- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-610-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09090-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- J. S., R. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-610-459/2014
Teisėjas Linas Zajarskas Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09090-2011-3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-31 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams J. S. ir R. S., tretysis asmuo Klaipėdos miesto 7–ojo biuro notarė V. J. M., dėl turto pripažinimo daline nuosavybe ir bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-498-777/2012 dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašė pripažinti, kad trijų kambarių butas su holu, esantis (duomenys neskelbtini), 138 000 Lt vertės, įregistruotas atsakovo J. S. vardu yra bendroji dalinė jos ir jo nuosavybė, kurio ½ dalis priklauso ieškovei nuosavybės teise. Prašėv pripažinti buto dovanojimo sutartį negaliojančia dėl apsimestinumo, padalinti šį, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą, trijų kambarių butą su holu, 138 000 Lt vertės – ieškovei priteisiant nuosavybėn ½ šio nekilnojamojo turto dalį, t. y. turto natūra už 69 000 Lt. Nurodė, kad bylą teismas išnagrinėjo tinkamai jai nepasiruošęs, ieškovei nedalyvaujant, rašytinę bylos medžiagą įvertino paviršutiniškai, teigdamas, kad byloje yra netiesioginis įrodymas apie ieškovei padovanotas pinigines lėšas buto išpirkimo metu. Teismas apie faktinį gyvenimą, o tiksliau, apie jo nebuvimą padarė išvadą išklausęs tik vieną šalį, be jokių įrodymų, nors ieškovė teigė, kad ji su atsakovu gyveno kartu visą nurodytą laikotarpį. Tokios teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Bylos įrodymai paaiškina esmines aplinkybes, kurios negalėjo būti ieškovei žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad abu atsakovai puikiai žinojo apie ieškovės sveikatos būklę, apie tai, kad ji negali suprasti kai kurių dalykų, nesugeba susikaupti, neturi atminties. Nesitikėjo, kad žinodami, jog ja nėra kam pasirūpinti, atsakovai jos būsena pasinaudos ir to pasekoje ne tik iškreips tikrovės faktus apie jos ir atsakovo bendrą gyvenimą, bet ir pateiks melagingus parodymus apie bendrosios dalinės nuosavybės įsigijimo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu buvo tokioje būsenoje dėl sunkios nepagydomos ligos, kad nesuvokė nei teismo reikalavimo pateikti papildomus dokumentus, nei to, kad vyksta teisminis procesas ir skiriami teismo posėdžiai, nei to, kad privalo bendrauti ir bendradarbiauti su savo atstove bei domėtis civiline byla. Teigė, kad ieškovės dukra R. S. nuo jos nuslėpė, kad atsiųstas teismo šaukimas, kuriuo ji buvo kviečiama į teismo posėdį. Duktė neminėjo, kad ji gavo teismo šaukimą į teismą, nepasisakė, kai vyko į teismą, o teisme prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir netgi nežinant apie teismo posėdį, nes apie tai visiškai nebuvo informuota, todėl prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Procesą atnaujinti prašė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-31 nutartimi ieškovės prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. dėl to, kad abiejų instancijų teismai nekompetentingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėja paaiškino, kad jų trijų asmenų šeimai – atsakovui, jai ir jų sūnui Jevgenijui buvo suteiktas kooperatinis trijų kambarių su holu butas (duomenys neskelbtini) 1985 m. Pradinė įmoka apie 5 000 rublių butui pirkti buvo sumokėta 1984 m. spalio 20 d. Dalį šių lėšų sudarė jos ir atsakovo iš bendro ūkio sutaupyti pinigai, o 4 000 rublių jai dovanojo jos tėvas P. M.. Šią dovaną jos tėvas dovanojo jų šeimai, kad turėtų savo būstą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žara“ pažymoje nurodyta, kad pajus už butą sumokėtas tarybine valiuta 1 5413 rublių, todėl laikytina, kad ¼ buto dalis išmokėta jos tėvų dovanotomis lėšomis. Tačiau šių aplinkybių teismas nevertino kaip naujai paaiškėjusiomis, nurodydamas, kad jos buvo žinomos ir teismo vertinamos priimant 2012-01-17 teismo sprendimą. Argumentavo, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pateiktus įrodymus. Ieškovės argumentus dėl sveikatos būklės nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybes dėl sveikatos būklės ieškovė nurodė apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas jas įvertinęs pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė dėl sveikatos būklės nebūtų galėjusi dalyvauti 2012-01-09 teismo posėdyje. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde neginčijo aplinkybės, kad ji žinojo apie 2012-01-09 vyksiantį teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nei ieškovė, nei jos atstovė nepateikė, nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 246 str. 1 d. numatytų pasekmių, t. y. atidėti bylos nagrinėjimą. Nauja aplinkybe nelaikė ir ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jos dukra R. S. nuo jos nuslėpė teismo šaukimą, kuriuo ji buvo kviečiama į teismo posėdį ir tokiu būdu ji nežinojo apie teismo posėdį. Teismo šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, kad šaukimas atvykti į 2012-01-09 posėdį L. S. įteiktas asmeniškai 2012-01-06. Vertindamas ieškovės proceso atnaujinimo pagrindu nurodytą CPK 366 str. 1 d. 3 p., pažymėjo, kad procesas šios teisės normos pagrindu gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, kai prie prašymo atnaujinti procesą pridėdamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, todėl konstatuoti, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui buvo duoti melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-31 nutartį ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog iš esmės visus argumentus, aplinkybes ir įrodymus buvo pateikusi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjant jos prašymą pirmosios instancijos teisme. Nesutinka su teismo išvadomis ir teigia esanti įsitikinusi, jog atnaujinus procesą ir nagrinėjant bylą paaiškėtų, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į ieškinio prasmę ir anksčiau priimto teismo sprendimo turinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
