- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-307-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05327-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“
- Atsakovas
- V. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10692-877/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pro Invest Group“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – atsakovas) 1 849,33 Eur skolą, 1 029,79 Eur vėlavimo palūkanas, 249,62 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 116485 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui, perversdama į jo asmeninę sąskaitą, 2 000 Eur kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti 2 000 Eur kreditą bei 1 170,28 Eur kredito mokestį iki 2021 m. balandžio 2 d. Atsakovas pasirašė kredito sutartį nuotoliniu būdu iš savo asmeninės sąskaitos pervesdamas į kreditoriaus sąskaitą 0,1 Eur, taip patvirtindamas kredito sutarties sąlygas. Atsakovo kreditingumas buvo įvertintas 2020 m. balandžio 7 d., prieš suteikiant jam kreditą, t. y. buvo patikrinta nekredituotinų asmenų duomenų bazė, Sodros duomenų bazė, ar atsakovas dirbantis. Nustatyta, jog atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo atlyginimą, o keturių paskutinių mėnesių atlyginimo vidurkis, kuris reikalingas kreditingumo vertinimui buvo 1 029,80 Eur. Vėliau patikrinta Paskolų rizikos duomenų bazė (PRDB), kurioje patikrinami atsakovo turimi įsipareigojimai kredito suteikimo dienai. Pradelstų įsipareigojimų atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. neturėjo. Atsakovas atliko mokėjimus: 2020 m. gegužės 8 d. – 422 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką (įmoka atlikta nevėluojant); 2020 m. birželio 6 d. atsakovas atliko 0,55 Eur įmoką mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra termino pratęsimas, todėl mokėtina įmoka buvo įskaityta kaip kredito pratęsimas (pratęsimas buvo atliktas vėluojant 2 dienas). Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas pratęsimo mokestis, vartojimo kredito gavėjui buvo suformuotas ir išsiųstas naujas mokėjimo grafikas; 2020 m. liepos 5 d. atsakovas atliko 422 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką (įmoka atlikta nevėluojant); 2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas atliko 122,22 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką, (įmoka atlikta nevėluojant); 2020 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 233,22 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką, įmoka atlikta vėluojant 3 dienas; 2020 m. spalio 6 d. atsakovas atliko 303,03 Eur įmoką pagal mokėjimo grafiką, įmoka atlikta nevėluojant; 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovas atliko 69,72 Eur įmoką mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra termino pratęsimas, todėl mokėtina suma buvo įskaityta kaip kredito pratęsimas. Pratęsimas buvo atliktas vėluojant 12 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas pratęsimo mokesti, vartojimo kredito gavėjui buvo suformuotas ir išsiųstas naujas mokėjimo grafikas. Kredito mokestis 514,42 Eur susideda iš palūkanų už naudojimąsi kreditu ir administracinio mokesčio, kurie yra apskaičiuojami iš karto suteikiant kreditą ir nutraukus sutartį yra reikalaujami tik už faktinį naudojimosi kreditu terminą šiuo atveju iki sutarties nutraukimo. Visa palūkanų suma yra 346,42 Eur, o likusi kredito suma yra 1334,91 Eur bei 514,42 Eur kredito mokestis. Laiku neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinus sumos, atsakovas privalo mokėti 74,51 procentų palūkanas nuo laiku negrąžintos sumos ir už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 procentų nuo laiku negrąžintos sumos. Palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., yra 1 029,79 Eur. Delspinigiai, skaičiuojami nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. birželio 15 d., yra 249,62 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad 2020 m. lapkričio pirmoje pusėje turėjo sumokėti 224,67 Eur įmoką, tačiau tą dieną reikiamos sumos neturėjo ir 2020 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 50,00 Eur įmoką, o likusią sumą 178,15 Eur pratęsė mėnesiui laiko, įmokant 19,72 Eur. 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovo mokėtina suma buvo lygiai 187,15 Eur, tačiau kreditorius vienašališkai pakeitė mokėtiną sumą į 266,15 Eur. Ieškovė nurodė, kad jo sumokėti 69,72 Eur buvo praeito mėnesio įmokos pratęsimo suma, su kuo atsakovas nesutinka, nes 50,00 Eur buvo įmoka, o 19,72 Eur – pratęsimo suma. Grąžinęs ieškovei 1 552,69 Eur, todėl faktinė likusi grąžintina suma yra 1 334,91 Eur. Ieškovės reikalavimas 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėti 264,19 Eur yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tokiai sumai nebuvo sudaryta jokia sutartis. Tarp atsakovo ir ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta vienintelė sutartis Nr. 130464, pagal kurią atsakovas privalėjo 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėti kaip ir numatyta sutartyje 178,15 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tekino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Pro Invest Group“ iš atsakovo V. S. 427,26 Eur dalį negrąžinto kredito, 5 procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos (427,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 7,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyti duomenys apie tinkamą kreditingumo įvertinimą nėra pagrįsti leistinais įrodymais: ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo kreditingumo vertinimo metu surinktus duomenis. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių, kad kredito suteikimo metu nustatytų atsakovo turimus įsipareigojimus. Iš pateiktos 2020 m. balandžio 7 d. Sutarties Nr. 116485 matyti, kad vartojimo kredito sutarties paskirtis buvo įsipareigojimų refinansavimui ir asmeninėms reikmėms, taigi ieškovei, veikiančiai kaip atsakingai kredito davėjai, turėjo kilti abejonių dėl atsakovo galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir ji turėjo itin atidžiai įvertinti atsakovo kreditingumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pirmąją įmoką pagal kredito sutartį 2020 m. gegužės 8 d. sumokėjo nevėluojant, o 2020 m. birželio 6 d. atliko 0,55 Eur kaip pratęsimą, taigi atsakovo galimybės tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sutarties sudarymo metu kelia pagrįstų abejonių.
6. Teismas nurodė, jog nors atsakovas byloje neginčijo vartojimo kredito sutarties sąlygų ir ieškovės atlikto atsakovo kreditingumo, tačiau teismui turint pareigą įvertinti ar tinkamai buvo įgyvendinta kredito davėjo pareiga įvertinti skolininko (kredito gavėjo) kreditingumą, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad įvertino pakankamą informaciją, susijusią su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito davėjai neįrodžius, kad tinkamai įvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, teismas taikė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinės pasekmės.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas ir neturėjo tam jokio pagrindo. Atsakovas tiek pagrindinę sutartį, tiek sutarties pratęsimo sutartis pasirašė, ieškovė sutartis atsakovui pateikė per www.kreditucentras.lt, todėl sprendė, jog atsakovui buvo žinomos sutarties dėl termino pratęsimo sąlygos, kadangi du kartus atsakovas atliko pratęsimo mokesčius.
8. Teismas nurodė, kad atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjos būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – palūkanų, administravimo mokesčio, pratęsimo mokesčio, vėlavimo palūkanų. Kadangi ieškovės suteikto grąžintino kredito suma sudarė 2 000 Eur, o atsakovas iš viso, įskaičiuojant ir už kredito termino pratęsimą sumokėtas įmokas, sumokėjo ieškovei 1 572,74 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistiną negrąžinto kredito sumą sumažino visa atsakovo sumokėtų įmokų suma ir priteisė iš atsakovo 427,26 Eur negrąžintą kreditą, o palūkanų, administravimo mokesčio, vėlavimo palūkanų, delspinigių nepriteisė.
9. Teismas nustatė, jog atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. tenkinama reikalavimų dalis sudarė 13,48 procento, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 9,57 Eur (71,00 Eur × 13,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės valstybės naudai priteisė 7,75 Eur (8,96×86,52 proc.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Pro Invest Group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Kauno apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai neįvertino atsakovo kreditingumo prieš išduodant kreditą. Ieškovė kreditingumo tikrinimo aprašyme labai tiksliai įvardino su konkrečiais pavadinimais įskaitant ir atsakovo darbovietę, ką ir kokiu eiliškumu tikrino, todėl jei teismas po šio aprašymo pateikimo nebuvo tikras dėl to ar ieškovė tikrai tinkamai patikrino atsakovo kreditingumą prieš suteikiant kreditą, tokiu atveju teismas turėjo būti proaktyvus ir paprašyti ieškovės pridėti konkrečių duomenų bazių tikrinimo rezultatus ir tik tada nuspręsti ar ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą prieš suteikiant kreditą. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti trūkstamų dokumentų ir būtent dėl to teismas klaidingai pritaikė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes.
10.2. Teismas ignoravo tai, kad kreditas buvo suteiktas atsakovo asmeninėms reikmės, pervedant juos į atsakovo banko sąskaitą, taip pat nelabai suprantama, ką būtų galima refinansuoti jei atsakovas kredito suteikimo metu neturėjo nė vieno įsipareigojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu dalis ieškovės reikalavimų buvo patenkinti. Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą sprendimą, tačiau nenurodoma jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, neteisėtumo ir /ar nepagrįstumo, apeliantė šioje sprendimo dalyje nesiekia priešingo rezultato, t. y. nesiekia, kad jos reikalavimai būtų atmesti, o atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys yra patenkintas, nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.
16. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė, kaip ji nurodo, Sodros duomenis, NASIS išrašą, nPRDB išrašą.
17. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šių įrodymų nepateikė. Be to, apeliaciniu skundu net ir neprašoma šiuos įrodymus priimti į bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
Dėl ginčo esmės
19. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
20. Apeliantė nesutinka, kad šioje byloje egzistavo pagrindas taikyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti duomenys apie tinkamą kreditingumo įvertinimą nėra pagrįsti leistinais įrodymais: ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo kreditingumo vertinimo metu surinktus duomenis. Konstatavęs, jog vartojimo kredito davėja (ieškovė) neįrodė, kad tinkamai įvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, teismas taikė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes. Kredito davėjai iš kredito gavėjo priteisė tik negrąžintą kredito dalį, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – palūkanų, administravimo mokesčio, pratęsimo mokesčio, vėlavimo palūkanų.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be to teismas privalėjo paprašyti ieškovės pridėti konkrečių duomenų bazių tikrinimo rezultatus ir tik tada nuspręsti ar ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą prieš suteikiant kreditą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi išaiškino ieškovei, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vartojimo kredito negrąžinimo (priteisimo), turi vertinti ar tinkamai buvo įgyvendinta pareiga įvertinti skolininko (kredito gavėjo) kreditingumą. Nurodė, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo davėjui, šių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali būti vertinamas kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atlikimas. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui. Pabrėžė, kad vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą įrodymams, jog prieš suteikdama atsakovui vartojimo kreditą pagal Sutartį įvertino atsakovo kreditingumą VKĮ nustatyta tvarka, pateikti. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti į bylą trūkstamus dokumentus yra visiškai nepagrįstas. Akcentuotina, kad po šios nutarties priėmimo ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kaip buvo vertinamas atsakovo kreditingumas. Ieškovė pateikė procesinį dokumentą pavadintą „patikslintas ieškinys“ (2022-04-20 DOK-51834), kuriame nurodė, jog prieš sudarydama kredito sutartį ji patikrino nekredituotinų asmenų duomenų bazę, į ją atsakovas kaip nekredituotinas asmuo įtrauktas nebuvo. Taip pat buvo patikrinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazė ir nustatyta, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo paskutinių keturių mėnesių atlyginimo vidurkis sudarė 1029,80 Eur. Ieškovės teigimu, taip pat buvo patikrinti Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenys – buvo nustatyta, kad pradelstų įsipareigojimų atsakovas neturėjo, o turimų įsipareigojimų mėnesio įmokos sudarė 0 Eur. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, ignoruodama, teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties nurodymus. Be to, 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. spalio 5 d. Ieškovės atstovas 2022 m. spalio 5 d. (likus valandai iki paskirto posėdžio pradžios) pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Taigi pati ieškovė pasirinko tokį procesinio elgesio modelį – neteikė į bylą papildomų įrodymų, nors teismas jų pareikalavo ir nustatė terminą jiems pateikti, pasirinko nedalyvauti teismo posėdyje, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovei buvo nesudarytos galimybės pateikti į bylą papildomus įrodymus ar, kad teismas privalėjo dar kartą papildomai pasiūlyti ieškovei pateikti bylos išsprendimui reikšmingus rašytinius įrodymus atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad ieškovė į bylą pateikė ne visus jos turimus rašytinius įrodymus, lėmė ne teismo padaryti civilinio proceso kodekse įtvirtintų normų pažeidimai, o pačios ieškovės (apeliantės) netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pakartotinio teismo proceso pirmosios instancijos teisme dėl to, kad jai buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas ir įvertinusi teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, motyvus siekia teikti į bylą įrodymus, kurie egzistavo ieškovei pateikiant ieškinį, kuriais pati ieškovė disponavo ir tik dėl subjektyvių priežasčių pasirinko jų neteikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovei išaiškintina, jog apeliacinės instancijos teismas bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais: 1) kai nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindais arba 2) kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienas iš įstatyme įtvirtintų pagrindų bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo.
25. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada kreditingumo vertinimo kontekste, jog paskola buvo suteikta įsipareigojimų refinansavimui, tačiau ši išvada padaryta tinkamai įvertinus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, o būtent 2020 m. balandžio 7 d. Sutarties Nr. 116485 specialiąsias sąlygas, kuriose nurodyta, kad vartojimo kredito paskirtis yra įsipareigojimų refinansavimui ir asmeninėms reikmėms.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.