- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-765-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39895-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Standartų spaustuvė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Agentūra, „Jungtinės spaudos paslaugos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Agentūra „Jungtinės spaudos paslaugos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Standartų spaustuvė“ 2018 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB Agentūros „Jungtinės spaudos paslaugos“ 7 057,24 EUR skolą, 7,39 EUR delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti turtu, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ ar trečiuosius asmenis. Prašymą grindė tuo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinis, ieškinio suma didelė, o atsakovo įmonėje dirba tik 3 darbuotojai. Atsakovui taip pat yra pareikšti kiti reikalavimai dėl skolos priteisimo. Laiko, kad atsakovas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB Agentūra „Jungtinės spaudos paslaugos“ turtui netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tačiau prašoma priteisti suma (7 064,63 EUR) nelaikytina didele juridiniam asmeniui. Ieškovė prie ieškinio nepridėjo jokių atsakovo finansinę būklę pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų daryti išvadą apie sunkią atsakovo finansinę būklę arba spręsti, jog ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui laikytinas dideliu. Teismas pažymėjo, kad, nors reikalavimas yra turtinio pobūdžio, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Be to, teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepadidina atsakovo turto, iš kurio būtų galima išieškoti galimai būsimu teismo sprendimu priteistą sumą, kiekio ar vertės. Tai, kad atsakovui jau yra iškeltos kelios civilinės bylos, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas negalės įvykdyti priimto sprendimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Byloje taip pat nėra pateikta faktinių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Standartų spaustuvė“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui.
7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, nebuvo aktyvus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tame pačiame teisme ieškovas yra pareiškęs atsakovui kitą turtinį reikalavimą ir kad atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Pastarojoje civilinėje byloje teismas buvo aktyvus ir nurodė, kad nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas pasidomėjo atsakovui iškeltomis bylomis ir nustatė, kad yra iškelta civilinių bylų dėl įsipareigojimų įvykdymo, iš kurių viena – dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, nesilaikė horizontaliosios praktikos ir tokiu būdu buvo sukurtas teisinis neapibrėžtumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Iš ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Standartų spaustuvė“ ieškinys buvo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimu už akių, kas sudaro savarankišką pagrindą spręsti, kad ieškinys yra (buvo skundžiamos nutarties priėmimo metu) tikėtinai pagrįstas.
12. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra konstatuota, jog didelė ieškinio suma bet kuriuo atveju objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).
14. Kita vertus, net ir pripažinus, jog atsakovui ieškinio suma yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis yra prasta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužtikrins teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovas neįgys pirmumo teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovo turto. Iš esmės atsakovas tik negalės disponuoti areštuotu turtu, o tai gali neproporcingai suvaržyti juridinio asmens veiklą ir trukdyti generuoti pajamas. Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas sąmoningai siekia bloginti savo turtinę padėtį, ketindamas išvengti prievolių ieškovui įvykdymo.
15. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Svarbu pažymėti ir tai, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Standartų spaustuvė“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 str.). Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės nurodo tik aplinkybę, kad atsakovui yra iškelta civilinių bylų ir atsakovas yra maža įmonė. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šios aplinkybės savaime nedaro teismo sprendimo vykdymo sudėtingesnio dėl jau aukščiau išdėstytų argumentų.
18. Apelianto argumentas, jog teismas turėjo būti aktyvus, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1369-236/2018).
19. Kaip nagrinėjamu atveju teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas su ieškiniu, taip pat ir su atskiruoju skundu, nepateikė duomenų, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga, kad atsakovas nesąžiningai mažina savo turto masę, ketina slėpti savo turtą ir dėl to teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.
20. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas tik pagal tuo metu turimus duomenis ir pateiktus įrodymus, individualiai vertinant kiekvieną konkrečią situaciją, todėl iš esmės neturi teisinės reikšmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje.
21. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.