Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P., trečiajam asmeniui notarei N. L. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Kaip matyti iš į bylą surinktų rašytinių įrodymų, (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovės motina B. K. (1 t., b. l. 6, 35, 92–93, 124–125). Atsakovė 1983 m. spalio 6 d. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l. 4), kurio pagrindu jai buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas (1 t., b. l. 5) ir įregistruotos nuosavybės teisės (1 t., b. l. 22–23, 79–80). Palikimą sudarė ¼ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuriuos palikėjai padovanojo ieškovas (1 t., b. l. 7–10). Nurodytu adresu iki mirties gyveno palikėja, po palikėjos mirties liko gyventi atsakovė (1 t., b. l. 11), čia gyvenamąją vietą nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1997 m. spalio 24 d. buvo deklaravęs ir ieškovas (1 t., b. l. 30).

Dėl ieškinio reikalavimų tarpusavio santykio

12. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas teismui pareiškė du reikalavimus – dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenuosekliai pasisakė dėl šalis siejančių teisinių santykių, pirmiausiai įvardindamas ieškovą kaip nuosavybės teisių subjektą ir tik tada pasisakydamas dėl palikimo priėmimo fakto bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumo. Įvertinusi šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo aktualumas, kaip ir jo išdavimo teisėtumas, priklauso nuo to, ar ieškovas tinkamai įgyvendino savo kaip įpėdinio teises. Tik konstatavus, kad ieškovas priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, ieškovas taptų suinteresuotu atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas taip pat paneigtų ginčijamos paveldėjimo teisės liudijimo dalies teisėtumą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

14. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Palikimo priėmimo fakto nustatymą reglamentuoja CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalimi, šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsirado po kodekso įsigaliojimo. Kadangi B. K. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo santykiams taikytinas 1964 m. redakcijos CK, kurio 568–569 straipsniuose, 573 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 587 straipsnio 2–3 dalyse buvo numatyta galimybė ieškovui, kaip pirmosios eilės įpėdiniui, palikimą priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti per 6 mėn. nuo palikėjos mirties.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas iki B. K. mirties ir visą šešių mėnesių laikotarpį palikimui priimti gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio buvo skiriama ieškovo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 05 sek. iki 1 val. 15 min. 30 sek.) ir atsakovės (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.) pripažintoms aplinkybėms, kad gyvenamąjį namą su savo buvusia sutuoktine statė ieškovas, kuriam lėšų namo statybai davė jo motina ir atsakovė, dėl ko ieškovas priėmė jas gyventi kartu namo pirmajame aukšte, pats su sutuoktine apsigyvendamas antrajame, jog po ieškovo santuokos nutraukimo jam liko pirmasis namo aukštas, kurį ieškovas lygiomis dalimis padovanojo savo motinai ir atsakovei, norėdamas atsilyginti už jų indėlį į namo statybas. Šios aplinkybės bylai reikšmingos tik tuo, kad patvirtina faktą, jog B. K. priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo. Nei aplinkybė, kad gyvenamasis namas anksčiau priklausė ieškovui, nei faktas, jog vėliau jis šios teisės atsisakė perleisdamas jam priklausančią turto dalį, negali turėti jokios įtakos jo, kaip B. K. įpėdinio, teisėms.

16. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad B. K. nepaliko jokių kilnojamųjų daiktų, tik (duomenys neskelbtini), Alytuje esančio nekilnojamojo turto dalį (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). Ieškovas ieškinyje nurodė palikimą priėmęs po motinos mirties toliau naudodamasis jai priklausiusios gyvenamosios patalpos dalimi (vienu kambariu), likęs joje gyventi. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tokiu būdu ieškovas įrodinėja priėmęs dalį palikimo, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Vadovaujantis 1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 1 dalimi, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama priimti palikimo dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Toks teisinis reglamentavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad įpėdinis turi aiškiai išreikšti valią priimti palikimą be jokių sąlygų, t. y. tiek palikimą sudarantį turtą, tiek ir palikėjo prievoles, negali išsirinkti jo priimtiniausia įvertintos palikėjo turto ir prievolių masės dalies. Kartu tokiu reglamentavimu yra užtikrinama palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, kadangi priėmęs dalį palikimo įpėdinis pripažįstamas priėmusiu jį visą ir negali išvengti pareigos vykdyti visas palikėjo prievoles panaudodamas tam palikimą sudarantį turtą. Atsakovės pateikiamas aiškinimas, kad įpėdinis priimdamas palikimą faktiniu valdymu turi užvaldyti visą palikėjo turtą, yra nesuderinamas ir su tuo, kad įstatymas nedraudžia palikimą faktiniu valdymu priimti keliems įpėdiniams, kurie savo valią galėtų išreikšti užvaldydami ir naudodami kaip savo skirtingus palikėjui priklausiusius turtinių teisių objektus. Toks aiškinimas atitinka ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tačiau įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taikydamas šį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad, priešingai nei teigia atsakovė, nuostata, draudžianti priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, būtent ir lemia teisines pasekmes, pagal kurias įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė taip pat akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kad ieškovas ginčo patalpoje gyveno ne nuolatos, girtavo, todėl dažnai negrįždavo namo, taip pat duomenis apie ieškovo kitais adresais deklaruotą gyvenamąją vietą. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi tokias reikšmingas aplinkybes:

8.1. Nors, kaip minėta nutarties 15 punkte, ieškovas dar iki motinos mirties perleido jai savo nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau nurodytose patalpose ir toliau gyveno tiek iki motinos mirties, tiek ir ne mažiau kaip dešimt metų po palikimo atsiradimo. Tiek atsakovės paaiškinimai (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.), tiek ir liudytojų A. Ž., kuri antrajame namo aukšte gyvena nuo 1981 m. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 57 min. 40 sek. iki 2 val. 06 min. 45 sek.), I. B., kuri nurodė pažinojusi atsakovę kaip siuvėją, dažnai besilankydavusi jos namuose (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 30 min. 50 sek. iki 2 val. 43 min. 05 sek.), Teresės S. K., šalių pusseserės (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 44 min. 10 sek. iki 2 val. 55 min. 05 sek.), kaimynės A. I. D. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 56 min. 05 sek. iki 3 val. 06 min. 40 sek.), atsakovės sūnaus R. P. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 07 min. 25 sek. iki 3 val. 13 min. 40 sek.) parodymai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, dėl ko dažnai negrįždavo į savo gyvenamąją vietą, patys savaime negali būti vertinami kaip paneigiantys faktą, jog ieškovas nuolat sugrįždavo į jo motinai iki mirties priklausiusias gyvenamąsias patalpas, kurias vertino kaip savo gyvenamąją vietą. Nei vienas iš liudytojų neįvardijo jokios kitos pastovios ieškovo gyvenamosios vietos, kurioje jis būtų gyvenęs tuo metu, kai jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, t. y. iki 1997 m. spalio 24 d. (1 t., b. l. 30).

8.2. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai pripažino, jog tiek ieškovas jo nurodomą kambarį vertino kaip savo gyvenamąją vietą, tiek ir atsakovė bei liudytojai suprato, kad ieškovas čia gyveno. Kad ieškovas turėjo kambarį, teikdama parodymus patvirtino liudytoja A. I. D., kuri papildomai nurodė, jog šiame kambaryje atsakovė ieškovą prižiūrėjo, kai šis buvo sužalotas (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 56 min. 05 sek. iki 3 val. 06 min. 40 sek.). Liudytoja I. B. taip pat patvirtino, kad ieškovas turėjo kambarį, konkrečiai žinanti kurį, nurodė po palikėjos mirties dažnai mačiusi ieškovą, maniusi, kad jis ten gyvena (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 30 min. 50 sek. iki 2 val. 43 min. 05 sek.). Liudytoja Teresė S. K. taip pat patvirtino, kad ieškovas savo vietą gyvenamajame name turėjo, tik ne visada ten būdavo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 44 min. 10 sek. iki 2 val. 55 min. 05 sek.). Liudytoja taip pat akcentavo kelis kartus su atsakove važiavusi ieškovo ieškoti. Toks liudytojos paaiškinimas vertintinas kaip patvirtinantis faktą, kad tiek ji, tiek ir atsakovė suvokė, jog ieškovas gyvena kartu su atsakove, ir jaudinosi dėl to, ar jam kas nors neatsitiko, nes jis ilgą laiką negrįžta į savo gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi nurodyti liudytojai buvo kviesti į bylą atsakovės iniciatyva, todėl abejoti tuo, kad šiame punkte aptartas aplinkybes jie įvardijo sąžiningai, nėra pagrindo.

