- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-423-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22152-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- R. K., notarei D
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams R. K., notarei D. J., draudimo bendrovei „AIG Europe Limited“ Suomijos filialui dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti 2015-03-12 pareiškimą dėl žalos atlyginimo negaliojančiu, taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo R. K. 59 381,00 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų, o tuo atveju, jeigu pirmiau nurodyti reikalavimai nebūtų tenkinami, priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės „AIG Europe Limited“ Suomijos filialo 59 381,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, o jeigu draudimo išmokos nepakaktų žalai visiškai atlyginti, prašė taikyti deliktinę profesinę atsakomybę ir likusią sumą priteisti iš atsakovės notarės D. J.. Taip pat prašė atitinkamomis dalimis priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės „AIG Europe Limited“ Suomijos filialo ir atsakovės notarės D. J. ieškovės naudai 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovo R. K. (duomenys neskelbtini) sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) vyko miško tvarkymo darbai, kuriuose dirbo ir ieškovė. Tą pačią dieną apie 9.30 val. ieškovės ranka pateko į medžio šakų smulkintuvą ŠK-80 ir ieškovė buvo sunkiai sužalota. Dėl traumos buvo amputuota kairė ieškovės ranka ir ieškovė patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią ir prašo priteisti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, įkišdama ranką į veikiantį smulkinimo įrenginį, elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai, nors galėjo ir turėjo numatyti tokio elgesio padarinius. Bet koks vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo suvokia, kad į veikiantį smulkintuvą kišti ranką yra pavojinga ir yra didelė rizika, kad kūno dalis tokiu atveju bus sužalota. Ieškovė viršijo protingai atsargaus žmogaus elgesio standartą, todėl jos veiksmai laikytini turinčiais didelio neatsargumo požymių.
4. Atsakovė notarė D. J. pateikė atsiliepimus į ieškinį, su vėlesniais patikslinimais ir papildymais, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra susijusi su 2015-03-07 atsakovo R. K. sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vykusiais miško tvarkymo darbais ir jų metu Ieškovei įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Visa žala, atsiradusi dėl 2015-03-07 įvykio gali būti išieškoma tik iš kaltų dėl įvykusio įvykio ir su tuo susijusių asmenų, o ne iš notarės, kuri nėra atsakinga už 2015-03-07 įvykį. Žala, atsiradusi dėl 2015-03-07 įvykio, negali būti perkelta notarei, nes ji nėra atsakinga už nelaimingą atsitikimą žalos atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimu: nutraukta bylos dalis, kurioje ieškovė M. M. pareiškė reikalavimą pripažinti 2015-03-12 notarės pavirtintą pareiškimą negaliojančiu; ieškinys patenkintas iš dalies: iš atsakovo R. K. ieškovei priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalies atmesta; iš ieškovės atsakovui draudimo bendrovei „AIG Europe Limited“ (Suomijos filialui) priteista 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovui R. K. priteista 1522,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas be argumentų, dėl ko iš dalies tenkina ieškinį, nurodė, kad ieškovės pateiktas įrodymas dėl protezo kainos neįrodo tokių išlaidų būtinumo, realumo, kadangi, pirma, pati ieškovė nurodė, jog ji realiai nėra patyrusi rankos protezo įsigijimui išlaidų, šiuo metu naudoja dukros padovanotą rankos protezą; antra, ieškovė nepagrindė, kodėl būtent tokios rūšies protezas yra tinkamiausias ir būtiniausias (duomenų, kad būtų priimtas gydytojų konsiliumo sprendimas naudoti tik šios rūšies dalies rankos protezą ir pan.), įvertinus tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog yra įvairių rūšių protezų, kurių kaina priklauso nuo medžiagų, jų sudedamųjų dalių; trečia, iš byloje esančių duomenų matyti, jog gydytojų konsiliumui paskyrus funkcinį dilbio protezą, Valstybinės ligonių kasos jį kompensuotų 100 proc. Taigi, ieškovė neįrodė prašomos priteisti 18 150,00 Eur turtinės žalos dydžio. Ieškovė taip pat neįrodė negautų pajamų realumo. Pati ieškovė nurodė, jog iki įvykio vienerius metus neturėjo darbo, šiuo metu yra pensinio amžiaus. Taigi, remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, įvertinus ieškovės amžių bei tai, kad ieškovė draudžiamųjų pajamų nuo 2011-09-21 nebuvo gavusi, teismas negali daryti išvados, jog po sveikatos sutrikdymo prašomas priteisti negautas pajamas būtų realiai gavusi ir/ar, kad jos sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė taip pat neįrodė prašomų priteisti 16 231,00 Eur negautų pajamų dydžio, jų realumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo ieškovei 59 381 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Įrodymai apie atstovavimo išlaidas bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2017-04-25 prašė priteisti 1000 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.
