- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- 2-2975-151/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22189-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- S. J.-P.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Snieguolė Miceikaitė, Aida Martinaitienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovei S. J.-P., jos atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, atsakovui D. P., jo atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. J.-P. ieškinį atsakovui D. P. dėl įrašo apie sudarytą santuoką panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-6) prašo panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp S. J.-P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei S. J.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, o D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „P.“; bylą nagrinėti iš esmės ir netaikyti LR CPK 376 str. 2 d. nuostatų bei nesiimti priemonių šalims sutaikyti; priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. J.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.
Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė, nurodė ir paaiškino, kad nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neįgijo. Namų apyvokos bei buities daiktus ieškovė ir atsakovas yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo. Kadangi abu su atsakovu yra darbingo amžiaus, materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui iš ieškovės materialinis išlaikymas taip pat nepriteistinas. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus ieškovei nėra žinoma. Su atsakovu D. P. negyvena kartu bei bendro ūkio neveda nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio, todėl santuokiniai ryšiai tarp ieškovės S. J.-P., ir atsakovo yra nutrūkę, taigi pagrįstai galima daryti išvadą, kad jų santuoka tapo tik formali ir nebėra perspektyvos jos išsaugoti. Nepaisant jos begalinio atsidavimo sutuoktiniui, ypatingo dėmesio namų gerbūvio puoselėjimui ir priežiūrai, pastebėjo, kad atsakovas vis mažiau laiko pradėjo skirti jų šeimai, nebeleisdavo kartu laisvalaikio, bendraudavo šiurkščiai, kartais visiškai nekalbėdavo. Jai sunku buvo suprasti, kodėl šeimoje susiklostė tokia situacija, stengėsi kalbėtis su savo vyru, norėjo išsaugoti šeimą. Tarp sutuoktinių vis dažniau kildavo konfliktai dėl buitinių dalykų, kol galų gale dėl konfliktų dažnumo ieškovė suprato, kad santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu. Dažnai prašydavo, kad atsakovas jai padėtų atlikti namų buities darbus, tačiau jis į tai nekreipdavo dėmesio, sakydavo, kad jam priekaištauja. Stengėsi, kad namams nieko netrūktų, tačiau atsakovas nevertindavo ieškovės pastangų, priekaištaudavo, kad nesugeba tinkamai atlikti elementarių namų buities darbų, sakydavo, kad ji niekam tikusi žmona, priekaištaudavo, kad per daug dirba, nors jos darbo užmokestis ir būdavo jų nuolatinės pajamos. Tokie vyro pareiškimai žeidė ieškovę kaip moterį, ji jautėsi žeminama ir nemylima, nesijautė reikalinga, pilnaverte asmenybe. Taip pat, jautė didelį fizinį nuovargį, nes viena rūpinosi šeima. Nors dar kurį laiką gyveno kartu, tačiau tarp jų nebeliko pagarbos vienas kitam. Akivaizdu, kad abu buvo nelojalūs vienas kitam, t. y. tiek atsakovas D. P., tiek ieškovė S. J.-P., pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinių bei gyvenimo partnerių, pareigas ir nesugebėjo išsaugoti savo šeimos. Abu suprato, kad toliau taip gyventi nebegali, gyvenimas tapo kančia, jų požiūriai į gyvenimą kardinaliai skiriasi, ko pasėkoje, ieškovas D. P. išsikraustė iš ieškovės tėvo namų, kuriuose jie su atsakovu kartu gyveno.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 19-21), kuriuo prašo ieškinį dėl santuokos nutraukimo atmesti; skirti 6 mėnesių terminą susitaikyti. Taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 40).
Atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas, jo atstovė, nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nes santuoka faktiškai nėra iširusi, galima tikėtis, kad ieškovės nuomonė dėl santuokos nutraukimo pasikeis, o santuokos nutraukimas pažeistų tiek jo, tiek pačios ieškovės interesus bei teisėtus lūkesčius. Į sutuoktinių bendrą gyvenimą pradėjo kištis ieškovės tėvas A. J. ir nuteikinėti ieškovę prieš jį bei kištis į jų tarpusavio santykius. Ieškovė dažnai būdavo labai užimta ir per mažai laiko ir pastangų skyrė jų tarpusavio santykių puoselėjimui. Ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę prieš atsakovą, nes savo laisva valia sudarė santuoką su juo bažnyčioje, prisiekė mylėti laimėje ir nelaimėje, ligoje ir varge. Trejus metus su ieškove kūrė bendrą gyvenimą, yra šeima, todėl taip paprastai viską išardyti negalima, o nutraukus santuoką, būtų traumuojami tiek pačios ieškovės, tiek jo gyvenimai. Nesutinka su ieškinio teiginiais, kad sutuoktinių skirtingos pažiūros į šeimos gyvenimą, sutuoktinių pareigas, o visos pastangos prisitaikyti nedavė jokių teigiamų rezultatų, nes esminės jų abiejų šeimos gyvenimo vertybės sutampa. Bendro laisvalaikio su ieškove buvo mažai dėl jos pačios didelio užimtumo, ji grįždavo namo labai vėlai, o ir kiekvieną savaitgalį išvykdavo dirbti, nepaisydama atsakovo prašymų pasilikti namie ir praleisti laiką su juo. Kai žmona paprašydavo išvalyti namus, atsakovas tą darė, ir be jokio prašymo, norėdamas ją nustebinti, tačiau ji to net nepastebėdavo. Niekada nėra sakęs, kad ieškovė yra niekam tikusi žmona, tačiau yra išreiškęs savo nuomonę dėl to, kad ji per daug dirba. Siūlė jai kartu eiti pas psichologą, bet ji nesutiko. Iš namų atsakovas išsikraustė ne savo noru, o ieškovės tėvo išprašytas. Mano, kad ieškovė, kaip žmona, turi gyventi ten, kur gyvena jos vyras, o ne ten, kur jai liepia gyventi jos tėvas. Ieškovės sprendimą nutraukti santuoką laiko skubotu, pažeidžiančiu atsakovo, kaip sutuoktinio, teises bei teisėtus lūkesčius gyventi šeimoje kartu su ja. Žino, kad ieškovė paskutiniu metu labai blogai jaučiasi, ją kamuoja vidiniai prieštaravimai, todėl mano, kad šiuo metu santuoką nutraukti būtų neprotinga, reikia laiko jai susivokti, kas iš tiesų vyksta ir kreiptis pagalbos į specialistus. Santuoka nėra galutinai iširusi, atsakovas savo žmoną myli ir yra jai ištikimas, nori toliau kurti bendrą gyvenimą, jei sutiktų. Mano, kad atsakovas iš savo pusės iš esmės jokių savo kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, todėl negali būti kaltinamas santuokos iširimu. Prašo teismo skirti šešių mėnesių terminą susitaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl įrašo panaikinimo.
