir jokios ieškovė neturi teisės dėl šių spragų reikalauti iš atsakovo atsakomybės bei nevykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl nustatytų mokėtinų sumų. Ieškovės teiginiai, jog pratęsimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti negali, kadangi tokia sutartis nebuvo sudaryta, yra paprasčiausiai vengimas pateikti teismui ieškovei nenaudingus įrodymus, siekiant išvengti atsakomybės dėl neteisėtų reikalavimų, kadangi 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovo įmoka buvo 228,15 Eur, todėl ji privalėjo būti lygiai tokia pati ir kitą mėnesį, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d., kadangi darant pratęsimą konkrečiai sumai ji niekaip negali kisti. Akivaizdu ir tai, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėti 264,19 Eur yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tokiai sumai nebuvo sudaryta jokia sutartis. Tarp atsakovo ir ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta vienintelė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas privalėjo 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėti kaip ir numatyta sutartyje 178,15 Eur. Atsakovo atsisakymas mokėti ieškovei nepagrįstą sumą yra teisėtas ir teisingas, kadangi niekas neprivalo vykdyti neteisėtų reikalavimų. Be to, ieškovė privalo turėti ir saugoti sutarčių su klientais dokumentus, o ne SMS kopijas, kurias ieškovė pateikė teismui į reikalavimą pateikti sutarties dokumentus, ir tai konstatuoja faktą, kad ieškovė yra neatsakinga, netvarkingai vykdanti įmonės administravimą ir piktavališkų pažiūrų klientų atžvilgiu. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tarp šalių pasirašyta ir privaloma saugoti įmonėje. Ieškovė nepateikė sutarties ir savo teiginiams pagrįsti, jog sutartis reikalaujamai 264,19 Eur sumai buvo pasirašyta, pateikiant tik SMS nuorašą, kuris neturi jokios juridinės galios.
17. 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovo mokėtina suma buvo lygiai 178,15 Eur kaip ir numatyta sutartyje, tačiau ieškovė vienašališkai padidino 88 Eur mokėtiną sumą į 266,15 Eur teigdama, kad atsakovo sumokėti 69,72 Eur buvo praeito mėnesio įmokos pratęsimo suma. Su tuo kategoriškai atsakovas nesutinka, kadangi matyti iš jo pateiktų įrodymų, kad 50 Eur buvo sumokėta kaip įmoka, o po to gavus SMS iš ieškovės buvo sumokėtas 19,72 Eur pratęsimo mokestis 178,15 Eur sumai.
18. Ieškovės reikalavimas dėl sumos priteisimo yra absoliučiai nepagrįstas, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir gaišina teismą, reiškiant niekuo nepagrįstą ieškinį dėl 3128,74 Eur skolos priteisimo. Atsakovas triplike nurodė, jog yra grąžinęs ieškovei 1552,69 Eur ir faktinė likusi grąžintina suma kaip ir nurodo ieškovė yra likusi 1334,91 Eur.
19. Civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai (teismo šaukimas išsiųstas atsakovui per EPP sistemą). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis numato, kad šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl ginčo esmės ir nustatytų faktinių aplinkybių.
20. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. sudare? Vartojimo kredito sutarti? Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuria? ieškovė suteike? atsakovui 2 000 Eur kredita?. Ši suma 2020 m. balandžio 7 d. buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke. Atsakovas įsipareigojo grąžinti 2000,00 Eur kredito sumą dalimis bei sumokėti 1 170,28 Eur kredito mokestį iki 2021 m. balandžio 2 d.
21. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2020 m. gegužės 8 d. pagal Sutartį sumokėjo 422 Eur.
22. 2020 m. birželio 6 d. atliko 0,55 Eur įmoką skirtą kredito pratęsimui. Todėl šalys sudarė 2020 m. birželio 8 d. Vartojimo kredito sutarti? Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2021 m. gegužės 4 d.
