- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-649-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07978-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-649-524/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-07978-2012-7)
2013 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-10353-563/2012 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo, tretieji asmenys R. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti jį, jo žmoną R. P. ir nepilnamečius vaikus A. P. bei M. P. savivaldybės buto nuomininkės V. P. šeimos nariais, iki V. P. mirties vedusiais bendrą ūkį; taip pat įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 2011-09-19 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1303-2253 šalis, nuomininką pakeičiant iš V. P. į M. P.; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo pateikto ieškinio dalimi dėl pripažinimo mirusios nuomininkės šeimos nariais nesutinka ir mano, kad tai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kuris turi būti nagrinėjamas teismo. Ieškovo reikalavimas įpareigoti Savivaldybę sudaryti nuomos sutartį nepagrįstas, kadangi nustačius juridinį faktą – pripažinus ieškovą, jo žmoną ir vaikus mirusios V. P. šeimos nariais, iki jos mirties vedusiais bendrą ūkį, savivaldybė sudarytų su ieškovu nuomos sutartį gera valia.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-04 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovą, jo sutuoktinę ir jų nepilnamečius vaikus savivaldybės buto buvusios nuomininkės šeimos nariais, iki pastarosios mirties vedusiais bendrą ūkį; įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitinkamai pakeisti 2011-09-19 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1303-2253 šalis; ieškovui iš atsakovės priteisė 1742 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo vadovautis CPK 93 str. 4 dalimi, nustatančia teismo teisę nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad išlaidos susidarė dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo. Pažymi, kad neprieštaravo, jog ieškovas būtų pripažintas buvusios nuomininkės šeimos nariu, o tai pripažinus – neatsisakė su juo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Iki mirties buvusi nuomininkė V. P. į atsakovę nesikreipė dėl ieškovo ir jo šeimos narių įrašymo į nuomos sutartį, o pati atsakovė negalėjo nustatyti ieškovo prašomo juridinio fakto, nes tai yra priskirta teismo kompetencijai (CK 6.602, 6.588 str.). Ieškovas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo kreiptis į teismą supaprastinta ypatingosios teisenos tvarka. Atsakovė nepagrįstai įpareigota pakeisti nuomos sutartį, nes neprieštaravo, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, sutartį pakeisti gera valia.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo apeliacijos procesą nutraukti dėl praleisto apskundimo termino, o teismui nusprendus, jog terminas nepraleistas – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantė praleido įstatyme nustatytą 30 dienų terminą nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniam skundui paduoti, todėl apeliacijos procesas turi būti nutrauktas. Dėl skundo esmės nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodyti jo pagrindai, t. y. kokią konkrečią procesinės ar materialiosios teisės nuostatą teismas pažeidė, netinkamai aiškino ar taikė. Argumentų, kodėl teismas turėjo taikyti CPK 93 str. 4 d. nuostatas, apeliantė nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų apie nesąžiningą ieškovo elgesį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo laisvai ir nevaržomai įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė, kartu laisvai pasirenka gynybos būdą. Absorbcijos principas civilinėje teisėje numato taisyklę, kad jei teismas gauna ieškinį, kuriame vieni reikalavimai spręstini ginčo (ieškinio) teisena, o kiti reikalavimai – ypatingąja teisena, tai teismas visus reikalavimus sprendžia pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl apskundimo termino.
Ieškovas teisingai nurodo, kad 2012-12-04 priimto sprendimo paskutinė apskundimo diena buvo 2013-01-03 (CPK 307 str. 1 d.). Tačiau CPK 74 str. 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Iš bylos duomenų matyti, kad ant voko, su kuriuo buvo išsiųstas apeliacinis skundas, pirmasis spaudas – 2013-01-04 (b. l. 80). Iš pašto dėžučių laiškai vėliausiai išimami 15 val., taigi paskutinę apskundimo dieną į pašto dėžutę įmestas laiškas antspauduojamas jau tik kitą dieną, todėl apeliantės skundas galėjo būti pateiktas paštui ir paskutinę apskundimo termino dieną, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad byloje nagrinėjamu atveju apeliacijos proceso nutraukimas dėl termino praleidimo vieną dieną būtų neadekvati sankcija apeliantei (CPK 3 str. 7 d.).
Dėl skundo esmės.
Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovo atsiliepimo argumentus, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teisingai nurodo, kad įstatymas garantuoja teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. Byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įstatymas numato specialią nagrinėjimo tvarką (CPK XXV skyrius). Apeliantė jau atsiliepime (b. l. 27) nurodė sutinkanti su ieškovo reikalavimu dėl pripažinimo mirusios nuomininkės šeimos nariais, taip pat nurodė, jog tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turėtų būti nagrinėjamas pagal ypatingosios teisenos taisykles. Taigi dėl juridinio fakto ginčo nekilo, be to, CPK 443 str. 7 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje (CPK XXV skyrius) nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Apeliantė taip pat pagrįstai nurodo, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti ją pakeisti nuomos sutartį yra perteklinis, nes pati bylų dėl juridinio fakto nustatymo esmė yra asmens teisių sukūrime, pakeitime ar pabaigime (CPK 444 str. 1 d., 447 str. 1 p., 448 str. 1 d.), ieškovo prašomo juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu automatiškai sukurtų apeliantei prievolę atitinkamai pakeisti nuomos sutartį (CK 6.579 str. 1 d., 6.589 str. 1 d.), be to, apeliantė ir bylos nagrinėjimo metu deklaravo, jog nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, ji sutartį pakeis. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės atsiliepimą, privalėjo bylą nagrinėti pagal ypatingosios teisenos taisykles, taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str. 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje neturėjo nei materialinio, nei procesinio teisinio suinteresuotumo, t. y. ji nurodė, kad elgsis pagal įstatymą priklausomai nuo teismo kompetencijai priskirto juridinio fakto klausimo išsprendimo, todėl iš jos ieškovo patirtos išlaidos priteistos nepagrįstai (CPK 443 str. 6 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo keistinas panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies:
panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovui M. P. priteista 1742 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.