Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas apelianto skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo J. V. 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12070-2024 (ROIK: 23227137967) (toliau – nutarimas), kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir jam paskirta nuobauda – 16 Eur dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. 2024 m. gegužės 20 d. Institucijos nutarimą A. N. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nutarimą priėmusi institucija pagrįstai nustatė, jog A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje nesutinkama su administracinio nusižengimo padarymo faktu bei padarytomis išvadomis dėl A. N. nubaudimo už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, kadangi, apelianto įsitikinimu, dalis kelio yra jo valdoje.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Iš patraukto administracinėn atsakomybėn A. N. skunde nurodytų argumentų matyti, jog skundas grindžiamas informacija apie kreipimąsi į įvairias valstybės institucijas, teismus dėl klausimų, susijusių su žemės sklypo ribomis bei keliu, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis ANK 652 straipsnio nuostatomis skundas nagrinėjamas apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl pirmos instancijos teismo nutarties. Visi kiti asmens pateikti argumentai dėl užgrobtos kelio dalies, ginčai dėl nuosavybės teisės atstatymo, atkūrimo yra nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o pateiktas prašymas perduoti bylą su visais priedais Generalinei prokurorei bei aplinkybės dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju kitoje byloje, nėra apeliacinio skundo dėl skundžiamos nutarties, dalykas, todėl teismas šitų klausimų nenagrinėja ir jų nevertina.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kuria paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas, A. N. 2024 m. gegužės 2 d. nubaustas už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą 16 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 19 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, savavališkai užtvėrė ženklais „Privati valda“ vietinės reikšmės kelią, einantį per (duomenys neskelbtini), kuris yra bendro naudojimo ir į savininkų žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas.

9. Pagal ANK 518 straipsnį numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) dvejose vietose yra sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, visgi su tokiais A. N. argumentais aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad nuosavybės teisės faktas turi būti grindžiamas oficialiais dokumentais, o Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje yra nustatyti bendri nuosavybės teisės įgijimo tiek į nekilnojamuosius, tiek į kilnojamuosius daiktus pagrindai. Nagrinėjamu atveju nei administracinio nusižengimo byloje, nei prie pareiškėjo skundo nėra pateikta, jokių oficialių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius apie tai, kad suprojektuotas kelias dvejose vietose yra sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose ir A. N. priklauso nuosavybės teise. Kaip matyti tą vertino ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog Švenčionių savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 patvirtinto Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane (duomenys neskelbtini), kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, apelianto vertinimu, dvejose vietose priklauso jam, yra pažymėtas, kaip vietinės reikšmės kelias ir neįeinantis į A. N. sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos L. K. pranešime taip pat nurodyta, kad aptariamas vietinės reikšmės kelias nėra įskaičiuotas į A. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ir įrodymų visumos akivaizdu, kad A. N. įrengtas ženklas „Privati valda“ buvo padėtas savavališkai, tai apygardos teismo vertinimu patvirtina tiek paties A. N. parodymai, tiek pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų visumos analizė. Taigi, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl A. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn, o A. N. skunde išdėstytų argumentų, išskyrus jo paties paaiškinimų, nepatvirtina jokie duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad šis kelias eitų per A. N. asmeninės nuosavybės priklausantį žemės sklypą taip pat nėra ir Nekilnojamojo turto registre bei pagrįstai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, planą, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024).

11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad A. N. pateikti argumentai, nepaneigia to, jog Institucijos nutarimu apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, jog A. N. jau ilgą laiką žinoma, apie Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 patvirtintą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialųjį planą, kuriuo kelias, einantis per (duomenys neskelbtini), yra priskirtas prie vietinės reikšmės kelių, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į įvairias valstybės institucijas bei teismus dėl klausimų, susijusių su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis bei aptariamu keliu, tačiau jo prašymai, pareiškimai, skundai nebuvo tenkinami. Atitinkamai tai reiškia, kad šiuo vietinės reikmės keliu turi teisę naudotis, t. y. juo eiti ir važiuoti, ir kiti asmenys, ne vien administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taigi, kelio viduryje pastatydamas ženklus „Privati valda“ A. N. savavaldžiavo, nes savo tariamą teisę įgyvendino pažeisdamas kitų asmenų teisę naudotis vietinės reikšmės keliu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą ir įvertinęs skundžiamos nutarties bei apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo A. N. veiksmuose.

12. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad A. N. neginčija paskirtos baudos dydžio ir šioje byloje nėra keliamas toks klausimas, todėl teismas plačiau šios, apylinkės teismo sprendimo dalies, nevertina, tačiau pažymi, jog A. N. paskirta – 16 Eur bauda individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka ANK 32, 34 straipsnių reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei ir nėra per griežta.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12070-2024 (ROIK: 23227137967), yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.