- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2-10353-563/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07978-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Advokatai
- Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovui M. P., ieškovo atstovams L. V., advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei O. G., trečiajam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretysis asmuo R. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo pripažinti jį, jo žmoną R. P. ir nepilnamečius vaikus A. P. bei D. P. V. P. šeimos nariais, iki V. P. mirties vedusiais bendrą ūkį; taip pat įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 2011-09-19 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1303-2253 šalis, nuomininką pakeičiant iš V. P. į M. P.; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-22 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad jo velionės mamos V. P. teisės ir pareigos pagal 2011-09-19 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1303-2253 būtų perkeltos jam likusiam nuomos sutarties terminui iki 2014-09-13, tačiau Savivaldybės administracija atsisakė tenkinti jo prašymą motyvuodama tuo, kad ji neturi galimybių patikrinti, ar ieškovas su savo mama vedė bendrą ūkį. Taip pat nurodė, kad ieškovas nuo pat mamos socialinio būsto nuomos pradžios iki šiol su šeima gyvena tame pačiame nuomojamame socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini), moka visus mokesčius ir vykdo kitas iš nuomos sutarties kylančias pareigas. Ieškovas su mama vedė bendrą ūkį dėl sunkios tiek savo, tiek mamos finansinės padėties, visi mokesčiai buvo mokami bendrai, pragyvenimui skirtos lėšos taip pat buvo naudojamos bendrai, nes kitaip nebūtų išgyvenę (b.l. 3-6). Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2008 m. jo mama V. P. gavo butą ir nuo tada jis su žmona taip pat apsigyveno minėtame bute, vėliau gimė sūnus ir dukra. Mamos gaunama neįgalumo pensija buvo maža, todėl kartu vedė bendrą ūkį. Dar mamai esant gyvai žodžiu kreipėsi į Savivaldybę, kad galėtų prisiregistruoti prie mamos nuomojamo buto, tačiau gavęs atsakymą stoti į eilę socialiniam būstui gauti, kadangi yra pilnametis. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovo atstovai nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo pateiktu ieškiniu dalyje dėl pripažinimo mirusios nuomininkės šeimos nariais nesutinka ir mano, kad tai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kuris turi būti nagrinėjamas teismo. Ieškovo pareiga yra teisme įrodyti bendro ūkio vedimo faktą. Iki mirties V. P. į Savivaldybę dėl ieškovo ir jo šeimos narių įrašymo į nuomos sutartį šeimos nariais nesikreipė. Ieškovo reikalavimas įpareigoti Savivaldybę sudaryti nuomos sutartį nepagrįstas, kadangi nustačius juridinį faktą – pripažinus ieškovą, jo žmoną ir vaikus mirusios V. P. šeimos nariais, iki jos mirties vedusiais bendrą ūkį, Savivaldybė sudarytu su ieškovu nuomos sutartį gera valia (b.l. 66-67). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebūtų prieštaravimų, jei ieškovas turėtų šeimos nario statusą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo R. P. su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti, nurodė, kad su vyro mama kartu persikraustė į nuomojamą butą, kartu gyveno, kartu maitinosi, anyta padėdavo prižiūrėti vaikus. Bendru sutarimu, trečiajam asmeniui buvo pavesta mokėti mokesčius, ji pildydavo mokesčių knygelę. Savivaldybė žinojo, kad ji su vyru ir vaikais gyvena anytos bute, ir leido tai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra mirusios V. P. sūnus (b.l. 17), jis 2008-10-25 susituokė su R. P. (b.l. 16), sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18, 19). 2011-09-19 tarp atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“ ir V. P. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1303-2253, pagal kurią atsakovė išnuomojo V. P. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o V. P. įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa ir mokėti nuomos mokestį (b.l. 8-10, 11, 12-13). 2011-11-10 V. P. mirė (b.l. 15). 2011-11-22 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto nuomos teisių ir pareigų perėmimo, tačiau Savivaldybės administracija atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad ieškovas turi kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo buvusios nuomininkės šeimos nariu (b.l. 14).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo ir jo sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų pripažinimo V. P. šeimos nariais LR CK 6.588 straipsnio 2 dalies nustatytu pagrindu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra mirusios gyvenamosios patalpos nuomininkės V. P. sūnus (b.l. 17). Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos ieškovo kaimynė V. M. ir ieškovo močiutė A. B. pilnai patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nuo 2008 m. iki šiol ieškovas su žmona ir vaikais gyvena ginčo bute, kol buvo gyva ieškovo mama, su ja vedė bendrą ūkį. Liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampa, todėl teismas jais abejoti neturi pagrindo. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2009-08-10 VšĮ „Klaipėdos butai“ aktas, kuriame nurodyta, jog, patikrinus Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog jame gyvena nuomininkė V. P. ir jos sūnus M. P. su žmona R. ir sūnumi (b.l. 29). Gyventojų registro duomenimis ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos m. sav. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas su šeima iš tikrųjų nuo 2008 metų gyveno kartu su pagrindine nuomininke V. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį.