8.3. Atsakovės iniciatyva kviesti liudytojai teismui taip pat patvirtino, kad ieškovas, būdamas neblaivus, dažnai aplinkiniams aiškindavo, jog jis yra namų šeimininkas ir gali daryti ką panorėjęs. Šią aplinkybę teismui patvirtino atsakovės sūnus R. P. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 07 min. 25 sek. iki 3 val. 13 min. 40 sek.), taip pat atsakovės pažįstama I. B. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 30 min. 50 sek. iki 2 val. 43 min. 05 sek.) bei antrajame namo aukšte gyvenusi A. Ž. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 57 min. 40 sek. iki 2 val. 06 min. 45 sek.). Liudytoja A. Ž. papildomai paminėjo faktą, kad ieškovas kartą buvo palikęs užkurtą pečių, dėl ko galėjo kilti gaisras. Nors ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovas elgėsi netinkamai, kartu ji parodo, jog ieškovo elgesys buvo vertinamas kaip pareigų, susijusių su turto priežiūra ir jo išlaikymu, turinčio, bet jų dėl savo gyvenimo būdo tinkamai neįgyvendinančio, asmens.

8.4. Kartu teisėjų kolegija kaip reikšmingą vertina ir aplinkybę, kad, net ir po to, kai tarp šalių kilo konfliktas ir ieškovas buvo kuriam laikui išvykęs gyventi kitur (šią aplinkybę, nurodydami skirtingą laikotarpį, kuris prasidėjo ne anksčiau kaip 1994 m., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų po palikėjos mirties, ir truko ne ilgiau kaip 7 metus, patvirtino tiek šalys, tiek ir liudytojai), ieškovui sugrįžus jam buvo leista vėl apsigyventi jo motinai iki mirties priklausiusiose gyvenamosiose patalpose, kuriose jis iki 2017 m. rugsėjo mėn. vėl gyveno ne trumpiau nei 10 metų. Ši aplinkybė ne tik patvirtina faktą, kad ieškovas ginčo patalpomis pagal savo poreikius naudojosi kaip jam priklausančiomis, bet ir paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovui apsigyventi buvo leidusi B. K., po kurios mirties ieškovas tiesiog liko gyventi jam suteiktame kambaryje. Atsakovė ne tik pripažino, kad ieškovo nurodomu kambariu tuo metu, kol jo nebuvo, niekas kitas nesinaudojo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). Net ir po to, kai ieškovas po ilgesnio laiko tarpo sugrįžo gyventi į ginčo patalpas, atsakovė tam neprieštaravo, jokiais aktyviais veiksmais neišreiškė savo, kaip savininkės, teisių neįsileisti ieškovo bei leido jam reikšmingą laiko tarpą naudotis patalpomis kaip savomis.

8.5. Nors į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas po 2013 m. kelis kartus buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kitais kaimynystėje esančiais adresais (1 t., b. l. 30, 76–78), kurie nesutampa su jo paties ieškinyje nurodyta gyvenamąja vieta, ieškovas teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad 1997 m. buvo išdeklaruotas iš ginčo patalpų, todėl jam kilo poreikis deklaruoti gyvenamąją vietą, kad galėtų gauti medicinines paslaugas, o faktiškai nurodytose vietose jis negyveno, iki 2017 m. rugsėjo mėn. įvykusio konflikto gyveno būtent ginčo patalpose. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo, teismo posėdžio metu patvirtinusi faktą, kad įvykus konfliktui buvo iškviesta policija ir ieškovui liepta palikti gyvenamąsias patalpas (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). Ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patvirtina šalių tarpusavio santykių raidą, tačiau negali turėti įtakos jo veiksmų priimant palikimą per 6 mėnesius po motinos mirties vertinimui.

18. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovė rūpinosi palikimą sudarančio turto išlaikymu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi kelias reikšmingas aplinkybes:

9.1. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kuri iš šalių kokių veiksmų, susijusių su turto priežiūra ir išlaikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Į bylą pateiktos sąskaitos (1 t., b. l. 81–86) yra vėlesnio laikotarpio (1987 m. – 1995 m.), susijusios su naujų inžinerinių komunikacijų įrengimu. Kaip nurodė liudytoja A. I. D., kaimynai įrenginėjo komunalinius įvadus, prie kurių finansavimo prisidėjo atsakovė ir kita namo gyventoja A. Ž., o ieškovas neprisidėjo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 56 min. 05 sek. iki 3 val. 06 min. 40 sek.). Į bylą pateiktos vėlesnio laikotarpio komunalinių paslaugų sutartys (1 t., b. l. 87–91) tik patvirtina liudytojos A. Ž. nurodytą aplinkybę, kad viename name esant keliems savininkams atskiros komunalinių paslaugų sutartys buvo sudarytos su skirtingais asmenimis (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 57 min. 40 sek. iki 2 val. 06 min. 45 sek.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad namas buvo remontuojamas ar egzistavo kokios nors su namo išlaikymu susijusios išlaidos laikotarpiu, per kurį turėjo būti įgyvendinama teisė į palikimą.

9.2. Tik pačių šalių paaiškinimais yra grindžiami argumentai dėl to, kas organizavo palikėjos laidotuves ir apmokėjo su tuo susijusias išlaidas. Nors ir nurodžiusi, kad ieškovas prie laidotuvių organizavimo neprisidėjo, atsakovė pripažino, jog būtent jis motiną vežė į ligoninę, kur ši mirė, ir parvežė atgal (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). Ieškovas papildomai nurodė, kad motina buvo pašarvota tame kambaryje, kuriame jis gyveno, kad ieškovas organizavo kelionę į laidojimo vietą Raseinių raj. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 05 sek. iki 1 val. 15 min. 30 sek.).

9.3. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai suprasti ir vertinti savo pareigos prižiūrėti turtą ir jį išlaikyti apimtis, taip pat gali skirtis ir bendraturčių finansinės galimybės. Akcentuotina ir tai, kad po palikimo priėmimo tarp įpėdinių klostosi bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, įskaitant ir teisę reikalauti išlaidų kompensacijos, proporcingo prisidėjimo prie turto išlaikymo (CK 4.76 straipsnis).

19. Apibendrindama nutarties 17–18 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė visą įstatyme nustatytą laikotarpį palikimui priimti naudojęsis palikimą sudarančiu turtu kaip savu, jo elgesys neleidžia abejoti dėl jo ketinimų priimti palikimą faktiniu turto valdymu, o atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo dalies dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą pagrįstumo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu sprendimu buvo įgyvendinti ir proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principai. Viena vertus, ieškovas palikimą sudarančiomis patalpomis, kaip savo turtu, naudojosi ilgą laiko tarpą ir atsakovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovės 1983 m. spalio 6 d. notarei pateikto pareiškimo dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l. 4) turinio, atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad egzistuoja kitas pirmosios eilės įpėdinis, tokiu būdu apribodama ieškovo galimybes sužinoti apie tai, kad atsakovė išreiškė valią priimti palikimą įstatyme įtvirtintu formaliu būdu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovė kada nors informavo ieškovą apie priimtą palikimą, jog atsakovė būtų įvardijusi ieškovui, kad turtas priklauso jai ir ieškovas jokių pretenzijų į turtą reikšti negali. Vėlesni santykiai tarp šalių vertintini kaip santykiai tarp bendraturčių, nepaneigiantys fakto, kad ieškovas savo veiksmais išreiškė valią priimti po motinos mirties likusį palikimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą surinktus įrodymus konstatuodamas juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą ir naikinti ar keisti aptariamą skundžiamo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo

20. Kaip minėta nutarties 12 punkte, būtent juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas lemia, kad kitai įpėdinei, priėmusiai palikimą kreipimusi į notarę, negalėjo būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjai priklausiusį turtą.

