Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-822-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
2A-822-585/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
G. V.
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-822-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15792-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 121.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui U. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 4500 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog atsakovas nuo 2011 metų sausio mėnesio visiškai neprisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, pastarosios gaunamų pajamų neužtenka šalių nepilnamečio vaiko, kurio poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį, išlaikymui. Šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas ortodontinis gydymas, kuris negali būti tęsiamas dėl lėšų stokos. Atsakovas nuosavybės teise valdo įmonę, be to, papildomai užsidirba atlikdamas santechnikos darbus. Ieškovės žiniomis, atsakovas neturi kitų išlaikytinių.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį, be kita ko, nurodė, jog atsakovas padovanojo ieškovei 50000 Lt sumą, kurią jis buvo sutaupęs, tikslu, kad ieškovė įsigytų butą, o šalys susitarė ir ieškovė įsipareigojo, jog tuo atveju, jeigu šalys išsiskirs, ieškovė nekels atsakovui turtinių pretenzijų, be kita ko, susijusių ir su šalių nepilnamečio vaiko išlaikymu. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsakovo gaunamas darbo užmokestis tesiekia 500 Lt. Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį, be kita ko, nurodė, jog jis serga hipertenzija.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė yra darbinga, turi darbą, ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kurio dydis per mėnesį – apie 1500 Lt; ieškovei nuosavybės teise priklauso butas bei automobilis; ieškovė yra įsipareigojusi pagal būsto kreditavimo sutartį, ieškovė turi vieną išlaikytinį – šalių nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas yra darbingas, bei nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva surinktais įrodymais nustatė, jog atsakovas nuo 1996 m. kovo 31 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), atsakovo darbo užmokestis pagal SODROS duomenis yra 400 Lt per mėnesį, atsakovas yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei šios bendrovės generalinis direktorius; atsakovas nuosavybės teise valdo tris nekilnojamojo turto objektus, turi dvi transporto priemones; atsakovas turi vieną išlaikytinį – šalių nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas aplinkybes, kurias pastarasis nustatė vertindamas šalių turtinę padėtį, konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, lanko šiuolaikinio šokio pamokas bei gatvės stiliaus šokių pamokas, per mėnesį vidutiniškai kainuojančias 200 Lt; šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų, pastarajam yra reikalingas ortodontinis gydymas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, šalių nepilnametis vaikas turi specialiuosius poreikius, pripažino, kad šios bylos atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindų diferencijuoti išlaikymo dydį, bei konstatavo, jog atsakovas privalo mokėti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis – ieškovės paaiškinimais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada – nustatė, jog atsakovas nuo 2011 metų sausio mėnesio neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui, todėl, atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, priteisė iš atsakovo 4500 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą (500 Lt x 9 mėnesiai).

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, prašydamas: sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 4500 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 4500 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo atmesti; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeisti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas nuosavybės teise valdo tris nekilnojamojo turto objektus, nepagrįstai nevertino, kokie tai objektai ir ar šių objektų valdymas duoda apeliantui papildomų pajamų. Apeliantas atkreipė dėmesį į tas aplinkybes, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apeliantas asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį inžinerinių tinklų, esančių Molėtų r. sav., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris, anot apelianto, nėra jo asmeninė nuosavybė, kadangi buvo įgytas iki santuokos su buvusia sutuoktine nutraukimo ir yra nepadalytas, garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris, pasak apelianto, buvo įgytas santuokos metu ir yra nepadalytas, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 4750/1403900 dalis žemės sklypo ir 1/72 dalį aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas atkreipė dėmesį į tas aplinkybes, jog automobilį RENAULT 19, į kurį yra įregistruota apelianto nuosavybės teisė, pastarasis pardavė 2011 m. spalio 17 d., o automobilio VW POLO, kuris, pasak apelianto, nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini), vertė – 500 Lt, o ieškovė nuosavybės teise valdo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, kurio vertė – apie 3000 Lt. Apeliantas pažymėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso apeliantui ir kurios generalinis direktorius pastarasis yra, 2011 metais dirbo nuostolingai, todėl apeliantas negavo dividendų. Pasak apelianto, jo pajamas tesudaro gaunamas darbo užmokestis, kurio dydis yra mažesnis negu 400 Lt per mėnesį. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aukščiau nurodytų aplinkybių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino ieškovės į bylą pateiktą šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą. Apeliantas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė, apskaičiuodama lėšas, reikalingas šalių nepilnamečio vaiko pietums mokykloje, neatsižvelgė į moksleivių atostogas. Apelianto vertinimu, nurodyto paskaičiavimo duomenys apie lėšas, skirtinas šalių nepilnamečio vaiko maisto, būsto poreikiams patenkinti, drabužiams ir avalynei, yra klaidingi, tiksliau – neatitinkantys faktinės situacijos. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, lėšos, skirtinos šalių nepilnamečio vaiko šokių būreliams, yra per didelės. Apeliantas pažymėjo, jog yra sutrikusi jo sveikata: apeliantui diagnozuota abiejų kelio sąnarių artrozė, pirminė arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas, abiejų akių glaukoma. Apelianto vertinimu, esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visetui, 300 Lt suma, apelianto mokėtina šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra proporcinga šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ir apelianto turtinei padėčiai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas nuo 2011 metų sausio mėnesio neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui. Apeliantas nurodė, jog jis visą laiką teikė išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, tačiau ne tokio dydžio, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliantas perleido ieškovei 50000 Lt sumą, kurią šalys susitarė laikyti apeliantui tenkančios šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės prievolės dalimi.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimų. Šalių nepilnamečiam vaikui, be kita ko, buvo diagnozuotas funkcinis užesys R01.0, kaklo slankstelio panirimas, krūtininės dalies stuburo pakrypimas. Nurodytiems sveikatos sutrikimams gydyti yra reikalingos papildomos lėšos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmosios instancijos teismui pateiktą lėšų, skirtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, paskaičiavimą. Ieškovė pabrėžė, jog apelianto teiginiai, kad butas ir garažas nėra apelianto asmeninė nuosavybė, yra klaidingi. Ieškovė pažymėjo, jog, vadovaujantis apytikslėmis vidutinėmis rinkos kainomis, ieškovės nuosavybės teise valdomo turto vertė – apie 150000 Lt, o apelianto nuosavybės teise valdomo turto vertė – 200000 Lt. Ieškovės įsitikinimu, apelianto teiginys, jog jo pajamas tesudaro gaunamas darbo užmokestis, kurio dydis yra mažesnis negu 400 Lt per mėnesį, yra abejotinas, kadangi netikėtina, jog apeliantas, gaudamas tokį darbo užmokestį, galėtų patenkinti savo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

Sisteminė apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų analizė leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžiu bei su priteistu išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, jog, pirma, šalių turtinė padėtis yra panaši, antra, šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį, trečia, apeliantas nuo 2011 metų sausio mėnesio neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui.

1. Dėl šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tėvai privalo išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, pagal nurodyto straipsnio trečiąją dalį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, vertintinos dvi esminės aplinkybės – nepilnamečio vaiko poreikiai ir jo tėvų turtinė padėtis, o, nustatant nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, turi būti pasiekta pusiausvyra (proporcingumas) tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties.

1.1. Dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių

Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje išdėstė lėšų, skirtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, paskaičiavimą (toliau tekste – ir Paskaičiavimas) (b. l. 2), o Paskaičiavimo duomenims pagrįsti į nagrinėjamą bylą pateikė rašytinius duomenis (b. l. 8, 9, 14-19, 36-67).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Paskaičiavimo duomenis ir aukščiau nurodytus rašytinius bylos duomenis, padarė išvadą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja Paskaičiavimo duomenis apie lėšas, skirtinas šalių nepilnamečio vaiko maisto, būsto, aprangos ir avalynės, ugdymo poreikiams patenkinti. Apelianto teigimu, aukščiau nurodyti Paskaičiavimo duomenys yra klaidingi, kitaip tariant, neatitinkantys faktinės situacijos.

Kaip žinia, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, bylos duomenys (b. l. 131-132) patvirtina, jog apeliantas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame ši byla buvo išnagrinėta iš esmės, kita vertus, apeliantas pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį (b. l. 78), kuriame, ką patvirtina sisteminė šiame procesiniame dokumente išdėstytų paaiškinimų analizė, apeliantas nekvestionavo Paskaičiavimo duomenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nevertina apeliacinio skundo argumentų, kuriais yra kvestionuojami Paskaičiavimo duomenys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių, į Paskaičiavimo duomenis (pastebėtina, jog pagal Paskaičiavimą, ką patvirtina sisteminė Paskaičiavimo duomenų analizė, šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1207 Lt per mėnesį), į tą aplinkybę, jog, ką patvirtina bylos duomenys (b. l. 8, 170), šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų (šalių nepilnamečiam vaikui yra diagnozuoti atviras sąkandis, kaklo slankstelio panirimas, krūtininės dalies stuburo pakrypimas), konstatuoja, jog būtiniems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui) patenkinti reikia maždaug 1000 Lt per mėnesį.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį, yra teisėta ir pagrįsta.

1.2. Dėl šalių turtinės padėties

Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Bylos duomenimis (b. l. 7) nustatyta, jog ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini); vidutinis ieškovės darbo užmokestis, išskaičius mokesčius (laikotarpiu nuo 2011 metų gegužės mėnesio iki 2011 metų liepos mėnesio), – 1555,04 Lt per mėnesį. Byloje esančiais valstybės įmonės „REGITRA“ ir valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (b. l. 10-13) nustatyta, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo transporto priemonę – automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4750/1403900 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/72 dalį kitų statinių – aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys (b. l. 20-35) patvirtina, jog ieškovė ir AB SEB bankas 2006 m. kovo 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. 1450618010417-55, pagal kurią kredito įstaiga suteikė ieškovei 161000 Lt kreditą, skirtą aukščiau nurodytam butui įsigyti, o ieškovė, be kita ko, įsipareigojo kredito įstaigai iki 2041 m. kovo 27 d. grąžinti nurodytą kreditą, mokėti palūkanas.

Bylos duomenimis – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2011 m. gruodžio 29 d. išplėstiniu išrašu (b. l. 117-120) – nustatyta, jog apeliantas asmeninės nuosavybės teise valdo uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) (apeliantas yra vienintelis šios bendrovės akcininkas) ir apeliantas yra nurodytos bendrovės vadovas (generalinis direktorius). Apelianto teismui pateiktuose duomenyse – 2012 m. vasario 21 d. pažymoje apie darbo užmokestį (b. l. 153) – nurodyta, jog vidutinis apelianto darbo užmokestis, išskaičius mokesčius (laikotarpiu nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio), – 364 Lt per mėnesį.

Viena vertus, apelianto darbo užmokestis yra nedidelis, antra vertus, apeliantas yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas ir šios bendrovės vadovas, todėl apeliantas, organizuodamas nurodytos bendrovės veiklą ir didindamas jos pelningumą, galėtų padidinti ir savo pajamas, inter alia darbo užmokestį, trečia vertus, kaip žinia, asmens turtinę padėtį apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir, be kita ko, nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai. Be to, pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją, nustatant šalies turtinę padėtį, vertintinas ne tik šalies turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių šalis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovės paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei išdėstytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kurių neneigė ir neginčijo apeliantas (CPK 182 straipsnio 5 punktas), nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas – vienintelis apelianto išlaikytinis; apeliantas neturi kreditinių įsipareigojimų.

Apelianto į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys (b. l. 146-148) patvirtina, jog apeliantas turi sveikatos sutrikimų, o apelianto rašytiniai paaiškinimai, išdėstyti apeliaciniame skunde, ir bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas yra darbingo amžiaus darbingas asmuo, kurio sveikatos sutrikimų neigiama įtaka jo kuriamam verslui byloje pateiktais įrodymais nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog vidutinis apelianto darbo užmokestis, išskaičius mokesčius (laikotarpiu nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio), – 364 Lt per mėnesį. Esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą abejoti, jog atsakovo pajamas tesudaro aukščiau nurodyto dydžio darbo užmokestis, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto dydžio pajamų nepakaktų būtiniausiems ir minimaliems apelianto poreikiams patenkinti.

Vertindamas apelianto pateiktus duomenis apie jo pajamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas akivaizdžiai nevykdė savo pareigos imtis priemonių efektyviai išnaudoti savo turimas galimybes gauti savo pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui pakankamas lėšas, todėl tokio apelianto elgesio neigiamos pasekmės turi tekti jam pačiam.

Todėl apelianto nurodomos aplinkybės dėl valdomo nekilnojamojo turto priklausomybės asmenine arba jungtine nuosavybe neturi reikšmės šalių ginčui išspręsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Apibendrinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuotina, jog šalių turtinė padėtis gautinų periodinių pajamų galimybėmis yra iš esmės ekvivalentiška, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia 1000 Lt per mėnesį, bei pripažinus, jog šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, konstatuotina, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis – ieškovės paaiškinimus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, padarė išvadą, jog apeliantas nuo 2011 metų sausio mėnesio neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui, ir, atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, priteisė iš apelianto 4500 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą.

Nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą abejoti aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumu ir pagrįstumu, nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, kai pastarajam pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir atmeta apelianto paaiškinimus, jog apeliantas perleido ieškovei 50000 Lt sumą, kurią šalys susitarė laikyti apeliantui tenkančios šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės prievolės dalimi, kadangi apeliantas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių nurodytus paaiškinimus.

Atkreiptinas dėmesys į tas aplinkybes, jog, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė 2011 m. kovo 3 d., 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš apelianto išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės inter alia patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nuo 2011 metų sausio mėnesio neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 4500 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų iš esmės nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 158) atidėtas 207 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už pareikštą apeliacinį skundą, sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl, nagrinėjamoje byloje pareikštą apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinas 207 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. V. 207 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė