- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-1255-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13161-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- G. Z.
- Trečiasis asmuo
- J. Z., L. Z.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1152-435/2012 pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys J. Z., L. Z. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4) ir prašė pripažinti jį nuomininkės E. V., mirusios 2010 m. lapkričio 1 d., šeimos nariu bei įpareigoti atsakovę pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jo vardu. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, jo pagrindinė nuomininkė nuo 1985 metų buvo ieškovo močiutė E. V., kuri gyveno šiame bute nuo 1966 metų. Ieškovas jos šeimos nario teisėmis bute nepertraukiamai gyvena ir jame deklaruota jo gyvenamoji vieta nuo 1986 m. Iki 1995 m. kartu gyveno ir sutuoktinė, kuri, pablogėjus santykiams šeimoje, išskėlė su sūnumi gyventi į įsigytą butą. Ieškovas, likęs gyventi bute su močiute, ūkį tvarkė bendrai, kartu maitinosi, abu prižiūrėjo ir remontavo butą, mokėjo mokesčius. Po E. V. mirties ieškovas informavo atsakovę apie pagrindinės nuomininkės mirtį ir ji buvo išdeklaruota iš buto, o ieškovas bute gyvena, jį prižiūri, moka visus mokesčius. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu nepraleidęs dviejų mėnesių termino, tačiau atsakovė patenkinti jo reikalavimą ne ginčo tvarka nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovą G. Z. nuomininkės E. V., mirusios 2010-11-01, šeimos nariu ir įpareigojo atsakovę Kauno miesto Savivaldybę pakeisti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jo vardu. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra mirusios E. V. anūkas, kuris 1991 m. susituokė su trečiuoju asmeniu J. Z.. Pastaroji savo ir ieškovo sūnaus gyvenamąją vietą nuo 1995-08-17 yra deklaravusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tuo tarpu ieškovas per paskutinius 5 metus nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovės 2011-07-29 raštas ieškovui patvirtino, kad jis kreipėsi dėl ginčo buto nuomos sutarties pakeitimo, tačiau atsakovė be teismo sprendimo atsisakė patenkinti ieškovo prašymą motyvuodama, jog ieškovas nepateikė bendro ūkio su nuomininke E. V. tvarkymą patvirtinančių dokumentų bei nurodė, kad ieškovo sutuoktinė po santuokos sukūrimo nuosavybės teise įsigijo butą. Teismas sprendė, kad ieškovas, gyvendamas su močiute viename bute iki jos mirties, būdamas jos šeimos nariu ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pagrįstai galėjo tikėti, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, kas atitinka ir teisėtų lūkesčių principą. Atsakovė per 2 mėnesius nuo pagrindinės nuomininkės mirties, ieškovo nekeldino ir leido jam gyventi, t. y. konkliudentiniais veiksmais tokį ieškovo statusą pripažino. Teismas sprendė, kad byloje buvo įrodytos visos aplinkybės, kurios įrodinėtinos šios kategorijos bylose: ieškovas yra nuomininkės vaikaitis; jo gyvenimą bute patvirtino rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai; bendro ūkio tvarkymą įrodė ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai bei liudytojų parodymai. Dėl socialinio būsto statuso nurodė, kad ieškovo teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis atsidaro galiojant 1964 m. CK nuostatoms, naujasis CK nenumatė, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės būtų panaikintos arba laikomos išnykusiomis, todėl šiuo atveju nuomos sutartis pakeistina CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio 4 dalį, nes nenustatė jame nurodytų aplinkybių visumos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas su nuomininke gyveno kartu nuo 1986 m. gruodžio mėn., nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog išgyveno su E. V. nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį, rašytinių įrodymų dėl jo ir E. V. pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, bendro ūkio tvarkymą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas yra susituokęs, ieškovo žmona J. Z. santuokoje su juo yra įsigijusi nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), kuris pagal Civilinio kodekso normas yra sutuoktinių bendroji jungtinės nuosavybė. Ieškovas neįrodė, kad neveda bendro ūkio su savo sutuoktine. Duomenų, kad minėtas butas yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nebuvo pateikta, todėl laikytina, kad ieškovas gyveno kartu su žmona jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas būdamas santuokoje bei turėdamas tinkamą gyventi būstą, negalėjo būti kito asmens - E. V. šeimos nariu. Liudytojai, kurie negyveno kartu su E. V. ir ieškovu, galėjo patvirtint tik epizodinį jų bendravimą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo nuo 1986 m. gyvenimo kartu su pagrindine buto nuomininke kaip šeimos nariu faktą bei bendro ūkio tvarkymą. Pagal CK 6.581 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka šiuos reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, iš esmės rėmėsi jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, ieškovo bei trečiojo asmens J. Z. paaiškinimais, liudytojų parodymais, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių faktinį gyvenimą ilgiau nei vienerius metus su mirusiąja, ieškovas nepateikė. Byloje pateikti PZU raštas, mokėjimo pranešimas, testamentas ir leidimas laidoti taip pat nepatvirtina šių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo gyvenimas bute yra pagrindžiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – atsakovės išduotu ir prijungtu prie bylos ginčo buto kortelės nuorašu, kuris patvirtina, kad ieškovas deklaruotas bute nuo 1986 m. gruodžio 2d., jokių kitokių įrašų kortelėje nėra. Be to, iš šio įrodymo akivaizdu, kad ieškovas deklaruotas šeimos nario teisėmis, apie subnuomą ar kitokius nuomos teisinius santykius įrašų nėra. Atsakovė šių įrodymų nenuginčijo ir neįrodė priešingai. Nenuginčyti ir liudytojų V. Z., R. Ž., N. D., A. G. parodymai. Aplinkybės dėl ieškovo ir mirusiosios pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo galėjo būti ir buvo įrodinėjamos šių liudytojų, bendravusių su bylos šalimis ir žinojusių tikrąją padėtį, parodymais, nes nei viena institucija negali tokių faktų patvirtinti. Aplinkybė, kad ieškovo sutuoktinė, kuri ginčo bute nebegyvena nuo 1995 m., gyvena nuosavybės teise valdomame bute, jokiu būdu negali įtakoti ieškovo teisių į ginčo buto nuomą, nes su ja santuoka yra faktiškai nutrūkusi, todėl nedarytina išvada, kad ieškovas jo sutuoktinės būste privalėtų gyventų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad jis netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl nuomininko pripažinimo šeimos nariu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos ir priėmė dėl šios bylos neteisėtą sprendimą. Kolegija su tokiais apeliantės argumentai nesutinka.
Pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį, artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Priešingai nei mano apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005), kuomet teismo sprendimo ketvirtame lape aiškiai nurodė pagal kokius kriterijus sprendė dėl ieškovo teisės būti pripažintam nuomininko šeimos nariu ir nurodė, kokie įrodymai byloje patvirtina šių kriterijų visumą.