21. Nesutikdama su aptariamo reikalavimo tenkinimu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 1964 m. redakcijos CPK 270 straipsnio 4 punkte ir 289 straipsnio 1– 3 dalyse buvo įtvirtintas 10 dienų terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti, kurį ieškovas praleido. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 14 punkte, ginčui taikytini šiuo metu galiojantys civilinio proceso įstatymai. Notaro veiksmų apskundimo tvarka ir terminai yra reglamentuojami CPK 511–512 straipsniuose, pagal kuriuos byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, jei reikalavimas pareiškiamas per 10 dienų nuo sužinojimo apie pažeidimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų po veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pareikštas skundas dėl notaro veiksmų. Teismine tvarka yra ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, kaip civilinis sandoris. Reikalavimas nėra grindžiamas notaro padarytu teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Reikalavimas vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi konstatavus, kad palikimą priėmė ne tik atsakovė, bet ir ieškovas, turi būti tikslinama atsakovei atitenkančio palikimo dalis. Būtent šiuo pagrindu, o ne pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu dėl nepagrįsto praturtėjimo, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo tenkintinas.

22. Kartu teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareikšti. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnio 1 dalimi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Civiliniam kodeksui, taikomos būtent šio kodekso normos, susijusios su ieškinio senaties institutu. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta nutarties 19 punkte, atsakovė ne tik nuslėpė apie ieškovo, kaip dar vieno pirmosios eilės įpėdinio, egzistavimą, kas galėjo turėti įtakos ieškovo sužinojimui apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, bet ir neįrodinėjo kada nors informavusi ieškovą apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Ieškovas nurodė apie palikimo priėmimą sužinojęs po tarp jo, atsakovės ir atsakovės sugyventinio 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykusio konflikto, kurio metu ieškovas buvo išprašytas iš gyvenamosios patalpos dalyvaujant policijai. Dėl konflikto fakto ir jo momento ginčo tarp šalių nekilo, jį patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės sugyventinis G. G. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 18 min. 35 sek. iki 2 val. 29 min. 50 sek.). Jokių kitų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovui buvo žinoma apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, į bylą nepateikta.

24. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo, kad ieškovas nuo 1997 m. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos ginčo patalpose ir apie tai sužinojo ne vėliau kaip 2013 m., kai deklaravo gyvenamąją vietą kitur (1 t., b. l. 30) (šių aplinkybių ieškovas neginčijo, nurodydamas, kad apie deklaracijos duomenų pakeitimą sužinojo, kai teko keisti pasą, taip pat norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 05 sek. iki 1 val. 15 min. 30 sek.)), teisėjų kolegija pažymi, jog deklaracijos duomenų pakeitimas negali turėti įtakos turtinėms šalių teisėms. Ieškovas palikimą buvo priėmęs faktiniu valdymu, tačiau šio fakto nebuvo įforminęs, todėl neturėjo galimybės įgyvendinti formaliųjų savo, kaip savininko teisių. Kita vertus, atsakovė buvo ne tik B. K. įpėdinė, bet ir ¼ dalies gyvenamojo namo su priklausiniais savininkė, todėl sprendimus, susijusius su turtu, galėjo priimti ne tik palikimo priėmimo, bet ir ženkliai anksčiau įgytų nuosavybės teisių pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių spręsti, kad duomenų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu, koregavimas turėjo atskleisti ieškovui faktą, jog atsakovei yra išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra pagrindo.

25. Vadovaudamasi nutarties 22–24 punktuose nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią pagrįstai susiejo su 2017 m. rugsėjo 22 d. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus mažiau nei vieneriems metams, darytina išvada, kad nebuvo praleistas ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, bet ir CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas 1 metų terminas palikimo priėmimo teisėtumui užginčyti.

26. Atmetusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, neteisėtumu, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Pripažinusi nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija palieka skundžiamą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovui priteisiamas su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu susijusių išlaidų atlyginimas – 150 Eur (2 t., b. l. 29–30) (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės B. P. 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.