- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-109-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08346-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maretas“
- Ieškovas
- UNIVERSAL TRANSPORT POLSKA
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maretas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2650-451/2022 pagal ieškovo UNIVERSAL TRANSPORT POLSKA, sp. z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maretas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UNIVERSAL TRANSPORT POLSKA, sp. z.o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Maretas“ priteisti 22 000 Eur skolą už krovinių pervežimo paslaugas, 546,08 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (22 546,08 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, vertybinių popierių, turtinių teisių ir piniginių lėšų priklausančių skolininkui ir esančių pas jį ar trečiuosius asmenis areštą, uždraudžiant jais disponuoti, tačiau paliekant teisę iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo sumai (t. y. 22 546,08 Eur).
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovei suteikė 2 stambiagabaritinių krovinių (valymo įrenginių) pervežimo paslaugas, tai ką patvirtina 2019 m. rugsėjo 13 d. CMR važtaraščiai. Už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. išrašė atsakovei sąskaitą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovas grindė tuo, kad galimai palankus sprendimas ieškovo atžvilgiu gali būti dalinai ar pilnai neįgyvendintas dėl atsakovės prastos finansinės padėties. Atsakovės į bylą į pateikta 2020 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė perleido nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą. Atsakovės įmonėje tėra likęs vienas darbuotojas – direktorė, įmonė veiklos nevykdo, realizuoja jai priklausantį turtą su tikslu atsiskaityti su kreditoriais (šią aplinkybę patvirtino pati atsakovė). Ieškovo pareikšto reikalavimo suma, įvertinus nurodytas aplinkybes, patvirtina atsakovei yra labai didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės pinigines lėšas ieškinio reikalavimo – 22 546,08 Eur – sumai, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės kasoje, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o piniginių lėšų nesant ar nepakankant – reikalavimo vertę (22 546,08 Eur) atitinkantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti (perleisti, įkeisti ar atlikti kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą); areštavus atsakovės pinigines lėšas, leido iš jų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su darbuotoju ir ieškovu.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto turtinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį reikalavimo pagrindą ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas preliminariai yra pagrįstas.
5. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybes (atsakovė perleido nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą; nuo 2020 m. visi einamieji atsakovės vykdomi darbai buvo užbaiginėjami ar nutraukiami? darbo sutartys nutraukinėjamos ir šiuo metu atsakovės veikla tėra nukreipta išimtinai į likusio turto realizavimą, pinigų už suteiktas paslaugas surinkimą bei atsiskaitymą su kreditoriais; įmonėje likęs vienas darbuotojas – direktorė; įmonė veiklos nevykdo, realizuoja jai priklausantį turtą su tikslu atsiskaityti su kreditoriais) ir pateikti duomenys patvirtina galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Maretas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti, nutartį leidžiant vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo pavienių aplinkybių, susijusių su aktualia atsakovės veikla, interpretavimą, neįvertino atsakovės valdomo turto vertės, ir nenustatęs nesuderinamo su sąžiningo elgesio standartu atsakovės jau atliktų, atliekamų ar ketinamų atlikti veiksmų, netinkamai įvertino grėsmes galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti realios grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6.2. Teismui civilinėje byloje Nr. eL2-14576-920/2021 pateikti duomenys patvirtina, kad atsiskaitymui su kreditoriais, įskaitant ir ieškovą, jei jo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, atsakovė turi pakankamai turto. Iš atsakovės balanso bei pelno / nuostolio ataskaitos žinoma, kad atsakovės nuosavo turto vertė sudaro daugiau kaip 313 000 Eur, tuo tarpu jos finansiniai įsipareigojimai sudaro tik apie 190 000 Eur.
