- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-125-348/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12225-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. S. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. balandžio 1 d., laike tarp 04.30 val. iki 04.50 val., tęsdamas savo nusikalstamus smurtinius veiksmus, (duomenys neskelbtini), prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo ne mažiau nei vieną kartą ranka sudavė D. P. į veido sritį, stūmė bei pargriovęs ant žemės sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių D. P. į įvairias kūno vietas, po ko D. P. atsistojus, rankomis pastarąjį nustūmė ant žemės ir sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. P. į įvairias kūno vietas, po ko E. P. atėjus ginti D. P., sudavė rankomis E. P. daugiau negu vieną kartą, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, įvairias kūno vietas, pastarajam kritus sudavė rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, po ko D. P. sėdint ant šaligatvio (grindinio) spyrė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam D. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė užpakalinį dešinės alkūnės sąnario kaulo išnirimą, nosies kaulų lūžimą ir kraujosruvą veide, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs I. S. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad kaltinimas dėl atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius D. P. ir E. P. yra įrodytas. Skiriant bausmę I. S., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra teistas 7 kartus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu įtakos neturėjo, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į dvi nustatytas atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę.
3. Nuteistasis I. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, nustatant, kad įvykyje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties. Be to, prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
3.1. Skunde nuteistasis neginčija, jog savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą E. P.. Tačiau keliamas klausimas dėl BK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Nukentėjusysis E. P. viso proceso metu pareiškimo neteikė. Teismų praktikoje nurodoma, kad tik atvejais, kuomet fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas turi visuomeninę reikšmę ar padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Šiuo atveju, prokuroras neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį savo reikalavimu.
3.2. Toliau apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, teigiant, kad teismas visiškai nepasisakė, kodėl asmeniui negali būti taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Skunde dėstomi BK 75 straipsnio išaiškinimai bei cituojama teismų praktika, nurodant, kad teismo pareiga ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir paskirti teisingą bausmę, įtvirtintą BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo manymu, teismui neatidėjus bausmės vykdymo, bus realizuotas tik vienintelis ir formalus bausmės tikslas – nubaudimas už padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurio apeliantas teigia, jog gailisi ir yra atlyginęs visas iš to kilusias finansines pasekmes.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo I. S. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama kaltė dėl atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius D. P. ir E. P. ar nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti I. S. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Apeliaciniu skundu nesutinkama su BK 140 straipsnio 1 dalies nuteisimu, nurodant, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį negalėjo būti pradėtas, kadangi nebuvo nukentėjusiojo asmens skundo ar pareiškimo. Taip pat nesutinka su paskirta bausme, prašant nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. S. 2024 m. balandžio 1 d., laike tarp 04.30 val. iki 04.50 val., tęsdamas savo nusikalstamus smurtinius veiksmus, (duomenys neskelbtini), prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo ne mažiau nei vieną kartą ranka sudavė D. P. į veido sritį, stūmė bei pargriovęs ant žemės sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių D. P. į įvairias kūno vietas, po ko D. P. atsistojus, rankomis pastarąjį nustūmė ant žemės ir sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. P. į įvairias kūno vietas, po ko E. P. atėjus ginti D. P., sudavė rankomis E. P. daugiau negu vieną kartą, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, į įvairias kūno vietas, pastarajam kritus sudavė rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, po ko D. P. sėdint ant šaligatvio (grindinio) spyrė vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam D. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė užpakalinį dešinės alkūnės sąnario kaulo išnirimą, nosies kaulų lūžimą ir kraujosruvą veide, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą.
7. Nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų prieš nukentėjusiuosius D. P. ir E. P. pripažino. Apeliaciniu skundu I. S. neneigia smurtavęs prieš E. P. ir tokiais savo veiksmais sukėlęs jam fizinį skausmą, dėl ko nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau nurodo, jog ikiteisminis tyrimas nesant nukentėjusiojo skundo ar pareiškimo negalėjo būti pradėtas.
8. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Kaip ir teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo įstaigai neteikė pareiškimo ar skundo dėl I. S. panaudotų smurtinių veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. apklausiamas paaiškino įvykio aplinkybes bei nurodė, jog jokių pretenzijų dėl įvykio neturi (1 t., b. l. 130–131). Papildomos apklausos metu nurodė, jog dėl muštynių pareiškimo nerašys, pretenzijų neturi, kadangi patyrė nestiprius sužalojimus (1 t., b. l. 141–142). Visgi, vien tai, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neturėjo pretenzijų bei neteikė pareiškimo dėl patirtų sužalojimų, nepaneigia to, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pradėtas pagrįstai.
9. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas dėl paminėtos nusikalstamos veikos padarymo, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu tais atvejais, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2024 m. balandžio 1 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį gavus pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), klubo „(duomenys neskelbtini)“ kieme įvyko muštynės. Vaikinui kraujuoja iš nosies. Užpuolikai pabėgo. 2024 m. balandžio 1 d. 05.55 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad pristatytas prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ sumuštas D. P., kuriam nustatytas dešinės rankos išnirimas bei nosies lūžis (1 t., b. l. 1–2). Atliekant ikiteisminį tyrimą gauta duomenų, jog tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sužalotas ir E. P., jo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko taip pat I. S.. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. birželio 17 d. reikalavimu, vadovaujantis BPK 167 straipsnio 2 dalimi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas (tęsiamas) ir dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo prieš nukentėjusįjį E. P., t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo (1 t., b. l. 13).
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, prokuroro reikalavimus, kurio pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra pagrįstas ir pakankamai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad I. S. smurtinius veiksmus pirmiausia panaudojo prieš nukentėjusįjį D. P., o E. P. atėjus jo ginti, I. S. rankomis E. P. sudavė daugiau negu vieną kartą, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, įvairias kūno vietas, spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam E. P. sukėlė fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad I. S. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius atliko įvykusio vieno konflikto metu, viešoje vietoje, matant kitiems pašaliniams asmenims. Bendrajam pagalbos centrui apie įvykusias muštynes būtent ir pranešė įvykį mačiusi praeivė, kas rodo visuomenės susirūpinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje pagrįstai buvo tęsiamas siekiant užtikrinti visuomenės interesą bei tai, jog nebūtų sudaromas neigiamas požiūris į asmenų nebaudžiamumą ir neteisėtų veiksmų toleravimą. Dėl ko, tenkinti nuteistojo skundą šioje dalyje, konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje buvo tęsiamas nepagrįstai, nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam I. S. paskirtos bausmės
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, teigiant, jog I. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Kaip ir teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmę individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
12. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad I. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Apylinkės teismo nuosprendžiu I. S. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
13. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių griežtumą svarbu atsižvelgti į byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog nors I. S. yra dar jauno amžiaus, tačiau praeityje jau viso teistas aštuonis kartus (2 t., b. l. 70–80). Nuteistasis I. S. pirmą kartą nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, kas rodo, jog neigiamos vertybių nuostatos susiformavusios jau kurį laiką. Be to, ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmių rūšys nei laisvės atėmimas, t. y. laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, jog teigiamos įtakos nuteistojo I. S. elgesiui tai neturėjo. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, įvertino tai, kad nustatytos dvi I. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajam D. P. ir ligonių kasoms padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Šios aplinkybės išties teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neužtikrina to, jog bausmės tikslai būtų įgyvendinti nepaskyrus griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies.
14. Sprendžiant tinkamos bausmės parinkimą, svarbu įvertinti tai, kad yra nustatyta viena I. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad šiuo atveju I. S. įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina, kad ankstesni I. S. padaryti nusikaltimai rodo, jog jis visiškai nepasimoko iš padarytų klaidų ir sistemingai daro naujus nusikaltimus. Byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys teisėjų kolegijai I. S. leidžia vertinti kaip linkusią nusikalsti asmenybę, dėl ko manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, ją parinkti ir paskirti teisingai, apylinkės teismas I. S. tinkamai parinko griežčiausias BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jų dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad I. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl to nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dėl ko manytina, jog nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam I. S. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta.
15. Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai nepasisakė kodėl šiuo atveju negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog nors apylinkės teismas išsamiai nevertino BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju, tačiau iš bausmės skyrimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas konstatavo, kad ankstesni nuteistajam nustatyti įpareigojimai jokios įtakos jo elgesio korekcijai nepadarė, dėl ko I. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Visų pirma, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams nurodytų nuostatų taikymui, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas I. S. atžvilgiu, pagrindo nėra. Kaip jau minėta šioje nutartyje, I. S. yra teisiamas devintą kartą, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu buvo atidedamas. Visgi, bylos duomenimis nustatyta, jog paskirtų teismo įpareigojimų I. S. nesilaikė, dėl ko Vilniaus regiono Trakų rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir I. S. pasiųstas atlikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, I. S. atžvilgiu 2021 m. liepos 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. I. S. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2023 m. liepos 18 d. Taigi, nuteistais nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau turėdamas pakankamai gyvenimiškosios patirties, kaip nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jau 2024 m. balandžio 1 d. padarė naujas nusikalstamas veikas, t. y. žodinio konflikto metu, atliko smurtinius veiksmus prieš du asmenis. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tai nebuvo atsitiktinės I. S. padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo teisiamas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. 2020 m. kovo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o 2020 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis I. S. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimo bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys. Nuteistojo padaryti smurtiniai nusikaltimai padaryti tyčia, veikiant sąmoningai ir tikslingai, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų vertybinių nuostatų susiformavimą. Aukštesniojo teismo manymu, nuteistasis nededa maksimalių pastangų keisti savo elgesį, yra linkęs nesilaikyti įstatymų, dėl ko manytina, kad I. S. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei neužtikrins, jog jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
18. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą I. S., kurias sudaro 129,17 Eur.
20. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti I. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą, tačiau apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistajam nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva. Dėl ko laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už I. S. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš I. S. valstybės naudai 129,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.