Iš bylos medžiagos nustatytina, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Įrašas apie santuokos sudarymą įrašytas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, jų sudaryta santuoka yra tik formali ir nebėra perspektyvos jos išsaugoti.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.
Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos.
Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis.
Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos, todėl teismas turi pareigą nustatyti visas teisines pasekmes panaikinant bažnytinės santuokos apskaitos įrašą.
Nustatytina, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo (b.l. 9-10). VĮ ,,Regitra“ pažymos patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise transporto priemonių neįgijo (11-12). Jokio kito registruotino turto šalys neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).
Ieškovė byloje teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai buvo nelojalūs vienas kitam, tiek atsakovas, tiek ieškovė, pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinių bei gyvenimo partnerių, pareigas ir nesugebėjo išsaugoti savo šeimos. Nurodė, kad su atsakovu negyvena kartu bei bendro ūkio neveda nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio, todėl santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad jų santuoka tapo tik formali ir nebėra perspektyvos jos išsaugoti. Nustatytina, kad šalys turi rūpintis vienas kitu, tačiau posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jiems bendraujant kyla įtampa, t.y. psichologinis klimatas šeimoje yra labai sunkus. Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio gyvenant atskirai nuo sutuoktinio pagerėjo jos sveikatos būklė, nes ji turėjo psichologinių problemų (serga depresija). Atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo, materialiai juos aprūpindavo ji ir jos tėvas, be to ir ji, esant sudėtingam bendravimui šeimoje, nenorinti bendrauti su atsakovu ir fizine prasme.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl CK 3.60 ir 3.61 straipsnių taikymo pažymėjo, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata dėl santuokos iširimo. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3.26–3.30 ir kiti straipsniai). Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mišrios sutuoktinių kaltės institutas. Kaltės klausimas yra spręstinas kartu su santuokos apskaitos panaikinimu (CPK 360 straipsnis, LAT 2007 02 07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007).
CK 3.61 str. numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nors atsakovas mano, kad jis iš savo pusės iš esmės jokių savo kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, tačiau įvertinus byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo, moralinės ir materialinės paramos pareigas, todėl nustatytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Atsakovas nurodė, kad nori išsaugoti santuoką, prašė termino susitaikymui, tačiau teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė kategorišką ir tvirtą norą santuoką nutraukti, paaiškino, kad nėra galimybės šeimą išsaugoti suteikiant terminą susitaikymui. Atsakovas nors ir mano, kad santuoką galima išsaugoti, tačiau nurodė, kad jis sutiks santuoką nutraukti tik tuo atveju, jei ieškovė nutrauks bažnytinę santuoką. Atsakovas taip pat ieškovę kaltino neištikimybe, per didelį bendravimą su tėvu, jo nuomonės nepaisymą, tačiau net ir nurodęs šiuos motyvus santuokos nutraukti nenori, todėl teismas mano, kad šis atsakovo prašymas yra tik įžeistos savimeilės išraiška. Byla yra iškelta 2014 11 21. Pirmas posėdis įvyko 2015 02 04, antras posėdis įvyko 2015 03 12, tačiau per šiuos keturis mėnesius bei tarp posėdžių, šalys nebendravo, atsakovas nurodė, kad nebandė taikytis su ieškove, nes esą ji su juo nesutinka bendrauti, tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovės apsisprendimas yra tvirtas. Taigi remiantis nurodytais motyvais, teismas nutarė atsakovo prašymą atmesti. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šalių sudarytos santuokos nenutraukia, o tik panaikina atliktą įrašą. Santuokos įtraukimas į oficialią apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje sutuoktiniams suteikia galimybę tikėtis civilinės teisinių santykių apsaugos, numatytos civilinio kodekso trečioje knygoje, t.y. atsiranda galimybė nusistatyti savo teises ir pareigas pagal civilinius teisinius santykius, o šiuo konkrečiu atveju nusistatyti civilines teisines pasekmes.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).
Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „J.“, o atsakovui – „P.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų – advokato pagalbai apmokėti, viso 355,22 Eur, kurias prašo priteisti ieškovei iš atsakovo (b.l. 13-14, 35, 36-37, 38-39). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 355,22 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistina 41,71 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7) (CPK 93 str.)
Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, kadangi iš atsakovo išieškotina suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, str. 263- 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.Panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) atliktą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp S. J.-P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Ieškovei S. J.-P. palikti ikisantuokinę pavardę – J., atsakovui D. P. palikti pavardę – P..Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. J.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) 355,22 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) žyminio mokesčio.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.