Pagal LR CK 6.588 straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. LR CK 6.589 straipsnio l dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Ieškovas su šeima, gyvendamas kartu su savo mama viename bute iki jos mirties, būdamas jos šeimos nariu ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pagrįstai galėjo tikėti, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, kas atitinka ir teisėtų lūkesčių principą. Todėl ieškovas, jo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai pripažintini pagrindinės nuomininkės šeimos nariais. Pagal LR CK 6.602 straipsnio 2 dalį nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jei nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Pažymėtina, kad atsakovė per du mėnesius po pagrindinės nuomininkės mirties, būdama informuota apie jos mirtį, ieškovo nekeldino ir leido jam gyventi, tokiu būdu atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškovo, kaip pagrindinės nuomininkės šeimos nario, statusą. Tai, jog ieškovas su šeima ir toliau gyvena ginčo bute bei moka visus mokesčius, kaip faktinis nuomininkas, įrodyta ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais (b.l. 46-57), be to šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė, atvirkščiai, ji patvirtino, kad įsiskolinimų už butą nėra, nusiskundimų iš kitų namo gyventojų negauta.
Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose būtina nustatyti tris aplinkybes: 1) giminystės ryšius, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai; 2) gyvenimą ginčo bute, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai ir 3) bendro ūkio vedimą, ką įrodo ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai bei liudytojų parodymai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti ieškovą, jo sutuoktinę ir jų nepilnamečius vaikus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės V. P., mirusios 2011-11-10, šeimos nariais.
Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista CK 6.599-6.603 straipsniuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties su ieškovu pakeitimo pagrindas yra CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatytas atvejis – sutarties pakeitimas nuomininkui mirus. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovės pusės nebūtų prieštaravimų dėl nuomos sutarties pakeitimo, jei ieškovas turėtų šeimos nario statusą, tokiu būdu, atsakovė iš dalies sutinka su ieškiniu. Nepagrįsti atsakovės patikslintame atsiliepime nurodyti teiginiai dėl antrojo ieškinio reikalavimo, kad negalima įpareigoti asmenį atlikti veiksmus, kuriuos šis neatsisako įvykdyti gera valia. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas dar 2011-11-22 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir bandė išspręsti nuomos sutarties pakeitimo klausimą ne ginčo tvarka, tačiau Savivaldybės administracija atsisakė tenkinti tokį ieškovo prašymą ir nurodė kreiptis į teismą (b.l. 14), ką ieškovas ir padarė. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekiant išvengti dar vieno ateityje galinčio kilti ginčo, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, kai viename ieškinyje keliamas reikalavimas ir dėl pripažinimo šeimos nariais, ir dėl įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį, šiuo atveju yra pagrįstas ir pateisinamas. Kad toks teisių gynimo būdas yra galimas, patvirtina ir teismų praktika (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2012-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1255-254/2012).
Teismui nustačius tokias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 142,00 Lt žyminis mokestis ir 1600,00 Lt teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovą M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinę R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečius vaikus A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariais, iki V. P. mirties vedusiais bendrą ūkį.
Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 2011-09-19 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1303-2253 šalis, nuomininką pakeičiant iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į M. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1742,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.