- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2064-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02990-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- B. P.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė N
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7375-292/2018 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į ½ dalį turto panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti – nustatymo, trečiasis asmuo notarė N. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į ½ dalį turto panaikinimo ir juridinio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti – nustatymo.
2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina B. K., po kurios mirties liko du įstatyminiai atstovai: jis (ieškovas) ir jo sesuo B. P. (atsakovė). Po motinos mirties jis dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą, tačiau su atsakove pasidalino po vieną kambarį paveldimoje namo dalyje bei bendrai naudojasi visomis bendro naudojimosi patalpomis ir įrenginiais. Tik 2017 metais sužinojo, kad sesuo notarei pateikė melagingą informaciją ir jai 1985 m. sausio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį visas mirusios motinos turtas atiteko atsakovei.
3. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo teisme uždrausti B. P. atlikti bet kokius sandorius su ½ dalimi turto, likusio po motinos B. K. mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo draudžiama atsakovei B. P. perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims į nekilnojamąjį daiktą – 1/4 dalį mūrinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir priestatais, bei 1/4 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iki civilinės bylos išnagrinėjimo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo vykdymas ateityje žymiai pasunkėtų, jeigu nuodytas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas laikė pagrįstu (CPK 144 str. 1 d.).
6. Nurodė, kad taikytina galimai ieškovui teigiamo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė: įrašas viešame registre, draudžiantis atsakovei B. P. perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims į nekilnojamąjį daiktą – 1/4 dalį gyvenamojo namo su rūsiu ir priestatais bei 1/4 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusių palikėjai B. K., mirusiai (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė B. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, nes jis kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo praėjus po motinos mirties 35 metams. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą prieš 33 metus išduotam paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Ieškovas apskritai nepagrindė savo ieškinio tikėtinumo, dėl ko teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atrodo absurdiškai ir turi būti panaikintos kaip neteisėtos iš esmės.
7.2. Ieškovas nepagrindė ir aplinkybės, kad atsakovė ketina elgtis nesąžiningai ir ketina kam nors perleisti 1/4 dalį gyvenamojo namo ar kitų statinių dalį. Toks turto perleidimas mažai realus ir surasti minėtai turto daliai pirkėją net ir per šios civilinės bylos nagrinėjimo laiką yra neįmanoma. Todėl nėra jokių prielaidų, kad ieškovo ieškinys galėtų būti tenkintas bent tikėtinai ar kad galėtų pagrįstai iškilti būtinybė patenkinti nerealius, nesąžiningus ir neprotingus reikalavimus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovas nepagrindė ieškinio ir nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas, ketinimas perleisti paveldėtą turtą, todėl nebuvo jokių pagrindų taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
13. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad ieškovui palankus teismo sprendimo priėmimo galimybė neatmestina, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Ir priešingai, teismui įvertinus ieškinio pagrįstumą preliminaraus vertinimo metodu ir padarius išvadą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų net būti priimtas, atitinkamai būtų paneigta ir tokio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu – ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
14. Būtina pažymėti, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-497-464/2017 ir joje nurodyta praktika).
15. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad atsakovei apgaulės būdu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po šalių motinos mirties, nes šalys buvo draugiškai pasidalinę turtą, ieškovas gyveno viename kambaryje, kitame kambaryje gyveno atsakovė, apie išduotą ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, paaiškėjus, kad ieškovui tas vienas kambarys nebepriklauso. Be to, ieškovas įrodinėja, kad po motinos mirties palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl į notarą dėl paveldėjimo liudijimo nesikreipė.
16. Nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo reikalavimų nepagrįstumu, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, yra neaktualūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga laikoma nustatyta. Daryti kitokią išvadą atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo.
17. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismas įžvelgė riziką ir laikė, kad ieškovui teigiamo teismo sprendimo vykdymas ateityje žymiai pasunkėtų, jeigu nuodytas turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Apeliantė nurodo, kad toks ketinimas perleisti turtą neįmanomas ir byloje neįrodytas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Neatmestina galimybė atlikti su ginčo turtu disponavimo veiksmus, jį perleisti tretiesiems asmenims ir pan., jeigu toks draudimas teismo nebūtų nustatytas, nors tokią galimybę atsakovė neigia. Atsižvelgus į pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus (ieškovui svarbus yra būtent pats ginčo objektas), taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, neabejotinai yra būtinas.
19. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešas įrašas, draudžiantis atsakovei perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą, neapriboja jos, kaip namų valdos savininkės, teisių labiau, nei yra būtina siekiamam tikslui užtikrinti. Teismas sprendžia, kad laikinas įrašas, draudžiantis perleisti nekilnojamąjį turtą, nepažeidžia atsakovės teisių, t. y. jai išlieka teisė naudotis šiuo turtu, todėl spręstina, kad prašomos taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą.
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, atsižvelgta į šalių interesų pusiausvyrą, laikinosios apsaugos priemones yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.