- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2-1004-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14994-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- D. P., E. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. P. ir E. P. (E. P.) dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti D. P. motinos valdžią dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti E. P. tėvo valdžią dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovų išlaikymą dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 4) nustatyti G. P. nuolatinę rūpybą, jos rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti globos centrą – (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti G. P. gyvenamąją vietą globos centre – (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametė G. P. yra likusi be tėvų globos, nei vienas iš nepilnametės tėvų savo pareigų vaikui nevykdo. Pažymi, jog nepilnametės tėvai negali užtikrinti jos saugumo, mergina vis dažniau bėga iš namų, piktnaudžiauja alkoholiu, galimai vartoja narkotines medžiagas, negrįžta naktimis namo, nuotoliniu būdu neprisijungia prie tiesioginių pamokų, savo netinkamu elgesiu kenkia savo sveikatai, saugumui ir gyvybei. Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. kovo 12 d. Tarnyboje buvo gautas policijos pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 11 d. apie 17.00 val. iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išėjo ir negrįžo G. P.. Taip pat 2021 m. kovo 15 d. Tarnyboje buvo gautas biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Vilniaus miesto socialinės paramos centro atvejo vadybininkės motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad tiek A. P. (vaiko tėvo sugyventinė), tiek vaiko motina teigė, jog įtakos nepilnametės elgesiui neturi, paauglė nepaklūsta tėvų prašymams, atsisako vykti į specialistų konsultacijas, taip kelia pavojų savo sveikatai ar gyvybei. Tėvai prašo specialistų pagalbos. Motyvuotame siūlyme taip pat pažymėta, jog socialinė darbuotoja skambino vaiko tėvui dėl organizuojamo atvejo vadybos posėdžio, tačiau paslaugų gavėjas telefono nekėlė. Jo sugyventinės teigimu, E. P. neplanuoja dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, jis jaučiasi pavargęs nuo esamos situacijos. Atsižvelgus į gautą informaciją, 2021 m. kovo 26 d. buvo vertinta vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, nedavė jokių ilgalaikių teigiamų rezultatų, t. y. ir toliau išlieka G. P. autodestruktyvus elgesys, kurio jos įstatyminiai atstovai negali suvaldyti, o vaiko motina ir tėvas nededa pastangų keisti savo ir dukters elgesį, neturi motyvacijos padėti dukrai, nes yra pavargę nuo esamos situacijos, nusišalinę nuo problemų sprendimo, nepilnametės netinkamą ir save žalojantį elgesį priima kaip normalų jauno žmogaus gyvenimo tarpsnį, dėl ko išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, priėmė sprendimą kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti G. P. iš jos tėvų – atsakovų. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1700/21 G. P. buvo nustatyta laikinoji rūpyba globos centre – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Globos namai). Ieškinyje pažymima, jog Tarnybos specialistai lankėsi nepilnametės G. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus. Apsilankymo metu specialistai bendravo su nepilnamete G. P., kuri papasakojo, kad laiku negrįžta į Globos namus, nes nori laiką leisti su draugais, šeimynoje ji neturi ką veikti. Mergina teigė, kad jai atsibodo laikytis Globos namų taisyklių, ji nori grįžti gyventi pas mamą, pažymėjo, jog jai buvo pažadėta, kad po trijų mėnesių ji bus grąžinta tėvams, bet jau praėjo aštuoni mėnesiai. Taip pat G. teigė, jog jai nepatinka mokytis (duomenys neskelbtini) ir ji neprivalo lankyti ugdymo įstaigos, nes jai yra (duomenys neskelbtini) metų, nepilnametės teigimu, ji eis dirbti, šiuo metu ieško darbo, arba norėtų mokytis mokykloje, kuri yra Vilniaus rajone. Nepilnametė specialistams nurodė, kad per atostogas svečiavosi pas motiną, (duomenys neskelbtini), ir ji niekur nebėgo. Teigė, kad su mama sutaria gerai, ir ji jai sakė, jog nori, kad dukra būtų grąžinta jai. Mergina taip pat pažymėjo, jog tėvas su ja nebendrauja ir nenori jos susigrąžinti. Nepilnametės rūpintojas specialistams nurodė, kad G. P. turi elgesio problemų, jai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. kovo 30 d. įsakymu iki 2021 m. gruodžio 16 d. buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės, kurios buvo pratęstos. Nepilnametė negerbia aplinkinių, bendrauja tik tuomet, kai siekia sau naudos, dažniausiai bendrauja tik su tam tikrais žmonėmis. G. P. turi žalingų įpročių – rūko, vartoja alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas. Nepilnametė yra užregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau ne visada dalyvauja specialistų konsultacijose. Rūpintojo teigimu, vaiko motina dėl dukros elgesio bendrauja su šeimynos darbuotojais, padeda jiems, tuo tarpu tėvas dukra nesidomi, su darbuotojais nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos vertinimu, atsakovai D. P. ir E. P. vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvų pareigų, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra G. P. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų dora, socialiai atsakinga piliete. Dukrai dar gyvenant šeimoje, atsakovai netinkamai ja rūpinosi ir vartodami alkoholį kėlė jai realią grėsmę. Tarnyba pažymėjo, jog nepilnametės tėvas visiškai nebendradarbiauja su specialistais, nėra motyvuotas, kad dukra gyventų jo biologinėje šeimoje. Tuo tarpu atsakovės šeimai nors ir buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, specialistų konsultacijos, atsakovė buvo motyvuojama keistis, tačiau dėl jos pačios pasyvumo ir motyvacijos stokos, teigiamų rezultatų nepasiekta ir galimybės nepilnametei augti kartu su motina šiuo metu nėra. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė su savo dukra negyvena jau ilgiau nei 12 mėnesių, t. y. jau tokį ilgą laiką motina nesirūpina kasdieniais savo nepilnamečio vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, auklėjimu bei materialiniu aprūpinimu. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią dukros atžvilgiu ir nepilnametei G. P. nustatyti nuolatinę rūpybą, nuolatiniu nepilnametės rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisti iš atsakovų nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Atsakovės D. P., atstovaujamos advokatės Tatjanos Benetės, atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovės atstovė, vykdydama savo pareigas, susisiekė su atsakove, kuri ją informavo, kad žino ieškinio reikalavimus ir su jais nesutinka. Atsakovė nurodė, kad gyvena socialiniame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji nori susigrąžinti dukrą į šeimą ir vykdo visus jai nustatytus įpareigojimus. Pažymi, kad nepilnametė dukra taip pat nori gyventi su motina.
4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su Tarnybos pareikštu ieškiniu sutinka.
5. Atsakovas E. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. rugpjūčio 19 d. jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).
6. 2022 m. gruodžio 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu Tarnyba patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovų ne po 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o po 100 Eur. Paaiškino, kad, susipažinusi su registrų duomenimis (VSDFV išrašais), pamatė, jog atsakovai šiuo metu neturi galimybės teikti vaikui didesnio išlaikymo. Kiti ieškinio reikalavimai tikslinami nebuvo.
7. 2023 m. sausio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu Tarnyba patikslino ieškinio reikalavimus, prašė atsakovei D. P. laikinai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukros G. P. atžvilgiu. Paaiškino, kad gavus papildomų įrodymų atsirado pagrindas šioje dalyje keisti ieškinio reikalavimą, t. y. atsižvelgus į tai, jog vaiko motina bendradarbiauja su specialistais bei deda pastangas keisti esamą situaciją, jos motinos valdžia dukros atžvilgiu turėtų būti apribota ne neterminuotai, o laikinai. Kiti ieškinio reikalavimai tikslinami nebuvo. Tarnybos atstovė papildomai patvirtino, kad palaiko 2022 m. gruodžio 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimą, t. y. prašo iš atsakovų priteisti išlaikymą nepilnametės dukros G. P. naudai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos situacija šeimoje iš dalies pasikeitė, vaiko elgesys pagerėjo, o vaiko motina deda pastangas keisti esamą situaciją, buvo nuvykusi į socializacijos centrą, su dukterimi nuolat bendrauja ir ja rūpinasi. Ieškovė mato, kad atsakovė daro pažangą, todėl prašo jos motinos valdžią G. P. atžvilgiu apriboti laikinai. Kartu pažymėjo, jog situacija dėl atsakovo nesikeičia, t. y. vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros, ja nesidomi ir nesirūpina, išlaikymo neteikia, todėl mano, kad E. P. tėvo valdžia dukros atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje atsakovės D. P. atstovė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka visa apimtimi. Paaiškino, kad atsakovė neprieštarauja, jog jos motinos valdžia būtų apribota laikinai, sutinka mokėti patikslintu ieškiniu prašomą išlaikymą (po 100 Eur per mėnesį) bei neprieštarauja, jog jos nepilnametės dukros rūpintoju būtų paskirtas trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėjo, kad atsakovė su dukterimi nuolat bendrauja, ja rūpinasi. Vaiko motina supranta, kad situacija su dukterimi nėra labai paprasta, todėl pritaria, jog dukrai yra net geriau gyventi globos namuose, kuriuose yra tam tikra kontrolė. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad D. P. pripažįsta, jog dukra turi tam tikrų problemų, siekia jai padėti, o tai, atstovės nuomone, rodo, kad atsakovė nori tik kuo geriausio savo vaikui. Papildomai nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra pati geriausia, moteris gauna palyginus nedidelį darbo užmokestį, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl prašo iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