Apeliantė neginčija, kad ieškovas yra E. V. anūkas (b.l. 9-11, 13-17). Byloje yra duomenys apie tai, jog ieškovas ginčo bute (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo 1986-12-02 ir jos deklaravimas nesikeitė (b.l. 19, 22, 35). Remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis). Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis (nurodyto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, deklaravimo įstaigos (įstatymo 9 straipsnis) išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu ir tokiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 199 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pagrindinės buto nuomininkės E. V. 2009-06-29 surašytas testamentas, kuriuo ji ieškovui, paliko dalį savo turto. Palikėja testamentinio įpėdinio gyvenamąja vieta nurodė (duomenys neskelbtini), t.y. jos nuomojamo buto adresą ir tuo pačiu raštu patvirtino ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl jo faktinės gyvenamosios vietos. DB „PZU Lietuva“ raštai dėl Transporto priemonių draudimo sutarties pratęsimo taip pat buvo siunčiami ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Apeliantė be pagrindo nelaikė pakankamai informatyviais liudytojų N. D., A. G., R. Ž. parodymus dėl to, kad ieškovas ne vienerius metus iki E. V. mirties gyveno kartu ir bendrai tvarkė ūkį, remontavo nuomojamą būstą. Jos nuomone šie asmenys patvirtino tik epizodinį bendravimą su nuomininke ir ieškovu. Kolegijos nuomone šie liudytojai –buto kaimynės ir giminaitis, ilgą laiką ir artimai bendravo su nuomininke ir ieškovu, todėl turėjo žinių ne tik apie epizodines šių asmenų gyvenimo aplinkybes ir jų parodymai buvo reikšmingi byloje įrodinėtinų kriterijų visumai nustatyti. Visi liudytojai patvirtino, kad ieškovas iki nuomininkės mirties gyveno ginčo bute ne vienerius metus, o liudytoja N. D. parodė, kad jis nepertraukiamai gyvena nuo 1986 m. Ji paliudijo, kad ieškovas rūpinosi nuomojamu butu - įstatė naujus langus ir duris, sutvarkė šildymą (b.l. 70). Liudytoja A. G. ieškovą laiko kaip savo sūnų, nes jis artimai bendravo su jos velioniu sūnumi. Jai žinomos aplinkybės, kad ieškovas seniai negyvena kartu su sutuoktine, kurią taip pat pažinojo, kuomet ji gyveno su ieškovu (b.l. 71). Liudytojas R. Ž. paliudijo, kad ieškovas pakeitė bute langus, šildymo katilą, santechniką (b.l. 71). Atsakovė nepateikė duomenų ir neprašė jų išreikalauti, kurie galėtų patvirtinti kitą ieškovo faktinę gyvenamąją vietą ar paneigti rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymų pagrindu teismo pripažintus faktus dėl bendro gyvenimo ilgiau negu vienerius metus ir bendro ūkio tvarkymo (CPK 178 str.).
Kolegija laiko, kad apeliantės argumentai dėl buto (duomenys neskelbtini) nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovė laikė, kad sutuoktiniai turėtų nutraukti santuoką ar kreiptis dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, išspręsti santuokoje įgyto turto pasidalinimo klausimus ir tik tuomet ieškovas įgytų teisę į socialinį būstą. Pirmiausia, pagal byloje esančius įrodymus, šis butas įgytas pagal 1995-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir viešame registre nuosavybės teise įregistruotas trečiojo asmens - ieškovo sutuoktinės J. Z. vardu, nenurodant jo kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl šio turto statuso, kaip asmeninės J. Z. nuosavybės, nes ieškovui žinoma, kad butą J. Z. padėjo įsigyti jos tėvai. Reikšminga yra tai, kad pagal bylos duomenis – šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sutuoktiniai kartu bendrai negyvena nuo 1995 m. ir nenustatyta, kad ieškovas gyventų sutuoktinės vardu nuosavybės teise įregistruotame bute. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsiradus buto nuomos santykiams pagal 1964 m. CK nuostatoms, 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuris nustatė apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus, valstybės teikiamos paramos formas įsigyjant namą ar butą (nutartyje įvardijamas Paramos būstui įstatymu); 2001 m. įsigaliojęs Civilinis kodeksas) nenumatė, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės būtų panaikintos arba laikomos išnykusiomis nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos. Todėl sprendžiant klausimą dėl šeimos nario statuso ieškovui pripažinimo, šiam siekiant pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, jo atžvilgiu netaikomos Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad teisės į socialinį būstą neturi asmuo, jeigu jis Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turi jam priklausantį būstą.
CPK 185 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo galėtų būti panaikinamas tik tada, jeigu apeliantė įrodytų, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis tokios išvados padaryti negalima. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepažeidė pirmiau nurodytų nei materialinės, nei procesinės teisės normų, tinkamai pritaikė teisminę praktiką, todėl panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Jis atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Lt išlaidų advokatės pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 99-100), kurios priteistinos iš apeliantės (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Kauno miesto savivaldybės ieškovui G. Z. 600 (šešis šimtus) litų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.