8. Nurodė, kad teismas turėjo taikyti visiško nuostolių atlyginimo principą ir priteisti žalos atlyginimą už tokį protezą, kuris ieškovei sukeltų kuo mažiau diskomforto dėl netektos rankos. Tuo tarpu, teismas šioje socialiai jautrioje byloje vadovavosi minimalaus nuostolių atlyginimo principu ir tuo pažeidė CK 6.251 str. Ginčo atveju akivaizdu ir tai, kad sužalojimo metu ieškovė buvo darbinga ir norėjo dirbti - tai įrodo šioje byloje neginčijamas faktas, kad ieškovė jos sužalojimo metu pas atsakovą dirbo. Taigi, ieškovei turėjo būti priteista visa turtinė žala. Tiek išlaidos protezui, tiek gydymui yra susijusios su turtine, o ne neturtine žala, todėl atsakovo ieškovei sumokėti 5000 Eur buvo skirti tik turtinei, o ne neturtinei žalai atlyginti. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad Ieškovė patyrė 15 000 Eur neturtinės žalos, privalėjo ją visą ir priteisti, o ne mažinti, remdamasis tuo, kad atsakovei jau atlyginta 5000 Eur, kurie buvo skirti turtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė įkišdama ranką į veikiantį smulkinimo įrenginį, elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai, nors galėjo ir turėjo numatyti tokio elgesio padarinius. Bet koks vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo suvokia, kad į veikiantį smulkintuvą kišti ranką yra pavojinga ir yra didelė rizika, kad kūno dalis tokiu atveju bus sužalota. Taigi, pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ieškovės didelis neatsargumas, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.
10. Atsakovas draudimo bendrovė „AIG Europe Limited“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nei jo keitimui, nei jo naikinimui nėra jokių faktinių ar teisinių pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nebekartoja.
14. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai priteistina 18 150 Eur suma protezavimo išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti 18 150,00 Eur turtinės žalos dydžio yra pagrįsta ir teisinga. Ieškovė reikalavimą priteisti gydymo išlaidų (18150 Eur) atlyginimą grindė komerciniais pasiūlymais įsigyti mioelektrinį protezą. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokių gydymo išlaidų būtinumą, t.y. nustatančių, kad ieškovės nurodomas protezavimo būdas – mioelektrinis protezas yra vienintelis tinkamas, kokie yra galimi alternatyvūs pasirinkimai ir pan. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog pagal CK 6.249 str. 1 d. ir 6.283 str. 2 d. gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. priteisiama daugiau nei iš tikrųjų buvo prarasta. Be to, teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien įmonės pateiktu komerciniu pasiūlymu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Be to, pirmajame ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos 100 proc. kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąraše numatyta, kad dilbio (žemiau alkūnės) protezavimas gali būti kompensuojamas valstybės lėšomis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, įsigijusi gydytojų rekomenduotą protezą ir pateikusi tai patvirtinančius įrodymus, įgis teisę kreiptis į teismą, prašydama priteisti tam tikrą pinigų sumą už konkretaus protezo įsigijimą.
