- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-711-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03463-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Arkstata“
- Ieškovas
- UAB „Mersina“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas Vidas Stankevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Arkstata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB „Mersina“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mersina“ ieškinį atsakovui UAB „Arkstata“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Arkstata“ kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 16 003,79 Eur sumai, o nesant šio turto areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad yra reali grėsmė būsimo sprendinio įvykdymui, nes atsakovas neatsiskaito jau ilgą laiką, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas areštavo atsakovui UAB „Arkstata“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai –pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, už 16 003,79 Eur; areštavus pinigines lėšas, leista skolininkui iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštų reikalavimų suma yra žymi, todėl tai vertintina kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimas ir ši aplinkybė leidžia įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kadangi reikalavimo suma yra didelė, manytina, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „Arkstata“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį. Nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų, ieškovas nepateikė, o teismas nenurodė jokiu aplinkybių apie tai, kad atsakovo finansinė situacija yra sunki bei kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kartu su atskiruoju skundu pateikiama pelno – nuostolio ataskaita ir balansas rodo, kad atsakovo finansinė situacija yra neabejotinai gera: 2016 m. atsakovas uždirbo net 206 159 Eur grynojo pelno, be to, atsakovo turtas sudaro 323 457 Eur, kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojami tesudaro 109 733 Eur. Tai reiškia, kad nėra jokios realios grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jei teismas visgi nuspręstų esant pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas bandytų paslėpti turimą turtą, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, o deklaratyvūs teiginiai dėl galimybės imtis kokių nors veiksmų siekiant perleisti turimą turtą kitiems asmenims nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, o įstatymai atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Pažymi, jog atsakovas neturi jokių skolų Sodrai, jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui nėra pritaikyta, iš atsakovo turto nevykdomas joks išieškojimas, o vien tai, kad teisme vyksta ginčas, savaime nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Mersina“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas pateikęs teismui atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė teismui formalius įrodymus, kad nėra grėsmės, jog atsakovas neatsiskaitys su ieškovu. Pažymi, jog kreipdamas į teismą su ieškiniu, ieškovas neprašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi manė, jog procesas neužsitęs ir kad sprendimas šioje byloje bus greitai priimtas, tačiau kaip rodo atsakovo veiksmai, procesas užsitęsė ir išieškojimas iš atsakovo gali pasidaryti nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo UAB „Mersina“ ieškinį tenkino iš dalies, prašymą nutraukti 2016-10-11 Rangos sutartį Nr. 2016/10/11, atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Arkstata“ ieškovo UAB „Mersina“ naudai 11 799,50 Eur skolos, 3 363,00 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą 15 162,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 841,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Arkstata“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9393-545/2017. Dėl pastarosios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl 2017 m. birželio 6 d. nutarties, prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB „Arkstata“ kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 16 003,79 Eur sumai, o nesant šio turto areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai atitinka ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Nagrinėjamu atveju vertintina, ar apeliantas yra pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ar jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad menkai tikėtina, jog reiškiamo reikalavimo įvykdymas turėtų asmens turtinei padėčiai esminę reikšmę, nes būtent dėl to paprastai ir išauga turto masės slėpimo, kitaip tariant, grėsmės sprendimo įvykdymui, tikimybė, taip pat vertinamos asmens, kurio atžvilgiu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, sąžiningumas, ar šis gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, ir ar tokių duomenų byloje yra. Nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2-667-407/2016). Atsakovas, įrodinėdamas savo gerą finansinę padėtį, pateikė teismui pelno – nuostolio ataskaitą ir balansą, nurodydamas, jog 2016 m. atsakovas uždirbo net 206 159 Eur grynojo pelno, atsakovo turtas sudaro 323 457 Eur, kai per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 109 733 Eur, be to, atsakovas neturi jokių įsiskolinimų Sodrai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs tiek su atsakovo pateiktais dokumentais, tiek su viešuosiuose registruose skelbiamais duomenimis, nustatė, jog atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį nerodo jo finansinio stabilumo, kadangi pagal pateiktą balansą atsakovo ilgalaikio turto vertė sudaro tik 22 082 Eur, o didžiąją dalį turto (204 793 Eur) sudaro per metus gautinos sumos, kurių realumą iš pateiktų įrodymų sunku įvertinti, taip pat nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV nuo 2017-12-18 buvo 1 055,61 Eur socialinio draudimo, nuo 2018-01-16 turėjo 2 382,16 Eur įsiskolinimo, o nuo 2018-01-22 iki 2018-01-24 turėjo 2 395,16 Eur įsiskolinimo, taigi matyti, jog atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui tendencingai auga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, siekdamas įrodyti pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą, 2017 m. liepos 13 d. pateikdamas atskirąjį skundą, galėjo ir turėjo pateikti aktualius finansinių metų duomenis apie įmonės finansinę padėtį, turėjo pateikti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartimi pirmiausia buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant disponuoti turtu, ir tik jo nesant ar jo esant nepakankamai, areštuotos turtinės teisės ir piniginės lėšos. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teikiamais duomenimis, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. eL2-46108-960/2017 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu taip pat tenkino, areštavo atsakovo turto ir piniginių lėšų neviršijant 29 571,43 Eur sumos. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-46694-779/2017 išieškoti iš apelianto 29 800,47 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, teismo įsakymas įsiteisėjęs. Šios byloje nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ar pasunkėtų. Pažymėtina ir tai, jog apelianto direktorius A. A. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašo iškelti UAB „Arkstata“ restruktūrizavimo bylą.Pasisakant dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip paneigiantys tikėtiną ieškinio pagrįstumą, o tik paneigus prima facie ieškinio įvertinimą teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį.