Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, pensininkas, gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis S. K. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę R. K. (nežymiai sutrikdė jos sveikatą), o būtent – jis 2021 m. lapkričio 26 d. apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su sutuoktine nukentėjusiąja R. K. metu, priekaištaudamas jai dėl jos gyvenimo būdo, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvą, po ko, R. K. norint išeiti iš virtuvės, vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, po suduoto smūgio pastarajai nukritus ant žemės ir vėl bandant atsikėlus pabėgti iš virtuvės, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Taip S. K. padarė sutuoktinei (nukentėjusiajai) dešinio žando sumušimą, pasireiškusį 2,5 cm skersmens poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu – sukėlė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad nukentėjusioji (sutuoktinė) ketvirtadienį 10 val. išėjo į darbą, ją pamatė tik 16 val. pavėsinėje. Prieš tai jis ėjo pasitikti sutuoktinės į autobusų stotelę, tačiau autobusas pravažiavo, iš jo niekas neišlipo. Tada nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, taip pat nuėjo pas sutuoktinę į darbą, tačiau durys buvo užrakintos. Sutuoktinė jam paskambino ir pasakė: „ką ten žmones juokini“, jis išjungė telefoną ir nuėjo į namus. Atėjus į namus, jo sutuoktinė pavėsinėje kalbėjo telefonu. Jis išsitraukė alkoholio butelį, pastatė jį pavėsinėje ant stalo ir paklausė sutuoktinės, su kuo ji kalba, paprašė parodyti telefoną. Sutuoktinė pasakė: „ne tavo reikalas“, tada jis pradėjo eiti į žmonos pusę, kad paimtų jos telefoną, o ji ėmė bėgti ir šaukti: „muša“. Jis nieko sutuoktinei nepadarė, nespėjo nieko padaryti, nes ji pabėgo. Jis tik norėjo pasižiūrėti, su kuo ji kalbasi telefonu, pasiimti išklotinę. Jis sutuoktinę vijosi, tačiau suklupo prie vartelių, o sutuoktinė jau buvo prie kaimynų laiptų, kaimynas J. atidarė duris, tuo tarpu jis apsisuko ir nuėjo atgal. Jis pasiėmė alkoholio butelį, nuėjo pas kitą kaimyną ir jie abu su kaimynu vartojo alkoholį. Tada kaimynė jam pasakė: „S., atvažiavo pas tave policija“. Jis nuėjo į namus, ten buvo policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į areštinę. Jis jokių smūgių sutuoktinei nebuvo sudavęs. Ant sutuoktinės kūno jokių sužalojimų nebuvo matyti. Iki konflikto su sutuoktine nebuvo vartojęs alkoholio, (alkoholį buvo vartojęs tik „iš vakaro“), o pas kaimyną atėjo apie 16.30 val. ir kartu su juo vartojo alkoholį. Nežino, kas sutuoktinei padarė sužalojimus, pusantros paros nebuvo jos matęs. Nukentėjusioji jį apkalba, nes jis „neprirašė“ nei vaikų, nei sutuoktinės prie savo namų.