10. Atsakovė D. P. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jos vienintelis noras yra, jog jai būtų sudaryta galimybė bendrauti su dukra, kad vaikas galėtų lankytis jos namuose. Tvirtino, kad labai myli savo dukterį, mano, jog jos turi labai artimą ir gražų tarpusavio ryšį, viena kita pasitiki. Atsakovė pripažįsta, kad dukra turi priklausomybę alkoholiui, pažymėjo, jog kai jos gyveno kartu, važiuodavo į anoniminių alkoholikų grupes, bandė spręsti turimą dukros problemą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Plačiau paaiškino dėl vaiko būklės atvykus į globos įstaigą, teigė, kad nepilnametė atvyko su neigiamai susiformavusiais įgūdžiais, priešiškai nusiteikusi, nesilaikė įstaigos taisyklių. Nurodė, kad pereinamasis laikotarpis buvo sudėtingas, tačiau labai padėjo vaiko motina, kuri visuomet aktyviai bendradarbiavo su įstaigos darbuotojais, domėjosi ir rūpinosi savo dukterimi. Pažymėjo, kad šiuo metu nepilnametės elgesys yra pasikeitęs, mergaitė laikosi įstaigos taisyklių, nevartoja alkoholio, maloniai bendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
12. Byloje nustatyta, kad atsakovai D. P. ir E. P. yra nepilnametės G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-14326-984/2021 išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų.
14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1700/21 G. P. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta (duomenys neskelbtini).
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. NP-196-1039/2022 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-2186/2022 G. P. paskirta vidutinės priežiūros priemonė, kurią vykdant G. P. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atvyko į (duomenys neskelbtini). Vidutinės priežiūros priemonės vykdymas G. P. skirtas vieneriems metams (el. b. 2 t., b. l. 123–124).
Dėl tėvų valdžios apribojimo
16. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
17. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
18. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.
20. Nepilnamečio vaiko G. P. laikinoji globa trunka beveik 21 mėnesį, per tą laiką nepilnametei buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė, kurią vykdant nepilnametė 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo patalpinta (duomenys neskelbtini). Bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad, nepaisant tam tikrų teigiamų pokyčių atsakovės gyvenime, reali galimybė grąžinti vaiką atsakovei šiuo metu neegzistuoja, atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškinio reikalavimu laikinai apriboti motinos valdžią, tuo pripažindama, kad šiuo metu negali tinkamai vykdyti pareigos rūpintis savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra bei ugdymu. Tuo tarpu atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, nors procesiniai dokumentai (ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, tuo faktiškai patvirtindamas, kad nėra motyvuotas spręsti susiklosčiusios situacijos.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovams daugiau kaip dvejus metus buvo nuosekliai teikiama socialinė pagalba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos: sudaryta mobilioji komanda, taikoma atvejo vadyba (nuo 2021 m. sausio 13 d.), keliami įsipareigojimai (sudarytas pagalbos planas).
22. Atsakovės atveju tik nuo 2022 m. spalio mėn. atvejo vadybos posėdžio pastebėta kiek pagerėjusi situacija atsakovės šeimoje, iš dalies įvykdyti pagalbos plano įsipareigojimai, tačiau vis dar stebima atsakovės vidinės motyvacijos stoka, menkas esamų problemų suvokimas, atsisakymas bendradarbiauti su specialistais ir vangus pagalbos plane numatytų įsipareigojimų vykdymas (el. b. 2 t., b. l. 126–127). Nors pateiktoje naujausioje informacijoje apie atsakovės šeimą daugiau orientuojamasi į atsakovės santykį su kita nepilnamete dukra D. P., kuriai taip pat nustatytas vaiko apsaugos poreikis, tačiau pateikta informacija atspindi bendras atsakovės šeimos tendencijas – gerėjančias, tačiau nepakankamai, kad nepilnametė dukra G. P. galėtų grįžti gyventi su atsakove. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė (jos atstovė) pripažino, kad susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, šalių dukra turi priklausomybę nuo alkoholio, todėl jai geriau socializacijos centre, kuriame taip pat užtikrinami dukros mokslai, todėl su ieškinio reikalavimais sutiko. Tokią atsakovės poziciją, kartu su kitais bylos įrodymais: ieškovės atstovės paaiškinimais, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių (įskaitant vaikų auklėjimo), rašytiniais bylos įrodymais, teismas vertina kaip patvirtinimą, kad šiuo metu atsakovė negali tinkamai vykdyti pareigos rūpintis savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra bei ugdymu.