23. Atsakovas 2020 m. liepos 5 d. atliko 422 Eur įmoką pagal Sutartį. 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 122,22 Eur. 2020 m. rugsėjo 9 d. atliko 233,22 Eur įmoką. 2020 m. spalio 6 d. atliko 303,03 Eur.
24. Atsakovas 2020 m. lapkričio 17 d. atliko 69,72 Eur įmoką skirtą termino pratęsimui. Atsižvelgiant į tai, šalys sudarė 2020 m. lapkričio 17 d. Vartojimo kredito sutarti? Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2021 m. birželio 15 d.
25. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,52 proc.; bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 152,57 proc.; sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai – 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito paskirtis – įsipareigojimų refinansavimui ir asmeninėms reikmėms; kredito grąžinimo data – 2021 m. balandžio 2 d.; kas mėnesį mokama suma – 264,19 Eur.
26. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,58 proc.; bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 156,68 proc.; sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai – 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos; kredito grąžinimo data – 2021 m. gegužės 4 d.; kas mėnesį mokama suma – 264,19 Eur.
27. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,51 proc.; bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 181,62 proc.; sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai – 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos; kredito grąžinimo data – 2021 m. birželio 15 d.; kas mėnesį mokama suma – 264,19 Eur.
28. Ieškovės turimais duomenimis, 2020 m. balandžio 7 d. atsakovas buvo dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas; Atsakovas neįrašytas į asmenų sąrašą, kuriems neleista sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Pradelstų įsipareigojimų atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. neturėjo, o turimų įsipareigojimų mėnesinės įmokos sudarė 0 Eur.
Dėl kreditingumo vertinimo
29. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą (įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
30. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija (įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalys).
31. Priežiūros institucijos funkcijas pagal Vartojimo kredito įstatymą vykdo Lietuvos bankas. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai (toliau – Nuostatai).
32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Direktyvos 2008/48/EB nuostatas, kurios įgyvendintos Vartojimo kredito įstatyme, yra pažymėjęs, kad už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimą turėtų būti atsakingi kreditoriai ir kad jiems turėtų būti leidžiama naudoti ne tik informaciją, kurią vartotojas pateikia rengiant atitinkamą kredito sutartį, bet ir ilgalaikių komercinių santykių metu pateiktą informaciją. Taip šia pareiga siekiama nustatyti kreditorių atsakomybę ir išvengti paskolų teikimo nemokiems vartotojams. Direktyvoje 2008/48/EB nenurodyta išsami informacija, kuria remdamasis kreditorius turi įvertinti vartotojo kreditingumą. Joje taip pat nenurodyta, ar tokia informacija turi būti patikrinta ir kaip tai turėtų būti daroma. Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalimi, aiškinama atsižvelgiant į šios direktyvos 26 konstatuojamąją dalį, kreditoriui kaip tik suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokią informaciją patikrinti remdamasis kitais įrodymais. ESTT pabrėžė, kad kreditorius pirmiausia privalo kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, įvertinti, ar tokia informacija yra tinkama ir pakankama, kad būtų galima įvertinti vartotojo kreditingumą. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad tai, ar tokia informacija pakankama, gali priklausyti nuo kredito sutarties sudarymo aplinkybių, asmeninės vartotojo situacijos ar sumos, dėl kurios sudaroma tokia sutartis. Tokį vertinimą galima atlikti remiantis vartotojo finansinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, tačiau neatmestina, kad kreditorius gali atsižvelgti į iš anksto žinomą galimą gauti informaciją apie į paskolą pretenduojančio asmens finansinę padėtį. Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai ((ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš Ingrid Bakkaus, Charline Bonato, Florian Bonato, C-449/13, 37 punktas).
