Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anai Tamolienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams D. V. ir A. M. dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių ir trečiųjų asmenų teiktų paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Atsakovai D. V. ir A. M. yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5). Atsakovai santuokos nebuvo sudarę. Atsakovai kartu negyvena. Atsakovė D. V. šiuo metu gyvena su pažįstu asmeniu (duomenys neskelbtini), kuris jai suteikia gyvenamąjį būstą ir materialiai padeda. Atsakovė dirbo UAB „Amber Food“, tačiau šiuo metu niekur nedirba, sveikatos problemų neturi, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas A. M. yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina du mažamečius vaikus, gyvena pas uošvius, atsakovas dirbo UAB „UVIC“, tačiau šiuo metu nedirba (b. l. 25, 19.). Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi iš atsakovo priteistas vaikui Lukui išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės, tačiau atsakovas išlaikymo nemoka ir jis išieškomas priverstine tvarka (b. l. 17-18). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-03-09 pažymos nustatyta, jog atsakovui nustatytas psichikos sutrikimas, diagnozė: shizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Atsakovas nesigydo, atvyksta tik dėl pažymų (b. l. 45).

Iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2019-05-30 rašto nustatyta, jog atsakovo šeimai nuo 2018-07-09 pradėta taikyti atvejo vadyba, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovo šeima gyvena jo sutuoktinės tėvams priklausančiame name. Tarp sutuoktinių dažnai kyla konfliktai, kviečiama policija. Atsakovas nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, paskirta nedarbo draudimo išmoka, turi įsiskolinimų. Atsakovui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nuo 2019-03-08 jo elgesį kontroliuoja probacijos tarnyba. 2017 m. vasario mėnesį atsakovas smurtavo prieš savo sūnų Eriką, vyko ikiteisminis tyrimas, atsakovui skirta bauda. Atsakovas turi psichinių sveikatos sutrikimų, vartoja vaistus, jei vaistų nevartoja tampa ūmus, neramus, elgesys gali būti neprognozuojamas. Atsakovo šeimoje vyrauja emocinis nestabilumas, konfliktai, trūksta pajamų. Šeimoje trūksta motyvacijos keisti šeimos situaciją, vangiai vykdomi atvejo vadybos posėdžiu metu paskirti įpareigojimai. 2018-11-22 šeimai rekomenduotos pagalbos priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo pasiekti teigiamų pokyčių. Atsakovas neturi sąlygų ir galimybių tinkamai pasirūpinti sūnumi Luku. Atsakovas sutinka, jog jo sūnų augintų jo tėvai (b. l. 51-52).

Iš trečiojo asmens V. M. 2019-05-30 paaiškinimo nustatyta, jog jo anūkas Lukas gyvena jų šeimoje, lanko Salantų gimnaziją 3 klasę. Lukas turi elgesio sutrikimų, sveikatos problemų, tačiau su juo sutaria ir susitvarko. Atsakovė nė karto neaplankė savo sūnaus, taip pat nesidomėjo jo mokslai. Atsakovas Luko taip pat nelanko. Abu tėvai išlaikymo neteikia (b. l. 53-54).

Iš 2019-05-22 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, jog Lukui gyvenant pas globėjus, jo elgesys pasikeitė į gerąją pusę, berniukas mokosi kasdienių įgūdžių, lanko būrelius, berniuko santykiai su seneliais šilti, glaudūs ir nuoširdūs. Tėvai vaiko nelanko, su sūnumi motina bendrauja telefonu, tačiau po pokalbių vaikas būna išsiderinęs, nes motina dalija pažadus, kurių neišpildo. Globėjai tinkamai atlieka savo pareigas vaiko atžvilgiu, vaikui užtikrina saugi aplinka, sveikatos priežiūra, sudarytos sąlygos ugdytis, lavinti ir ilsėtis. Duomenų, jog tėvai norėtų keisti savo elgesį ir susigrąžinti sūnų nėra. Tėvai išlaikymo neteikia (b. l. 75-77).

