Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios B.Aleksandravičiaus individualios įmonės administratoriui Lygaudui Petroniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios B.Aleksandravičiaus individualios įmonės ieškinį atsakovui T. A., tretiesiems asmenims M. A., T. A. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Lygaudas Petronis paaiškino, kad 2004-06-17 ieškovas su trečiuoju asmeniu T. A. individualia įmone sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 04-06-17, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti langų ploto mažinimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas tinkamai atliko sutartyje numatytus darbus, tačiau T. A. individuali įmonė už minėtus darbus su ieškovu neatsiskaitė. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-07-23 ieškovui B.Aleksandravičiaus individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Ieškovo atstovas bankroto administratorius, gindamas bendrovės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2011-10-28 sprendimu iš T. A. individualios įmonės priteisė 5012,18 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Bankroto administratorius sprendimą pateikė vykdyti antstoliui, tačiau šis informavo, kad skolininkas turto ir pajamų neturi, todėl pavedimo įvykdyti negali. Nurodė, kad individualiai įmonei neturint turto įvykdyti prievolę, ieškovas įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į įmonės savininką T. A.. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi B.Aleksandravičiaus įmonei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010-08-03 (b. l. 5-6). Bankrutavusios B.Aleksandravičiaus individualios įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš T. A. individualios įmonės. Panevėžio apygardos teismo 2011-10-28 sprendimu bankrutavusios B.Aleksandravičiaus individualios įmonės ieškinys patenkintinas ir iš T. A. individualios įmonės priteista 5012,18 Lt skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5012,18 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 200 Lt advokato pagalbos išlaidos ir 280,25 Lt viešo paskelbimo išlaidos (b. l. 7). Pagal 2011-12-14 išduotą Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-280/2011 antstolio Mariaus Alšausko kontoroje užvesta vykdomoji byla. Iš antstolio Mariaus Alšausko pateikto rašto matyti, kad vykdant išieškojimą iš skolininko T. A. individualios įmonės nustatyta, kad skolininko turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, nerasta ir skola neišieškota (b. l. 10). Ieškovas bankrutavusi B.Aleksandravičiaus individuali įmonė reiškia reikalavimą subsidiariam skolininkui įmonės savininkui T. A. dėl individualios įmonės turtu nepadengtos skolos priteisimo (b. l. 2-4). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar galima atskiru ieškiniu priteisti individualios įmonės turtu nepadengtą skolą iš įmonės savininko.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Ieškovui priklauso reikalavimo teisė į T. A. individualią įmonę, o šiai neturint turto įvykdyti prievolę (sumokėti skolą) – subsidiari reikalavimo teisė į įmonės savininką T. A.. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš T. A. individualios įmonės nagrinėjime T. A. trečiuoju asmeniu nedalyvavo, todėl ieškovas reiškia naują reikalavimą T. A. individualios įmonės savininkui nurodydamas, kad antstolis išieškojimo iš įmonės savininko pagal pateiktą vykdomąjį raštą nevykdo.

LR CPK 673 straipsnyje numatyta bendroji norma, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Tačiau vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Tokios nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Teismas pažymi, kad išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl trečiųjų asmenų, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš jų, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Iš Panevėžio apygardos teismo 2011-10-28 sprendimo matyti, kad civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš T. A. individualios įmonės trečiuoju asmeniu šios įmonės savininkas T. A. nedalyvavo.

Ieškovas bankrutavusi B.Aleksandravičiaus individuali įmonė atskiru ieškiniu reiškia reikalavimą T. A. individualios įmonės savininkui dėl įmonės turtu nepadengtos skolos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę vienu ieškiniu kartu su reikalavimu įmonei ar vėlesniu ieškiniu reikalauti, kad priteistini iš įmonės nuostoliai būtų priteisti ir iš subsidiaraus skolininko (įmonės savininko), jeigu įmonės turto nepakaks priteistiems nuostoliams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis, Panevėžio apygardos teisme pareiškė reikalavimą priteisti skolą pagrindiniam skolininkui (įmonei), nereikšdamas jo subsidiariam skolininkui (įmonės savininkui), todėl teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytus argumentus konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas atsakovui individualios įmonės savininkui T. A. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų – 2004-06-17 statybos rangos sutarties, sąmatos, PVM sąskaitos - faktūros (b.l. 50-53) nustatyta, kad ieškovo reikalavimas dėl 5018,18 Lt skolos priteisimo yra kilęs iš statybos subrangos teisinių santykių (CK 6.2, 6.59, 6. 6.189, 6.200, 6.644, 6.645, 6.650, 6.655, 6.681, 6.687 str.). Ieškovui iš atsakovo priteisiama 5012,18 Lt skola, taip pat 480,25 Lt bylinėjimosi išlaidos patirtos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-826-280/2011, t.y. iš viso 5492,43 Lt įsiskolinimas, kadangi atsakovas, būdamas individualios įmonės savininkas turi subsidiarią pareigą atsakyti už individualios įmonės skolas. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas turi prievolę atsakyti ieškovui pagal individualios įmonės turtu nepadengtą skolą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai CK 2.50 str. pagrindais. Iš atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog santuoka sudaryta 2011-12-30, atsakovo individuali įmonė nevykdo veiklos mažiausiai jau 5 metus, iki santuokos atsakovas ir tretysis asmuo bendro ūkio nevedė. Byloje esantis santuokos liudijimas įrodo, kad atsakovas T. A. ir tretysis asmuo M. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Byloje įrodyta, kad ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė 2004 m., t.y. iki santuokos sudarymo, kuomet atsakovas neapmokėjo B.Aleksandravičiaus individualiai įmonei 2004-06-30 PVM sąskaitos - faktūros (b.l. 52). Nustatyta, kad atsakovo įmonė nebuvo šeimos verslas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ši atsakovo prievolė yra asmeninė.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos 300 Lt teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 79, 80, 98 str.). Iš atsakovo priteisiamos 34 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei 165 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 92, 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu netaikytinos (CPK 147 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5492,43 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt dviejų litų 43 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5492,43 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300 Lt (trijų šimtų litų) teisinės pagalbos išlaidas ieškovui bankrutavusiai B.Aleksandravičiaus individualiai įmonei, įmonės kodas 148347129.

Priteisti iš T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165 Lt (vieno šimto šešiasdešimt penkių litų) žyminį mokestį ir 34 Lt (trisdešimt keturių litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.