33. ESTT yra išaiškinęs, kad Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, viena vertus, ja nedraudžiama vartotojo kreditingumo vertinti remiantis tik vartotojo pateikta informacija, jeigu tokia informacija yra pakankama ir jeigu prie paprastų vartotojo pareiškimų yra pridėti juos patvirtinantys įrodymai, ir, kita vertus, ja kreditorius neįpareigojamas sistemingai tikrinti vartotojo pateiktos informacijos (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš Ingrid Bakkaus, Charline Bonato, Florian Bonato, C-449/13, 39 punktas).
34. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT pateikiamą Direktyvos 2008/48/EB nuostatų aiškinimą, išaiškino, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo davėjui, šių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali būti vertinamas kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atlikimas. Be to, kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
35. Pažymėtina, kad vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkama teisines pasekmes. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Taigi nustačius faktą, jog vartojimo kredito davėjas neįvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
37. Ieškovė, įrodinėdama tinkamo kreditingumo įvertinimo pareigos įvykdymo faktą, teigia, jog prieš sudarydama kredito sutartį ji patikrino nekredituotinų asmenų duomenų bazę, į ją atsakovas kaip nekredituotinas asmuo įtrauktas nebuvo. Taip pat buvo patikrinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazė ir nustatyta, jog atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo paskutinių keturių mėnesių atlyginimo vidurkis sudarė 1029,80 Eur. Ieškovės teigimu, taip pat buvo patikrinti Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenys – buvo nustatyti atsakovo turimi įsipareigojimai: pradelstų įsipareigojimų atsakovas neturėjo, o turimų įsipareigojimų mėnesio įmokos sudarė 0 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis sudarė 25,65 procento, todėl ieškovė jam suteikė 2 000 Eur kreditą dvylikos mėnesių laikotarpiui, kurio mėnesio įmoka sudarė 264,19 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovo kreditingumas kredito suteikimo metu buvo įvertintas tinkamai nes neviršijo Vartojimo kredito įstatyme numatytų 40 procentų pajamų ir įsipareigojimų santykio.
38. Nagrinėjamu atveju šie ieškovės nurodyti duomenys apie tinkamą kreditingumo įvertinimą nėra pagrįsti leistinais įrodymais: ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo kreditingumo vertinimo metu surinktus duomenis. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių, kad kredito suteikimo metu nustatytų atsakovo turimus įsipareigojimus, kadangi nesant byloje jokių patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių kreditingumo vertinimo metu surinktos informacijos turinį, nors pagal Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus privalo surinkti ir įvertinti informaciją ir įrodymus apie vartojimo kredito gavėjo pajamas (vartojimo kredito gavėjo pajamų šaltinius, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje ir pan.); vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms (kreditus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kitus vartojimo kreditus, finansinę išperkamąją nuomą, kredito kortelių limito grąžinimo grafiko įmokas, paskolas ir pan.); vartojimo kredito gavėjo ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių kredito istoriją ir informaciją, ar vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informaciją apie vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimus finansų įstaigoms; vartojimo kredito gavėjo nurodytų arba vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui žinomų aplinkybių įtaką vartojimo kredito gavėjo ekonominei ir finansinei padėčiai ir vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus; kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vartojimo kredito gavėjo finansine padėtimi ir (arba) galimybėmis tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus, o kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus saugoti 3 metus nuo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio šios informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo termino, kad vartojimo kredito davėjas prireikus galėtų pateikti įrodymus, kad tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą (Nuostatų 12, 17 punktai).
39. Be to iš pateiktos 2020 m. balandžio 7 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vartojimo kredito sutarties paskirtis buvo įsipareigojimų refinansavimui ir asmeninėms reikmėms, taigi ieškovei, veikiančiai kaip atsakingai kredito davėjai, turėjo kilti abejonių dėl atsakovo galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir ji turėjo itin atidžiai įvertinti atsakovo kreditingumą. Iš kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos informacijos matyti, jog atsakovo pateikta informacija bus tikrinama registruose ir informacinėse sistemose, skirtuose asmens kreditingumui įvertinti, todėl vertinant kreditingumą gali būti naudojami kiti duomenys, nei nurodė kredito gavėjas. Pažymėtina, ieškovė nurodė, kad atsakovas, kad pirmąją įmoką pagal kredito sutartį 2020 m. gegužės 8 d. sumokėjo nevėluojant, o 2020 m. birželio 6 d. atliko 0,55 Eur kaip pratęsimą, taigi atsakovo galimybės tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sutarties sudarymo metu kelia pagrįstų abejonių. Nuostatų 22 punkte numatyta, jog laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus.