3. Nukentėjusioji R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną ji dirbo (duomenys neskelbtini), vyko darbuotojų susirinkimas. Vėliau ji laukė autobuso, kai kaltinamasis jai paskambino. Suprato, kad jis yra išgėręs. Sutuoktinis pasakė jai: „tu ne autobuso lauki“. Vyras nuolat ją kaltino nebūtais dalykais, pavydėjo. Jai grįžtant autobusu, autobusas sustojo ties parduotuve, nes ties autobusų stotele yra parduotuvė, ten lipo dar du žmonės, išlipo ir ji, iš tos vietos jai arčiau pareiti į namus, gal todėl autobusas ir nesustojo stotelėje. Kaltinamasis ją užklupo namuose persirenginėjant. Kai ji baigė persirenginėti, galvojo nueiti uždaryti vištas ir tuomet eiti į darbą, tačiau atbėgo kaltinamasis. Jis smogė vieną kartą jai kumščiu į galvą, sakydamas: „kur tu buvai, ne autobusu grįžai“, ji nukrito prie lovos lauko virtuvėje, prarado sąmonę. Kaltinamasis ant nukentėjusiosios užmetė antklodę. Ji išsigando, pradėjo bėgti pro duris, tada kaltinamasis jai antrą kartą smogė. Ji išbėgo pro duris ir bėgdama šaukė: „gelbėkit“. Ji bėgo pas kaimynus, o, kai kaltinamasis pamatė, kad kaimynai, išgirdę jos riksmą, atidarė duris, nustojo bėgti. Ji užėjo pas kaimynus, paskambino policijai. Kaltinamasis viso jai sudavė tris smūgius. Jis trenkė kumščiu į galvos sritį, taip pat į dešinį žandą virtuvėje (lauko virtuvėje). Ji prarado sąmonę. Kai ji pradėjo keltis, kaltinamasis dar kartą jai trenkė kumščiu (gal mažiau stipriai) į dešinę pusę. Ji tuo metu ėjo pro duris iš virtuvės į lauką, pasakė kaltinamajam, kad su juo skirsis ir kad kvies policiją. Tada kaltinamasis dar kartą trenkė. Po antro smūgio nenukrito, ruošėsi išbėgti. Tada, prieš nukentėjusiajai išeinant pro duris, kaltinamasis trečią kartą smūgiavo į tą patį žandą, ar galbūt galvą, dešinėje pusėje. Ji jau nelabai orientavosi. Visi smūgiai buvo suduoti į vieną pusę – dešinę. Trečias smūgis kumščiu buvo gal ne toks stiprus į galvos sritį, dešinį skruostą. Visi trys smūgiai buvo kumščiu suduoti į tą pačią vietą – galvos sritį, dešinį skruostą. Mėlynės buvo pažandėje. Po šio įvykio praėjus dviem dienom jai dar iš vidaus atitrupėjo dantis. Kasdien galvą skauda, ūžia galvoje, su ausimi blogai. Iš karto po smūgių visa pažandė buvo juoda (dešinės pusės), ant žando buvo mėlynė, burnoje buvo kraujosruvos. Kaltinamasis ją vijosi, o ji bėgo, išbėgo pro vartelius ir pasuko pas kaimynus M.. Ji paprašė kaimynų, kad ją priimtų, kad ji galėtų iškviesti policiją. Ji iškvietė policijos pareigūnus iš kaimynų namų. Kai kaltinamasis sudavė jai smūgius, jis buvo neblaivus. Kaltinamasis išvakarėse gėrė, jau daug dienų gėrė ir ryte buvo išgėręs.

4. Nukentėjusioji R. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad yra ištekėjusi, jos sutuoktinis – S. K.. Buvo penktadienis, tikslios datos negali pasakyti, ji buvo susirinkime (duomenys neskelbtini). Grįžo į namus autobusu. Jis atbėgo, buvo išgėręs, pradėjo priekaištauti ir kirto vieną kartą. Ji jam pasakė, kad nenori kartu gyventi, kad skirsis, kad daugiau tokių nesąmonių nenori. Jis jai kirto antrą kartą, ji nukrito, buvo pradusi sąmonę, bet greitai atsigavo, tikriausiai nuo išgąsčio. Vyras kirto trečią kartą, ji pradėjo bėgti ir rėkė bėgdama, šaukėsi pagalbos. Ji bėgo pas kaimynus, kaimynas jai atidarė duris, tuomet jos sutuoktinis apsisuko, o ji užėjo pas kaimynus. Su savimi turėjo telefoną, paskambino ir išsikvietė policiją (b. l. 44–45).

5. Liudytojas Stasys Vitkauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai nepažįsta nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo, giminystės ryšiai nesieja. Jis gavo iš Vilniaus AVS pranešimą, kad šeimoje vyras smurtavo prieš sutuoktinę. Tikslių detalių jau neprisimena. Atvykę į įvykio vietą, rado išsigandusią nukentėjusiąją. Tuo metu jos sutuoktinis buvo kažkur pasišalinęs. Bandė jo ieškoti. Vėliau kaltinamasis grįžo. Atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios kūno mėlynių dar nesimatė, ji buvo tik išsigandusi, tačiau, pildant dokumentus, gal po pusvalandžio, nukentėjusiosios veido srityje išryškėjo mėlynės. Darė nuotraukas, jose matyti mėlynės. Mėlynės buvo lyg skruosto vietoje – ar vienoje, ar keliose vietose neprisimena. Jiems atvykus, nukentėjusioji buvo prie savo namų įvažiavimo, prie vartelių. Nukentėjusioji sakė, kad prieš ją smurtavo, tačiau, ką tiksliai sakė, jau neprisimena.

6. Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, giminystės ryšiai nesieja. Prisimena, kaip atbėgo kaimynė (nukentėjusioji), šaukdama „gelbėkite“. Jos sutuoktinis pamatė, kad nukentėjusioji bėga, o paskui ją – kaltinamasis. Ji išėjo į lauką, tada kaltinamasis apsisuko ir nuėjo į savo namus, o nukentėjusioji užėjo pas juos į vidų, paskambino policijai ir laukė pas juos, kol atvyks policija. Negirdėjo, kad kaltinamasis nueidamas ką nors sakytų. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis lyg ir mušėsi, ji sakė, kad kaltinamasis trenkė jai į dešinės veido pusės apatinę dalį, ji drebėjo iš baimės. Ant jos veido žymių tuo metu dar nesimatė. Po to atvažiavo policija ir nukentėjusioji išėjo. Kaltinamojo tą dieną daugiau nematė.

7. Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, giminystės ryšiai nesieja. Jis stovėjo prie lango ir pamatė, kad nukentėjusioji bėgą į jo namo pusę, o kaltinamasis ėjo paskui ją. Jis išėjo į lauką, tuomet kaltinamasis apsisuko ir nuėjo į namus. Nukentėjusioji atėjo į jų namus ir kalbėjosi su jo sutuoktine bei marčia, o jis nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizorių. Nežino, ką nukentėjusioji pasakojo, ji tuo metu buvo gal kiek išsigandusi, kažkiek gal ir verkė. Kas jai nutiko, jis nežino, jam nieko nukentėjusioji nepasakojo. Su kaltinamuoju tą dieną jis nebendravo. Nematė ant nukentėjusiosios kūno smurto žymių. Pradžioje nukentėjusioji pasakė, kad ją lyg ir mušė, bet jis nematė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nukentėjusioji sakė, kad vyras ją sumušė.

8. Specialistas Janušas Rybalko teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad kietas, bukas daiktas galėjo būti ir žmogaus ranka, kumštis. Dėl padarytų sužalojimų laiko – vadovavosi išrašu iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Ten buvo nurodyta, kad nukentėjusioji kreipėsi medicinos pagalbos 2021 m. lapkričio 29 d. 13.18 val. Buvo užfiksuoti sužalojimai – kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas. Jei yra patinimas, tai manytina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas prieš dvi paras. Patinimas gali laikytis įvairiai, gali ir tris dienas laikytis.

9. ROIK 0121000759142 duomenimis, nukentėjusioji R. K. 2021 m. lapkričio 26 d. 15.30 val. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jos sutuoktinis S. K. jai sudavė vieną kartą per galvą, vieną kartą per dešinį žandą ir vieną kartą per kairį žandą. Vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pranešėja pabėgo, lauks kieme (b. l. 6–9).

10. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – individualus gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), namuose tvarkinga (b. l. 25).

11. Kaltinamajam S. K. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0070, 2021 m. lapkričio 26 d. 16.34 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, nukentėjusioji 2021 m. lapkričio 26 d. 16.24 val. – blaiva (b. l. 94–96).

12. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimi daiktai – vaizdo įrašai iš įvykio vietoje filmavusios „Body“ kameros Nr. 6022. Vaizdo įrašas 2021_1126_161520_001 yra 5 min. 02 sek. trukmės. Paleidus vaizdo įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje, yra užrašas „VLN_TRK_6197 BA“, besikeičiantis laikas. Vaizdo įraše prie tarnybinio automobilio matyti moteris ir policijos pareigūnas. Moteris tamsiais plaukais sako: „gerai, aš nemeluoju, čia ne pirmą kartą. Pradėjo daužytis grįžęs iš užsienio, kasdien geria, ramybės nėra“. Pareigūnas paklausia, kur mušė. Moteris nurodo, kad mušė per galvą, buvo „atjungęs“, rodydama į veidą sako, kad skauda žandikaulį. Mušė kumščiu, jis vijosi. Moteris nurodo, kad kumščiu davė per galvą ir per žandą. Pareigūnas pasitikslina, kuria ranka mušė. Moteris pasako, kad ji spėjo pabėgti. Pareigūnas paklausia, kur jis dabar yra. Moteris atsako, kad nežino, ji pabėgo ir eis dabar į namus žiūrėti. Matyti, kaip moteris su pareigūnu užeina į namus. Pareigūnas paklausia, kas dar yra namuose. Moteris atsako, kad namuose jie gyvena tik dviese. Pareigūnas paprašo dokumento, kitam pareigūnui nurodo atnešti alkotesterį. Pasiteirauja, kur viskas vyko. Moteris nurodo į kambarį, kuriame šiuo metu yra. Vaizdo įrašas 2021_1126_162020_002 – 5 min. 02 sek. trukmės. Paleidus vaizdo įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje, yra užrašas „VLN_TRK_6197 BA“, besikeičiantis laikas. Girdisi pareigūno ir moters balsas. Moteris nurodo, kad vyras gali būti pas kaimyną. Pareigūnas pasiteirauja, ar vyras mušė. Moteris nurodo, kad mušė, iš kumščio sudavė kelis kartus per galvą, kiek ji prisimena. Moteris pučia į alkotesterį ir nurodo, kad ji visai negeria. Pareigūnas nurodo, kad alkotesterio parodymai – nulis. Pasigirsta vyriškas balsas (už kadro), pasisveikina su pareigūnais ir prisistato sakydamas, kad yra S.. Pareigūnas paprašo dokumento. Fone girdėti, kaip moteris kalbasi su pareigūnu, nurodo, kad vyras vakar girtas buvo ir šiandien parsinešė (b. l. 10–12).

13. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, specialistas, atlikęs daiktų ir kitų objektų tyrimą, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytas dešinio žando sumušimas, pasireiškęs 2,5 cm skersmens poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodytu laiku, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

15. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

16. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas (vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajai į galvą bei du kartus kumščiu suduodamas nukentėjusiajai į veidą) nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę R. K., padarydamas jai dešinio žando sumušimą, pasireiškusį 2,5 cm skersmens poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu – sukėlė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 3–6, 8–9, 12–13 punktuose, iš dalies 7, 11 punktuose, aptartų įrodymų visumą. S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiosios nemušė, jis norėjo tik paimti jos telefoną. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis nesudavė trijų smūgių nukentėjusiajai, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Minėtų kaltinamojo parodymų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visetas. Tuo tarpu kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir nukentėjusiosios R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Iš esmės tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė pranešdama apie įvykį bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (šio nuosprendžio 5, 9, 12 punktai, b. l. 10–12). Minėtas aplinkybes patvirtina taip pat ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų – S. V., L. M., iš dalies liudytojo J. M., parodymai (žr. šio nuosprendžio 5–7 punktus). Liudytojas – policijos pareigūnas Stasys Vitkauskas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, pamatė išsigandusią nukentėjusiąją, pradžioje ant nukentėjusiosios veido kraujosruvų dar nesimatė, tačiau, pildant dokumentus, gal po pusvalandžio, nukentėjusiosios veido srityje išryškėjo kraujosruvos. Liudytoja L. M. parodė, kad kaimynė (nukentėjusioji) atbėgo pas ją į namus, šaukdama „gelbėkite“, nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis trenkė jai į dešinės veido pusės apatinę dalį, ji drebėjo iš baimės. Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji pas juos į namus atbėgo gal kiek išsigandusi, kažkiek gal ir verkė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nukentėjusioji sakė, kad vyras ją sumušė. Specialistas (ekspertas) Janušas Rybalko teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad išvadoje nurodytas kietas, bukas daiktas galėjo būti ir žmogaus ranka, kumštis. Nukentėjusiajai buvo užfiksuoti sužalojimai – kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimas. Pažymėjo, kad, jeigu yra patinimas, tai sužalojimas galėjo būti padarytas prieš dvi paras; nurodė, jog patinimas gali laikytis ir tris dienas (nukentėjusioji medicinos pagalbos kreipėsi 2021 m. lapkričio 29 d. 13.18 val.). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais, atitinkamų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymų patikimumu, nenurodė ir pats kaltinamasis.

17. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą patvirtina medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenys – juose padarytą išvadą specialistas (ekspertas) patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

18. Aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas S. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

19. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

21. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

22. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

23. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

24. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

25. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – S. K. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad S. K. dirba, yra pensininkas, per vienerių metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka (b. l. 81), neteistas (teistumas išnykęs). Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laivės apribojimą, jos dydį nustatant artimą įstatyme numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui – paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas.

26. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu draudimu, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

27. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 72² straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme.

28. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 24 punkte aptartas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, teismo vertinimu, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį, – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 8 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

29. Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškė ieškinį dėl 20,01 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginimo (b. l. 100–101). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiajai R. K. suteiktų paslaugų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant iš kaltinamojo civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos, naudai 20,01 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinė ligonių kasos, prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo.

31. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67–69), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

32. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 26 d. 16.40 val. iki 2021 m. lapkričio 28 d. 12.54 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 89–93).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 26 d. 16.40 val. iki 2021 m. lapkričio 28 d. 12.54 val.., dvi laikinajame sulaikyme S. K. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 8 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš S. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 20,01 Eur žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.