23. Tuo tarpu atsakovo atveju matyti, kad nors iš pradžių atsakovas bandė suvaldyti netinkamą dukros elgesį (dukros alkoholio vartojimas, galimas psichotropinių medžiagų vartojimas) – 2020 m. spalio 23 d. nustačius nepilnametės G. P. apsaugos poreikį, paskirta laikinoji priežiūros priemonė su vaiko tėvu (atsakovu), tačiau 2020 m. gruodžio 23 d. nutraukus laikinąją priežiūrą išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo taikyta, ir 2021 metų pradžioje pasikartojus netinkamam nepilnametės dukros elgesiui (2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. vasario 12 d. Tarnyboje gauti pranešimai), atsakovas, vadovaujantis teismui pateiktais pagalbos planais, atvejo vadybos posėdžiuose nebedalyvavo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi, kaip minėta, išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Duomenų, kad vaiko tėvo požiūris į vaiko auklėjimą bei priežiūrą iš esmės pasikeitė ar galėtų pasikeisti, byloje nėra. Iš 2023 m. sausio 25 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad atsakovas nebuvo nė karto aplankyti dukros socializacijos centre (nes jis, anot dukros, gyvena (duomenys neskelbtini)), su atsakovu paskutinį kartą dukra bendravo 2022 m. gruodžio mėn. per „Messenger“ programėlę (el. b. 2 t., b. l. 164–165). Taigi nors atsakovas epizodiškai palaiko nuotolinį ryšį su dukra, tačiau jis nėra intensyvus ir (ar) pastovus, todėl pagal savo pobūdį nepaneigia fakto, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo bei priežiūros. Kaip minėta, atsakovas teismo procesu nesidomėjo, tuo faktiškai patvirtindamas, kad nėra motyvuotas spręsti susiklosčiusios situacijos.
24. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovų elgesys (skirtingu mastu) atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką bei iš esmės nesirūpina vaiku, o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką su vaiku negyvena, neužtikrina tinkamų jam gyventi sąlygų, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja (vangiai ar apskritai) ir apsiriboja tik epizodinio kontakto su vaiku palaikymu, neprisiimdami atsakomybės už kasdienę vaiko priežiūrą, fiziškai ir psichologiškai saugios aplinkos jam sudarymą, vaiko ugdymą.
25. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, į tai, kad, kaip minėta, atsakovės gyvenime stebima teigiamų pokyčių (atsakovė, be kita ko, dirba, nuomojasi socialinį būstą, teigia, kad išsiskyrė su smurtavusiu sugyventiniu), palaiko su vaiku emocinį ryšį, tikintis, kad atsakovė visa apimtimi pradės rūpintis vaiku, jį auklėti ir prižiūrėti, užtikrins vaikui fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas jos gyvenamojoje vietoje, atsakovei motinos valdžia nepilnamečiam vaikui G. P. ribotina terminuotai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
26. Atsakovo tėvo valdžia nepilnametei dukrai ribojama neterminuotai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką visiškai nesirūpina vaiku, nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdo, nesistengia susigrąžinti vaiko ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
27. Teismas pažymi, kad laikinas (neterminuotas) tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.
28. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
29. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo skyrimo
30. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
31. Vienas iš vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).
32. Nepilnamečiam vaikui G. P. nustatyta laikinoji rūpyba, jos laikinuoju rūpintoju paskirtas trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai, be kita ko, Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai, ieškinyje nurodyta informacija patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, yra pateikęs rašytinį sutikimą nuolat rūpintis nepilnamečiu vaiku. Kiti (fiziniai) asmenys, kurie norėtų ir galėtų rūpintis vaiku, Tarnybai nėra žinomi.
33. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams yra apribojama tėvų valdžia, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą, o nepilnamečio vaiko rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi skirti trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko rūpybos (gyvenamąją) vietą nustatyti rūpintojo buveinėje (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 407 straipsnis, 493 straipsnis).
34. Trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
35. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).
36. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).
37. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
38. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
40. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaikų interesus, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 317 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
42. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos 100 Eur dydžio išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, jog jiems būtų apribotas darbingumas, nėra, o ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 100 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
44. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
46. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai). Atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 27 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc. = 27 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
47. Nagrinėjant civilinę bylą teisme patirta 60,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal bylos rezultatą, pusė šios sumos priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad ši suma – 30,20 Eur – viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), iš atsakovo valstybei priteistina 30,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
48. Atsakovė D. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. KOR-C-2022-07365 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nuolatinę rūpybą G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nepilnametės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinėje.
Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 18 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 18 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27 eurų (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,20 Eur (trisdešimt eurų, 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.