40. Nors atsakovas byloje neginčijo vartojimo kredito sutarties sąlygų ir ieškovės atlikto atsakovo kreditingumo, tačiau teismui turint pareigą įvertinti ar tinkamai buvo įgyvendinta kredito davėjo pareiga įvertinti skolininko (kredito gavėjo) kreditingumą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad įvertino pakankamą informaciją, susijusią su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
41. Pažymėtina, kad nors Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo pareiga pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, vis dėlto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje pareiga laikytis atsakingojo skolinimo principo, surinkti pakankamą informaciją ir įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą nustatyta vieninteliam subjektui, t. y. vartojimo kredito davėjui, todėl kreditingumo vertinimo našta negali būti perkeliama vartojimo kredito gavėjui. Vartojimo kredito gavėjo patvirtinimai (pateikti paraiškoje ar kitomis priemonėmis), kad jis yra pajėgus įvykdyti pagal vartojimo kredito sutartį prisiimamus finansinius įsipareigojimus, kad yra mokus, neturi pradelstų vykdyti finansinių įsipareigojimų finansų įstaigoms ir nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jo kreditingumą ar pan., vartojimo kredito davėjui neatlikus vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo arba atlikus jį nesilaikant vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra laikytini tinkamu vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vykdymu. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo pareiga nustatyta pačiam vartojimo kredito davėjui, o ne vartojimo kredito gavėjui, todėl būtent vartojimo kredito davėjas privalo įrodyti, kad įstatyme nurodytos pareigos vykdomos tinkamai. Įgyvendindamas pareigą tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito davėjas turėtų imtis aktyvių veiksmų.
42. Konstatavus, jog vartojimo kredito davėja (ieškovė) neįrodė, kad tinkamai įvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, taikytinos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 334,91 Eur negrąžintą kreditą, 514,92 Eur nesumokėtas palūkanas, 168 Eur nesumokėtą administravimo mokestį, 1029,79 Eur vėlavimo palūkanas, 249,62 Eur delspinigius. Iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto kredito grąžinimo grafiko matyti, jog atsakovas turėjo grąžinti 2 000 Eur kreditą, sumokėti 882,28 Eur palūkanų ir 288 Eur administravimo mokesčio. Ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo sumokėjęs 1 572,74 Eur įmokų. Visa sumokėta suma, kuri buvo mokėta ne kaip pratęsimas, ieškovės teigimu, sudarė 1 502,47 Eur.
44. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog jis ieškovei yra sumokėjęs 1552,47 Eur įmokų kredito grąžinimui ir 20,27 Eur pratęsimo mokesčiui.
45. Atsakovas sutinka su likusia negrąžinto kredito suma 1 334,91 Eur, tačiau nesutinka su kitomis ieškovės reikalaujamomis sumomis. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai 2020 m. lapkričio 17 d. reikalavo sutarties pratęsimui 69,72 Eur sumos bei kad 2022 m. gruodžio 17 d. įmoka turėjo būti 266 Eur. Atsakovas sutinka, jog 2020 m. lapkričio 17 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta, tačiau mano, kad jo mokėtina suma 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo būti 178,15 Eur.
46. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkte numatyta, jog kredito gavėjas turi teisę pratęsti kredito grąžinimo terminą 1 mėnesį pagal tinklalapyje https://www.kreditucentras.lt/ ar kredito davėjo išrašytoje sąskaitoje pateiktus nurodymus. Kredito gavėjui vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus, arba jei pratęsus terminą bendra vartojimo kredito kaina viršys bendrą vartojimo kredito sumą, kredito davėjas turi teisę atsisakyti pratęsti terminą. Kredito grąžinimo terminas laikomas pratęstu, jei kredito gavėjas sumoka kredito termino pratęsimo momentu sukauptas palūkanas ir administravimo mokesčius, apskaičiuotus sutarties 5 dalyje nustatyta tvarka pagal sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas normas (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sutarties 5.5 punktą, bendra vartojimo kredito kaina yra lygi pagal šios sutarties nuostatas apskaičiuotų palūkanų ir sutarties specialiosiose sąlygose nurodyto administravimo mokesčio sumai. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik dėl pagal paraišką suteikiamo kredito ir neapima jokių išlaidų, susijusių su kredito davėjo iki tol kredito gavėjui suteiktais kreditais ar ateityje suteiktinais kreditais ir išlaidų, susijusių su suteikto kredito grąžinimo termino pratęsimais.
47. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei minėtų specialiųjų sutarties sąlygų spręstina, kad atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas ir neturėjo tam jokio pagrindo, kadangi kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta tiek galimybė pratęsti kredito mokėjimo terminą, tiek už pratęsimą mokėtino mokesčio apskaičiavimo tvarka, be to, nurodyta, jog už pratęsimą mokėtinas mokestis neįskaičiuojamas į bendrą vartojimo sutarties kainą. Šiuo atveju atsakovas tiek pagrindinę sutartį, tiek sutarties pratęsimo sutartis pasirašė, ieškovė sutartis atsakovui pateikė per www.kreditucentras.lt, todėl spręstina, jog atsakovui buvo žinomos sutarties dėl termino pratęsimo sąlygos, kadangi du kartus atsakovas atliko pratęsimo mokesčius. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog atsakovas vengia pateikti 2020 m. lapkričio 17 d. sutarytą sutartį, kadangi ši sutartis byloje yra pateikta.
48. Kaip jau minėta, pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovė neįrodė tinkamai įvertinusi atsakovo kreditingumą, spręstina dėl šioje normoje nurodytų pasekmių taikymo. Aptariamos teisės normos paskirtis yra atsakomybės kredito davėjui už kredito suteikimo metu netinkamai įvykdytą teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl kredituojamo asmens kreditingumo įvertinimo taikymas. Atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjos būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – palūkanų, administravimo mokesčio, pratęsimo mokesčio, vėlavimo palūkanų. Kadangi ieškovės suteikto grąžintino kredito suma sudarė 2 000 Eur, o atsakovas iš viso, įskaičiuojant ir už kredito termino pratęsimą sumokėtas įmokas, sumokėjo ieškovei 1572,74 Eur, ieškovei iš atsakovo priteistina negrąžinto kredito suma mažintina visa atsakovo sumokėtų įmokų suma, taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama 427,26 Eur negrąžinto kredito. Visos kitos ieškovės prašytos priteisti sumos (palūkanos, administravimo mokestis, vėlavimo palūkanos, delspinigiai) nepriteistini. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021).
49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (427,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 71,00 Eur žyminį mokestį. Teismas patenkino 13,48 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 9,57 Eur (71,00 Eur × 13,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 8,96 Eur. Ieškinį atmetus 86,52 proc. dalyje reikalavimų, todėl 7,75 Eur (8,96×86,52 proc.) priteisiama iš ieškovės. Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1,21 Eur) iš atsakovo nepriteisiama, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“, juridinio asmens kodas 302453988, iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 427,26 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 26 ct) dalį negrąžinto kredito, 5 (penkių) procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos (427,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,57 Eur (devynių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“, įmonės kodas 302453988, valstybei 7,75 Eur (septynių eurų 75 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.