6.3. Atitinkamai šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nenustačius aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja atsakovės nesąžiningumas, nukreiptas į siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. nenustačius pagrįstos tikimybės, kad atsakovė dėl pareikšto ieškinio gali imtis veiksmų, nukreiptų į turtinės padėties bloginimą, turto slėpimą ir (ar) perleidimą nenaudingomis sąlygomis, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UNIVERSAL TRANSPORT POLSKA, sp. z.o.o. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
7.1. Pagal turimus iš antstolio, taikiusio laikinąsias apsaugos priemones, gautus duomenis, atsakovė be areštuotos pinigų sumos daugiau jokio kito turto neturi. Be to, teismui panaikinus teismo įsakymą ir priėmus ieškovo ieškinį, atsakovė skubos tvarka nedelsdama kreipėsi į antstolę, informuodama apie priimtą nutartį dėl teismo įsakymo panaikinimo, bet nepranešdama apie priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu būdu klaidindama antstolę ir reikalaudama skubiai panaikinti areštą. Tik skubios ieškovo reakcijos dėka tą patį pusdienį informuojant antstolę apie pritaikytą areštą, atsakovei grąžintas pinigines lėšas pavyko sulaikyti ir vėl areštuoti. Šios aplinkybės patvirtina ne tik nesąžiningus atsakovės veiksmus siekiant pabloginti savo finansinę padėtį, bet ir tai, kad areštuotos piniginės lėšos yra iš esmės vienintelis atsakovės turimas turtas, kuris galėtų užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7.2. Prie atskirojo skundo atsakovė taip pat nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji turi pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovės turtinė padėtis yra prasta, o areštuotos lėšos yra vienintelis jos turtas, kurio užtikrinimas yra būtinas siekiant realiai įvykdyti teismo sprendimą. Tai, kad atsakovė skubos tvarka siekė šias lėšas atgauti suklaidindama antstolę, tik dar kartą patvirtina, jog atsakovė neketina atsiskaityti su ieškovu ir siekia nesąžiningai išvengti teismo sprendimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė papildomus įrodymus: 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso kopijas, duomenis iš rekvizitai.lt apie atsakovės skolas Sodrai, o ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė – duomenis iš rekvizitai.lt apie atsakovės darbuotojus (apdraustuosius).
10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas jau yra byloje, o šalių pateikti duomenis iš rekvizitai.lt yra viešai prieinama informacija, sprendžia šių įrodymų prie bylos neprijungti.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Skundžiama nutartimi teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti tenkino, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės pinigines lėšas ieškinio reikalavimo – 22 546,08 Eur – sumai, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės kasoje, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o piniginių lėšų nesant ar nepakankant – reikalavimo vertę (22 546,08 Eur) atitinkantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti (perleisti, įkeisti ar atlikti kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą); areštavus atsakovės pinigines lėšas, leido iš jų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su darbuotoju ir ieškovu.
15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje egzistuoja pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė perleido nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą; nuo 2020 m. visi einamieji atsakovės vykdomi darbai buvo užbaiginėjami ar nutraukiami? darbo sutartys nutraukinėjamos ir šiuo metu atsakovės veikla tėra nukreipta išimtinai į likusio turto realizavimą, pinigų už suteiktas paslaugas surinkimą bei atsiskaitymą su kreditoriais; įmonėje likęs vienas darbuotojas – direktorė; įmonė veiklos nevykdo, realizuoja jai priklausantį turtą su tikslu atsiskaityti su kreditoriais.
16. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek skundžiama nutartis iš esmės yra grindžiami pačios atsakovės prieštaravismuose dėl teismo įsakymo nurodyta aplinkybe, kad jos veikla pastaruosius 2 metus (po buvusio jos vadovo ir steigėjo susirgimo lėtine liga bei mirties) yra orientuota į einamųjų darbų užbaigimą, pinigų iš skolininkų surinkimą, turto realizavimą įprasta tvarka bei rinkos sąlygomis, ir atsiskaitymą su kreditoriais, tačiau tai ne tik nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir dėl to kylančios grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bet ir priešingai – atsakovė neslepia faktinės savo veiklos padėties bei aiškiai deklaruoja ketinimą ir šiuo metu vykdomą atsiskaitymą su visais savo kreditoriais.
17. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde atsakovė nekelia klausimo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ši aplinkybė yra įrodyta ir detaliau šiuo klausimu nepasisako. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes šios aplinkybės neigimas iš esmės ir yra atsakovės atskirojo skundo pagrindas.
18. Vertinant antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui patvirtina tai, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji nevykdo veiklos, realizuoja turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
20. Pažymėtina, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
21. Byloje esantys įrodymai, viešai prieinama informacija ir pati atsakovė patvirtina, kad šiuo metu įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonė veiklos nevykdo, atsakovė realizuoja turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, bet ne su ieškovu, nes, kaip užsimena atskirajame skunde pati atsakovė, nesutinka su ieškovo keliamais reikalavimais (tai patvirtinta ir byloje pateiktas priešieškinis, atsakovės argumentai jos procesiniuose dokumentuose). Tai, kad atsakovė atsiskaitinėja su kreditoriais, bet ne su ieškovu, ir tai, jog kol byloje bus išnagrinėtas šalių ginčas, ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, gali susiklostyti tokia situacija, kad atsakovė nebeturės turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškovu, todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, kelia grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad jos finansinė padėtis yra gera, remdamasi 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, jog atsakovės turimą turtą sudaro 313 821 Eur, o įsipareigojimus – 190 467 Eur, tačiau kitų šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, nors turėjo tokią galimybę teikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo, taip pat kartu su atskiruoju skundu.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2021 m. lapkričio 18 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.