Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje D. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gruodžio 2 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje D. P. kaltinamas kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, o būtent, D. P. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, socialiniame tinkle www.facebook.com pasivadinęs „P. D.“, po 2021 m. liepos 31 d. publikuotu straipsniu „(duomenys neskelbtini)“, pasidalintu „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle www.facebook.com su prierašu: „(duomenys neskelbtini)“ komentarų skiltyje paskelbė komentarą: „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio turinio matyti tokio pobūdžio informacija, kurios pasakymu skleidžiama neapykanta LGBT grupei, skiriamai seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, taip ji viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Tokiais savo veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje D. P. kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinęs nukentėjusiojo galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatavo, kad yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

3.1. Prokurorė nurodo, kad bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik tos BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Pabrėžiama, kad BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta galimybė gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme. Toks sprendimas turėtų būti priimamas tuo atveju, kai teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. BPK 287 straipsnis įtvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti eisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui. Prokurorė nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus, tame tarpe ir išspręsti civilinio ieškinio, kuris gali būti paduotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, klausimą. Tokiais atvejais grąžinti bylos prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, anot prokurorės, nėra jokios būtinybės.

3.2. Apibendrindama skundo argumentus prokurorė teigia, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 418 ir 419 straipsnių reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nenustatyta. Nurodo, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra nepagrįstas.

4. Atsiliepimu į prokurorės skundą nukentėjusysis P. B. ir jo įgaliotas atstovas advokatas Aivaras Žilvinskas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta – baudžiamojoje byloje įžvelgtas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus, be to, nėra numatytas BPK 420 straipsnyje, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina.

6. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 145-146). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. spalio 27 d. nutarimu P. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 122-123). Be to, 2021 m. spalio 27 d. buvo surašytas nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog nukentėjusysis turi teisę prašyti atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (t. 1, b. l. 124-130). Tačiau šiuo atveju duomenų, kokia buvo padaryta žala dėl D. P. nusikalstamų veiksmų, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Nukentėjusysis iki pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu civilinio ieškinio nepateikė, todėl prokurorė neturėjo galimybės įvertinti kokia turtinė ar neturtinė žala jam buvo padaryta.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teisėjas gali: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Kaip teisingai nurodo prokurorė, sąrašas yra baigtinis, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva priimti kitokių sprendimų.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu su baudžiamosios bylos medžiaga perduoti prokurorui tuo motyvu, kad liko neišspręstas nukentėjusiajam P. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

9. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, jog bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

10. Atvejus, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, reglamentuoja BPK 423 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nesant susitarimo tarp kaltinamojo D. P. ir nukentėjusiojo P. B. įsakymo priėmimas negalimas. Apygardos teismas, turėdamas omenyje minėtą teismų praktiką, neįžvelgia pagrindo išvadai, kad teismui vertinant, jog kaltininkas neatlygino padarytos žalos ir nesusitarė dėl jos atlyginimo ar pašalinimo, bylos perdavimas prokurorui yra galimas ir proceso trukmės aspektu racionalus sprendimas. Apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kilusios abejonės dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso gali būti pašalintos priėmus nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme ir išnagrinėjus bylą bendrąja tvarka.

11. Atsižvelgdamas į paminėtą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo įvardinti trūkumai negali būti laikomi suteikiančiais pagrindą grąžinti bylą prokurorui. Skundžiama nutartis yra priimta pažeidus imperatyviuosius BPK reikalavimus, todėl ji naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 423 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.