Iš atsakovės prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo motyvų matyti, kad atsakovė kaip proceso atnaujinimo pagrindais įvardija CPK 366 str. 1 d. 2 p., reglamentuojantį atvejį, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei CPK 366 str. 1 d. 3 p., kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr.48553/99 Sovtransavto Holding v. Ukraine, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, protingumo ir koncentruotumo principais. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Apeliantė prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje minėtais pagrindais turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-498-777/2012, atmetė ieškovės ieškinį atsakovams J. S. ir R. S., tretysis asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo biuro notarė V. J. M., kuriuo ji prašė pripažinti, kad ginčo butas, 138 000 Lt vertės, yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo J. S. nuosavybė; pripažinti buto dovanojimo sutartį negaliojančia dėl apsimetimo; padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą butą, ieškovei priteisiant nuosavybė 5/8 šio nekilnojamojo turto dalis, t. y. turto natūra už 86 250 Lt, o atsakovui J. S. – 3/8 šio nekilnojamojo turto dalis, t. y. turto natūra už 51 750 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos sumokėtus atsakovui būtinus mokėti komunalinius mokesčius ir mokestį už šiukšlių išvežimą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 7 119,63 Lt; priteisti iš atsakovų solidariai visas su šia byla susijusias bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas sprendime inter alia konstatavo, kad „<...> ieškovės pateiktas dovanojimo raštelis (b.l.16-17) yra netiesioginis įrodymas, jo pagrindu galima daryti tik išvadą, kad ieškovė galėjo gauti iš savo tėvų 4000 rublių, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tais pinigais prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo, atsakovas šių aplinkybių nepripažįsta, atsižvelgiant į anksčiau teismo padarytą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas negyveno faktinėje santuokoje nuo 1979-09-12 iki 2008 m. vasario, t.y. nesant pagrindo teigti, kad dalį pajaus lėšų už butą sudarė ieškovės ir atsakovo iš bendro ūkio sutaupyti pinigai, atsižvelgiant ir į DNSB „Žara“ pažymą dėl buto pajaus sumokėjimo (b.l.92), kurioje nurodyta, kad pradinis įnašas sumoje 4760 rub. buvo sumokėtas 1984-05-05 (o ne 1984-10-20 kaip nurodo ieškovė), taip pat minėtoje pažymėjo nesant duomenų, kad ieškovė ar jos tėvai būtų prisidėję prie buto pajaus išmokėjimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo, o atsakovas pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buto pajų jis išmokėjo asmeniškai. Vadinasi, buto pajus išmokėtas už asmenines atsakovo J. S. lėšas. Juolab, kad ir butas VĮ Registrų centre įregistruotas tik kaip J. S. nuosavybė nuo 1997-06-17 (b.l.9-10).“ Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-03 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas vertino apeliantės argumentus dėl negalėjimo dalyvauti 2012-01-09 teismo posėdyje inter alia pažymėdamas, kad: ieškovė nuo 2012-01-27 gydosi (gydėsi) (duomenys neskelbtini) (b. l. 121), taigi byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sveikatos būklės nebūtų galėjusi dalyvauti 2012-01-09 teismo posėdyje; apeliaciniame skunde ieškovė neginčija aplinkybės, kad žinojo apie 2012-01-09 vyksiantį teismo posėdį; ieškovės atstovė advokatė L. B. buvo tinkamai informuota apie 2012-01-09 teismo posėdį (b. l. 86), tačiau į teismo posėdį taip pat neatvyko. Taip pat teismas nutartyje padarė išvadas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas gyveno faktinėje santuokoje nuo 1979-09-12 iki 2008 m. vasario mėn., duomenų patvirtinančių, kad ieškovė dovanotais pinigais prisidėjo prie buto pajaus išmokėjimo, todėl nėra pagrindų pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 1.87 str.). Argumentavo, kad ieškovei nepateikus pakankamai jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, jog yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
Apeliantė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę bylai, nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis ji grindė apeliacinį skundą. Išanalizavus ir įvertinus minėtų teismo sprendimo ir nutarties turinį, apeliantės kaip proceso atnaujinimo pagrindais nurodytų teisės normų taikymo sąlygas, faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo apeliantės argumentus, kuriais ji beje grindžia ir ginčo proceso atnaujinimą, vertino ieškovės argumentus visų nustatytų byloje aplinkybių kontekste, priimdami galutinius procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jog ieškovė nenurodė, kokias naujas esmines, turinčias įtakos priimtam teismo procesiniam sprendimui, aplinkybes patvirtina ar paneigia jos nurodytos aplinkybės.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ginčo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei 3 p. įtvirtintų proceso atnaujinimo institutų (CPK 12 str., CPK 178 str., CPK 189 str.). Teismas, remdamasi proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo bei šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 320 str. 1 d.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str., CPK 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.