16. Ieškovė prašė priteisti 16 231 Eur negautų pajamų ir nurodė, kad ji būtų dirbusi dar 5 metus. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Teismas įvertino ieškovės amžių bei tai, kad ieškovė draudžiamųjų pajamų nuo 2011-09-21 nebuvo gavusi, todėl laikė, jog negalima daryti išvados, jog po sveikatos sutrikdymo prašomas priteisti negautas pajamas ieškovė būtų realiai gavusi ir/ar, kad jos sumažėjo. Tokia teismo pozicija yra visiškai pagrįsta tiek teisės aktų nuostatomis, tiek teismų praktikoje išdėstytomis jų taikymo taisyklėmis. Pagal teismų praktiką, negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti turtinės žalos negautų pajamų forma dydį, t.y. byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė buvo darbinga iki sveikatos sužalojimo, kokį darbo užmokestį gaudavo, kokia apimtimi jos pajamos sumažėjo po nelaimingo atsitikimo, kokiu pagrindu prašoma priteisti darbo užmokestį už 5 metus.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo.
18. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 eurų. Pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies (priteisė 10 000 eurų). Tokią išvadą teismas priėmė atlikęs išsamią teismų praktikos analizę ir kompleksiškai įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes (ieškovė buvo nelegaliai įdarbinta jos pačios iniciatyva ir prašymu, atsakovas pasirūpino, kad kuo skubiau būtų suteikta medicininė pagalba, nedelsiant po įvykio sumokėjo sutartą 5000 Eur kompensacijos dalį už sveikatos sutrikdymą, po įvykio ligoninėje buvo perduoti 200 Eur būtiniausiems poreikiams, pripažino savo kaltę dėl kilusių pasekmių).
19. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, kišdama ranką bei bandydama ištraukti nesusmulkintą šaką, nors niekas to neliepė daryti, elgėsi neatsargiai, o neturtinės žalos dydžio nustatymui turi reikšmės ir nukentėjusio asmens elgesys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 str.2 d.). Ieškovė, įkišdama ranką į veikiantį smulkinimo įrenginį, elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai, nors galėjo ir turėjo numatyti tokio elgesio padarinius. Bet koks vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo suvokia, kad į veikiantį smulkintuvą kišti ranką yra pavojinga ir yra didelė rizika, kad kūno dalis tokiu atveju bus sužalota.
20. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, pagrįstai tik iš dalies priteisė neturtinę žalą. Kadangi netenkinami ieškovės reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pažeidė šalių lygiateisiškumo bei nešališkumo principus (CPK 17 ir 21 straipsniai) ir nesugebėjo išlaikyti nešališkumo ir objektyvumo, todėl prašė sumažinti iš ieškovės priteistas atsakovams neprotingai dideles atstovavimo išlaidas. Su šiais ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo pažeistas teises dėl jos sužalojimo – dalies rankos nutraukimo.. Tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, dar nereiškia, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai ar kad piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas draudimo bendrovė „AIG Europe Limited“ yra juridinis asmuo, todėl jis galėjo ir nesinaudoti advokato paslaugomis, o pasitelkti įmonės teisininkus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad šioje byloje buvo sprendžiami socialiai jautrūs klausimai (žalos atlyginimas už sveikatos sutrikdymą) ir remdamasis teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 str.), apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovams priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažina ir atsakovams R. K. bei draudimo bendrovei „AIG Europe Limited“ Suomijos filialui priteisia po 500 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
22. Kadangi bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra procesinis klausimas, pats teismo sprendimas nėra keičiamas.
23. Atsižvelgus į apeliacinio skundo reikalavimų išnagrinėjimą, atitinkamai pasisakoma ir dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas, tai ieškovei nepriteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos. Atsakovas draudimo bendrovė „AIG Europe Limited“ atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pasisakė tik dėl jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi jam skundžiamu sprendimu priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos (apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės jam nebuvo palanki), tai šiam atsakovui bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės buvo palanki atsakovui R. K., todėl jam iš ieškovės priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme, patirtos bylinėjimosi išlaidos – 435,60 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovams R. K. bei draudimo bendrovei „AIG Europe Limited“ Suomijos filialui iš ieškovės M. M. priteisti po 500 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovui R. K. 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.