Iš Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019-09-11 rašto nustatyta, jog atsakovės šeima nuo 2019-05-06 įtraukta į apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir taikomas atvejo vadybos procesas. Nustatyti trys socialinės rizikos veiksnių reikšmės lygiai, t. y. atsakovės neturi pastovių pajamų, negeba išlaikyti pastovios darbo vietos, nuo 2019-05-21 iki 2019-07-01 dirbo UAB „Roshen“, nuo 2019-07-03 iki 2019-07-29 dirbo UAB „Amber food“. Atsakovė neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Paskutinė gyvenamoji vieta Šilutės pl. 8-6, Klaipėda, gyveno bendrabučio tipo kambaryje, tačiau būsto nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsakovė nurodė, jog neturi galimybių viena auginti sūnų dėl sūnaus sudėtingo elgesio, mokymosi sunkumų. Socialinis darbas su šeima yra komplikuotas, nenuoseklus, atsakovė neatsakinėja į skambučius, vengia bendradarbiauti. Atsakovės pokyčių nėra, paskirtų įpareigojimų neįvykdė, vaiku nesidomi, neteikia išlaikymo. Nuo 2019-08-12 atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) pas draugą.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės paaiškinimai, atsakovų paaiškinimai, trečiųjų asmenų teikti paaiškinimai, byloje surinkta rašytine bylos medžiaga patvirtina, jog abiem atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos, skiriami įpareigojimai, socialiniai darbuotojai siekė atsakovams padėti, atsakovė buvo raginami keisti savo gyvenimo būdą, susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, domėtis vaiko mokslais, ugdymu bei priežiūra bei sukurti vaikui saugią aplinką, tačiau atsakovei išspręsti kilusių sunkumų nepavyko. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvena pas draugą, nedirba, su sūnumi bendrauja tik telefonu, jo nelanko, išlaikymo neteikia, galimybių sūnų auginti neturi. O tai rodo visišką atsakovės abejingumą savo vaikui ir pasyvumą siekiant susigrąžinti sūnų ir jį auginti.

Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog atsakovė ne kartą keitė savo gyvenamąją vietą, atitinkamai buvo nuolatos keičiama ir vaiko gyvenamoji vieta, ieškinio padavimo metu ieškovė gyveno Klaipėdoje, tačiau šiuo metu jau gyvena Šlikių kaime su draugu ir patvirtino, jog ten sūnus negalėtų gyventi, nes draugas nesutiktų. Atsakovė tvirtina, jog ji norėtų auginti sūnų, bet jai būtina pagalba, tačiau byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog tiek socialiniai darbuotojai, tiek berniuko laikinieji globėjai atsakovei teikė visokeriopą pagalbą, tačiau atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė. Atsakovas nuosavo būsto neturi, su šeima gyvena jo sutuoktinės tėvams priklausančio namo dalyje su dviem mažamečiais vaikais, teigia, jog Lukui vietos nėra ir jis negali gyventi su juo.

Abu atsakovai šiuo metu nedirba. Pažymėtina, jog atsakovė yra darbinga, sveika. Atsakovas posėdžio metu tvirtino, jog anksčiau dirbo užsienyje, tačiau kai buvo nuteistas nebegali išvykti ir dirbti užsienyje. Taigi atsakovas neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, dirba pavienius darbus, gyvena iš pašalpų.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog abu atsakovai nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kai jų sūnus apsigyveno pas laikinuosius globėjus, atsakovo tėvus, savo gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, atsakovė nesusirado nuolatinio gyvenamojo būsto, atsakovas nors ir turi gyvenamąjį būstą, tačiau nurodė, jog negali ir nenori sūnaus auginti, nes nėra tinkamų sąlygų. Abu atsakovai niekur nedirba, atsakovė dažnai keičia darbovietes, atsakovas gyvena iš socialinių pašalpų. Duomenų, kad atsakovai prisidėtų prie vaiko išlaikymo nėra pateikta. Abu atsakovai patvirtino, jog išlaikymo sūnui neteikia. Taigi abu atsakovai yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigos teikti sūnui išlaikymą ir šios pareigos vykdymą yra perkėlę laikiniems globėjams bei valstybei.

Teismas nurodo, kad laikinosios globos tikslas yra padėti tėvams, kad nepilnamečiai vaikai galėtų būti grąžinti į šeimą. Atsakovų sūnui laikinoji globa buvo nustatyta tuo metu, kai abu atsakovai gyveno skyrium, abiem buvo teikiamos socialinės paslaugos, aktyviai ir visapusiškai dirbama su jų šeimomis. 2018-01-12 nustačius atsakovų sūnui laikiną globą ir berniukui pradėjus gyventi pas senelius, atsakovai sūnaus nelankė, kartais pabendraudavo telefonu, nesidomi jo mokslais, sveikata, tarp atsakovų ir sūnaus jokio ryšio nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad abu atsakovai nėra išsprendę nuolatinių pajamų gavimo klausimo, taip pat gyvenimo ir buities sąlygos nėra tinkamos nepilnamečiui vaikui. Nuo nepilnamečio vaiko laikinosios globos nustatymo yra praėję metai ir dešimt mėnesių, tačiau konkrečių aplinkybių, kaip padėtis galėtų pasikeisti artimiausiu metu nėra pateikta. Visos aplinkybės, t. y. pastovaus darbo susiradimas, gyvenamosios aplinkos sutvarkymas, rūpinimasis savo sūnumi iš esmės nepasikeitė. Pažymėtina, jog tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

Teismo vertinimu šiuo atveju nėra konkrečių duomenų, kad artimiausiu metu atsakovų elgesys susijęs su nepilnamečiu vaiku, gali iš esmės pasikeiti. Pažymėtina, jog abu tėvai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, nesidomi jo sveikata, auklėjimu, neteikia jam materialinio išlaikymo, vaiko nelanko, su globėjais nebando susisiekti. Teismo vertinimu tarp tėvų ir vaiko psichologinis, emocinis ryšys nėra susiformavęs. Atsakovų elgesys vertintinas aplaidžiu ir neatitinkančiu nepilnamečio vaiko interesų, t. y. sūnumi nesidomėjo, nelankė, nesirūpino, nebendradarbiavo su mokytojais, išlaikymo neteikė, todėl pripažintina, kad šiais veiksmais daro ypatingą žalą nepilnamečiam sūnui. Teismo vertinimu abu atsakovai nesiėmė ir nesiima jokių priemonių, jog situacija pasikeistų ir jie galėtų auginti ir prižiūrėti savo sūnų. Teismo vertinimu pats laikinosios globos terminas patvirtina, kad šiuo atveju problemos yra įsisenėjusios ir atsakovų motyvacijos iš esmės keisti savo elgesį ir požiūrį nėra.

Pastebėtina, kad tėvų pareiga auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, o esant sunkumams ir pan. valstybė, jos institucijos, gali padėti asmeniui, susidoroti su laikinais sunkumais, tačiau turi būti asmens noras keistis ir šis asmuo turi priimti teikiamą pagalbą. Kadangi abiem atsakovams teiktos ilgametės socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, todėl pripažintina, kad atsakovų elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu iš esmės nėra pasikeitęs. Saugios aplinkos sukūrimas ypač svarbus siekiant užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, kurių kaip matyti atsakovai savo sūnui nesugeba suteikti ir nėra linkę to daryti.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti savo sūnų, visiškai juo nesirūpina, savo noru nebendrauja tiesiogiai su sūnumi, nesuteikia sūnui būsto, saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, neteikia išlaikymo, nesidomi sūnaus sveikata, mokslais. Taigi atsakovai visiškai nusišalinę nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi. Atsakovai nesiima jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų, savo elgesio vaiko atžvilgiu nekeičia, nevykdo jiems skirtų įpareigojimų. Pažymėtina ir tai, jog tarp atsakovų ir vaiko psichologinis, emocinis ryšys nutrūkęs. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovų santykis su vaiku galėtų pasikeisti, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimai.

Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nustačius nepilnamečiam šalių sūnui laikinąją globą, atsakovai iš viso nekeitė savo elgesio, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaikui teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti, o tai leidžia pagrindą konstatuoti, jog atsakovai toliau sąmoningai nevykdo pareigų rūpintis nepilnamečiu vaiku, su juo nebendrauja ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti kartu su savo tėvais, todėl darytina išvada, jog atsakovai tokiais veiksmais piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovai yra visiškai nesuinteresuoti keisti savo socialinius įgūdžius ar gyvenimo būdą, piktnaudžiauja tėvų valdžia, visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo, auklėjimo ir vaiką paliko globėjų priežiūrai. Atsakovai dėl savo kaltės neįgyvendina tėvų valdžios vaiko atžvilgiu ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomas.

Teismas sprendžia, jog Lukui nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovų elgesys galėtų pasikeisti, atsakovų gyvenimas dėl nesirūpinimo ir abejingumo vaiko poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos D. V. ir A. M. valdžią nepilnamečiam sūnui (CK 3.180 str. 2 d., CPK 178, 185, 186, 197 str.).

Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

L. M. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa. Laikinaisiais globėjas paskirti V. M. ir V. M.. Berniukas nuo 2017 metų gyvena pas laikinuosius globėjus, laikinieji globėjai yra sudarę tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Globėjai sutinka, jog berniukas ir toliau gyventų su jais, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinių laikinųjų globėjų V. M. ir V. M. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 str. 4 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 135,00 Eur, iš atsakovo išlaikymas sūnui jau priteistas civilinėje byloje Nr. 2-65-474/2014 Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi po 101,37 Eur (350 Lt) nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės.

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektuali ir tvirta asmenybė.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenys patvirtina, jog Lukui šiuo metu yra 10 metų, berniukas lanko mokyklą, būrelius. Berniukas turi sveikatos problemų, jam skiriamas gydymas, būtina nuolatos lankytis pas gydytojus. Bylos duomenimis atsakovė yra darbinga, sveikatos problemų neturi, šiuo metu nedirba, atsakovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Teismas nurodo, jog pastovių darbinių santykių neturėjimas, mažų pajamų gavimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, atsakovė privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių ir jo poreikius, sveikatą, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, tai, jog atsakovė kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi, vadovaujantis pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės sūnui po 153,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos - 2015-05-31 iki jo pilnametystės. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovės galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 str. 1 d.). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., 3.201 str. 1, 2 d., CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtini laikinieji globėjai – V. M. ir V. M. (CK 3.202 str. 1 d.).

Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 37,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) bei iš atsakovės 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 str. d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečio L. M. gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinuosius globėjus V. M. ir V. M. jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 153,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo 2019-05-31, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinuosius globėjus V. M. ir V. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko L. M., gim. 2009-06-19, išlaikymo lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 78,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.