Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ežiukai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4249-585/2016, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaibosauga LT“ dėl neteisėto žymenų, juridinio asmens pavadinimo, domeno vardo naudojimo bei žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Ežiukai“ kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Žaibosauga LT“ komercinėje veikloje, susijusioje su specializuota inžinerinių žaibosaugos, įžeminimo ir apsaugos nuo viršįtampių sistemų įrengimo veikla, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenis EŽIUKAI (su lietuviškais rašmenimis ir/ar be jų, kaip antai: ežiukai, ežukai) ir/ar domeno vardą eziukai.lt, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą Google AdWords reklamos platinimo sistemoje, taip pat bet kokį kitą naudojimą; priteisti iš atsakovės UAB „Žaibosauga LT“ ieškovės UAB „Ežiukai“ naudai 2 448,25 EUR žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.42 straipsnio 2 dalimi.Ieškovė nurodė, kad ji yra įregistruota 2009 metais, ieškovės juridinio asmens pavadinimas „Ežiukai“ į juridinių asmenų registrą laikinai įtrauktas nuo 2008 m. gruodžio 15 d. Ieškovė yra registruotų nacionalinių prekių ženklų „ežiukai GERAI GREITAI NRBRANGIAI“ (fig.) (reg. Nr. 65571), „ežiukai“ (fig.) (paraiškos Nr. 2015 2388) ir „ežiukai“ (paraiškos Nr. 2015 2389) savininkė. Ieškovės akcininkas 2009 m. rugsėjo 24 d. registravo domeną eziukai.lt, kuriuo pasiekiama ieškovės el. svetainė. Atsakovė kaip ir ieškovė vykdo inžinierinių žaibosaugos, įžeminimo ir apsaugos nuo viršįtampių sistemų įrengimo darbus ir konkurencijos požiūriu yra ieškovės konkurentė. 2015 m. kovo mėn. ieškovė pastebėjo, kad atsakovė, naudodamasi interneto paieškos sistemoje Google esančia AdWords reklamos nuorodų teikimo paslauga, naudoja žymenį „ežiukai“, kuris yra skiriamasis ieškovės registruoto nacionalinio prekių ženklo Nr. 65571 ir pareikštų registruoti prekių ženklų, kurių paraiškų numeriai 2015 2388 ir 2015 2389, žodinis elementas, taip pat sutampa su ieškovės pavadinimu UAB „Ežiukai“ ir jos naudojamo domeno eziukai.lt vardu. Ieškovės vertinimu, žymens „ežiukai“ naudojimas Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje atsakovės paslaugoms reklamuoti pažeidžia ieškovės prekių ženklų su žymenimis „ežiukai“ kilmės nuorodos ir reklaminę funkcijas. Atsakovė žymenį „ežiukai“ naudoja neteisėtai, siekdama pritraukti klientus, pasinaudodama ieškovės intelektine nuosavybe ir su šia nuosavybe susietu verslo įdirbiu. Naudodama žymenį „ežiukai“ atsakovė taip pat pažeidžia ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą ir domeno vardą.Atsakovė UAB „Žaibosauga LT“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad raktinio žodžio „ežiukai“ parinkimas Google AdWords sistemoje pagal šios bylos aplinkybes nėra žymens naudojimas, kurį teisių turėtojas gali reikalauti uždrausti. Tą, pasak atsakovės, patvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) sprendimų bylose Google France SARL, Google Inc. v. Louis Vuitton Malletier SA (C-236/08, sujungtų bylų Nr. C-237/08, C-238/08) (toliau – Sprendimas Google France ir Google) ir Interflora v. Marks & Spencer plc (C-323/09) (toliau – Sprendimas Interflora) išvados.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Ežiukai“ 3 169,40 EUR advokato pagalbos išlaidų atsakovei UAB „Žaibosauga LT“.Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių nekilo ginčas dėl to, jog atsakovė Google AdWords sistemoje naudoja raktinį žodį „ežiukai“, naudodamasi reklamos nuorodų teikimo paslauga. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip reklamos davėja, pasirinko žymenį „ežiukai“ kaip raktinį žodį, t. y. priemonę, kurią atsakovė naudoja siekdama, kad būtų rodomas jos skelbimas Google internetinės paieškos sistemoje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teises naudoti žymenį „ežiukai“ įgijo anksčiau, negu atsakovė pasirinko naudoti tokį žymenį kaip raktinį žodį Google AdWords sistemoje.Google AdWords sistemos veikimo principas yra toks: kai Google paieškos sistemoje interneto vartotojas atlieka paiešką pagal vieną ar kelis žodžius, ši sistema mažėjančia tinkamumo tvarka pateikia svetainių, kurios labiausiai atitinka šiuos žodžius, sąrašą. Tokie paieškos rezultatai vadinami natūraliais. Mokama Google nuorodų teikimo paslauga AdWords leidžia bet kuriam ūkio subjektui, pasirinkus vieną ar kelis raktažodžius ir raktažodžiui sutapus su interneto vartotojo per paieškos sistemą atliekamoje paieškoje nurodytais vienu ar keliais žodžiais, pateikti reklaminę nuorodą į savo svetainę. Ši reklaminė nuoroda pateikiama rubrikoje „Rėmėjų nuorodos“, arba į dešinę ekrano pusę nuo natūralių rezultatų, arba ekrano viršutinėje dalyje, virš natūralių rezultatų. Keletas reklamos davėjų gali pasirinkti tą patį raktinį žodį. Jų reklaminių nuorodų rodymo tvarka nustatoma, be kita ko, pagal „maksimalią kainą už paspaudimą“, ankstesnių paspaudimų ant šių nuorodų skaičių ir reklaminio skelbimo kokybę, kurią vertina Google. Reklamos davėjas gali bet kada pagerinti savo vietą skelbimų sąraše, nustatydamas didesnę maksimalią kainą už paspaudimą, arba bandydamas pagerinti savo skelbimo kokybę. Paslaugos teikėjas tam tikromis aplinkybėmis gali įtakoti skelbimų sąrašo eilę pagal savo nustatytus kriterijus. Vadovaudamasis ETT praktika pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žymuo, kurį, teikiant reklaminių nuorodų internete paslaugą, reklamos davėjas pasirinko kaip raktinį žodį, yra priemonė, kurią jis naudoja siekdamas, kad būtų rodomas jo skelbimas, taigi jis jį naudoja „prekybos veikloje“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnį (pvz., ETT 2010 m. kovo 25 d. sprendimo byloje Die BergSpechte Outdoor Reisen und Alpinschule Edi Koblmüller GmbH v Günther Guni and trekking.at Reisen GmbH (C-278/08) (toliau – Sprendimas BergSpechte) 18 punktas). Sąvokos „prekybos veikla“ ir „komercinė veikla“, naudojamos Direktyvoje 2008/95 EB ir PŽĮ 38 straipsnio 1 dalyje bei paminėtame teismo sprendime, turi būti suprantamos kaip tapačios.Teismas pripažino pagrįstu atsakovės atsikirtimą, kad pats savaime toks žymens naudojimas trečiųjų asmenų komercinėje veikloje nesuteikia teisės registruoto prekių ženklo savininkui uždrausti naudoti šį žymenį (Sprendimo Interflora 32 punktas). Kaip pažymima ETT praktikoje, ženklo savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimą tik jeigu jis gali padaryti žalos vienai iš prekių ženklo funkcijų, nesvarbu, ar tai būtų kilmės nurodymo, ar kokia kita funkcija (Sprendimo Google France ir Google 79 punktas).Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė argumentus tik dėl jos prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimo. Nors ieškovė nurodė, kad yra galimas ir reklaminės funkcijos pažeidimas, tačiau šis ieškovės teiginys yra abstraktus, be jį pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Be to, ETT sprendime Interflora nurodė, kad reklaminė funkcija negali būti pažeidžiama tretiesiems asmenims naudojant prekių ženklui tapatų ar panašų žymenį AdWords skelbimų reklamos sistemoje. Dėl investicinės funkcijos pažeidimo ieškovė reikalavimo nepateikė. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šioje byloje reikia nustatyti, ar pagal šalių pateiktus įrodymus yra galimybė taigti, kad pažeidžiama ieškovės prekių ženklo kilmės nuorodos funkcija.Teismas nurodė, kad kilmės garantijos vartotojams funkcija gali būti pažeista, jeigu iš skelbimo pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas negali arba sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės ar paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko arba su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, iš trečiojo asmens (Sprendimo Google France ir Google 83 ir 84 punktai, Sprendimo Interflora 51 punktas). Kai iš trečiojo asmens skelbimo galima suprasti, kad tarp trečiojo asmens ir prekių ženklo savininko egzistuoja ekonominis ryšys, reikia daryti išvadą, kad daroma žala šio prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijai. Be to, kai iš skelbimo nematyti, kad egzistuoja ekonominis ryšys, tačiau jis yra toks neaiškus dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda ir prie jo pridėtu komerciniu pranešimu, negali žinoti, ar reklamos davėjas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu, ar, priešingai, jis yra ekonomiškai su juo susijęs, tokiu atveju taip pat reikia daryti išvadą, kad daroma žala šiai prekių ženklo funkcijai.Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra konkurentės, šalių teigimu – vienos didžiausių savo verslo srities atstovių Klaipėdos regione. Atsakovės reklaminis skelbimas su nuoroda į atsakovės svetainę, rodomas pagal atsakovės pasirinktą raktinį žodį „ežiukai“ (arba „eziukai“), rodomas žemiau ieškovės reklaminės nuorodos, aiškiai įvardinant atsakovę kaip kitą, negu ieškovė, bendrovę, kurios pavadinimas nesusijęs su ieškovės pavadinimu. Pačiame reklaminiame atsakovės skelbime nėra įdėtas ieškovės prekių ženklas – nei toks kaip registruotas, nei kuris nors ženklo elementas, iš kurio būtų galima susidaryti įspūdį, kad atsakovė kaip nors ekonomiškai susijusi su ieškove. Ieškovės aukščiau patalpinto reklaminio skelbimo ir atsakovės skelbimo ryšio įspūdį sukuria tik žodis „žaibosauga“, naudojamas abiejuose skelbimuose – ieškovės skelbime kaip žodis, apibūdinantis ieškovės veiklą, atsakovės skelbime – kaip jos pavadinimas ir domeno vardas. Tačiau bendras tos pačios srities veiklos apibūdinimas negali būti pakankamas, kad būtų nustatytos ekonominės, o iš jų – ir šalių veiklos paslaugų kilmės sąsajos, be to, žodį „žaibosauga“ („žaibosauga daugiabučiams“) savo veiklai (paslaugoms) apibūdinti naudoja ieškovė, tuo tarpu atsakovė šį žymenį naudoja tik kaip savo pavadinimą ir domeno vardą, sudarytą iš pavadinimo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovės prekių ženklų kilmės nuorodos funkcija nėra pažeidžiama.Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ankstesnio žymens „ežiukai“ naudojimo, atsakovės nenaudojimo kitų konkurentų žymenų, ankstesnės ieškovės veiklos pradžios, žymens „ežiukai“ asociacijų tik su ieškovės veikla, teikiant apsaugos nuo žaibo poveikio paslaugas, neturi reikšmės dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-952/2013, kuria remiasi ieškovė, buvo konstatuota, kad, atsižvelgiant į konkretaus skelbimo turinį, galimas klaidinimas dėl galimų ekonominių šalių sąsajų, t. y. nustatytos kitokios faktinės bylos aplinkybės, todėl šia nutartimi nagrinėjamoje byloje neturi būti vadovaujamasi.Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinio 31 punkte tik abstrakčiai užsiminė apie galimus tokio pobūdžio bylose pažeidimus dėl pelnymosi iš gerą vardą turinčio prekių ženklo naudojimo (parazitavimas), žalos ženklo skiriamajam požymiui (silpninimas) arba geram vardui (juodinimas), tačiau nepateikė jokių argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovė tuo grindžia savo reikalavimą, todėl teismas šiais pagrindais ieškovės ieškinio nenagrinėjo.Nustatęs, kad atsakovė, naudodama žymenį „ežiukai“ ir AdWords sistemoje pateikdama reklamines nuorodas į savo veiklą, nepažeidžia ieškovės prekių ženklų kilmės nuorodos funkcijų, teismas analizavo, ar tokiu būdu nėra pažeidžiama ieškovės teisė į pavadinimą pagal CK 2.42 straipsnio 2 dalį.Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens pavadinimas identifikuoja patį asmenį, o ne žymi prekes ir/arba paslaugas, kuriomis prekiauja arba kurias teikia tas juridinis asmuo. Todėl būtent juridinio asmens pavadinimo funkcija, sudaranti galimybes identifikuoti konkrečius juridinius asmenis ir atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito, yra reikšminga sprendžiant dėl teisių pažeidimo ir teisių gynybos pagal CK 2.42 straipsnio 2 dalį. Dėl to žymens „ežiukai“ naudojimas atsakovės veikloje, šiai reklamuojant savo paslaugas, pats savaime nėra neteisėtas CK 2.42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies arba CK 2.39 straipsnio prasme. Atsakovės reklaminis skelbimas atidžiam ir protingam interneto vartotojui aiškiai ir nedviprasmiškai leidžia identifikuoti skelbime nurodomą asmenį kaip atsakovę UAB „Žaibosauga LT“ ir niekaip negali suklaidinti suinteresuotų asmenų bei versti juos manyti, kad skelbime nurodomas asmuo yra UAB „Ežiukai“. Teismas nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta domeno vardo savininko teisė reikalauti uždrausti naudojimą žymens, sutampančio su domeno vardu ar panašaus į domeno vardą, todėl ir šiuo faktiniu pagrindu pareikštas ieškovės reikalavimas, nurodant domeno vardo eziukai.lt teisių turėjimą, negali būti tenkinamas.Nenustatęs pažeidimo (neteisėtų veiksmų), teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Ežiukai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Spręsdamas dėl konkurentės pasirinkto raktažodžio įtakos apeliantės prekės ženklo kilmės funkcijai ir vartotojų klaidinimui, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, kaip yra pateikiamas atsakovės skelbimas, atsižvelgiant į Google AdWords veikimo specifiką. Teismas tokį vertinimą atliko netinkamai. Teismas neatsižvelgė – dar daugiau, laikė nereikšmingomis, aplinkybes, kad žymens „ežiukai“ ryšys su žaibosaugos paslaugomis atsirado išimtinai tik dėl apeliantės veiklos, žymens naudojimo ir investicijų. Žodis „ežiukai“ ar „ežiukas“ pats savaime nereiškia žaibosaugos paslaugų ar apsaugos nuo žaibo, todėl natūralu, kad asmuo, ieškodamas žaibosaugos paslaugų pagal raktinį žodį „ežiukai“, jas, visų pirma, asocijuoja su apeliante. Tokiu atveju apeliantės konkurentas, siekdamas neklaidinti vartotojų, reklaminiame skelbime privalo pateikti pakankamai aiškų savo atskyrimą nuo apeliantės. Konkurento elgesys netampa teisėtu vien dėl to, kad jo skelbimas rodomas žemiau nei prekės ženklo (žymens) savininko skelbimas, kadangi vien tik žemesnė skelbimo pozicija neeliminuoja vartotojų suklaidinimo galimybės. Priešingai, nepaisant parodymo vietos, rodomas skelbimas gali pažeisti prekės ženklo savininko teises, ypač, kai šalių ginčo atveju tik vienintelis konkurentas – atsakovė, rodė skelbimus Google AdWords reklamos sistemoje pagal raktažodį „ežiukai“. Atsakovės skelbimas paieškoje beveik visais užfiksuotais atvejais yra rodomas paieškos viršuje, šalia apeliantės skelbimo arba apeliantės įmonės duomenų, ir tik vienu atveju jis buvo rodomas paieškos puslapio apačioje. Negalima sutikti su teismo išvada, kad atsakovės skelbimuose aiškiai įvardijama atsakovės įmonė. Skelbimuose rodomas atsakovės įmonės ir domeno adreso pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio „žaibosauga“ t. y. paslaugų, kurias teikia apeliantė, atsakovė ir eilė kitų įmonių, apibūdinimo. Kita atsakovės pavadinimo dalis „LT“ taip pat yra bendro aprašomojo pobūdžio ir galimai net nesudaro reikšminės jo dalies. Aplinkybė, kad atsakovės skelbime yra nurodomas jos pavadinimas ar domeno adresas zaibosauga.lt, neleidžia protingam ir pastabiam interneto vartotojui be papildomo tyrimo suprasti, kad ieškovė ir atsakovė yra niekaip nesusiję subjektai ir netgi konkurentai. Atsakovės veiksmų teisėtumo neleidžia konstatuoti ir atsakovės naudotų reklaminių skelbimų analizė, kadangi: vartotojui į „Google“ paieškos sistemą įvedus žymenį „ežiukai“, yra rodomi tik dviejų subjektų – apeliantės ir atsakovės, skelbimai, susiję su žaibosaugos paslaugomis. Visi kiti paieškos rezultatai žodžio „ežiukai“ niekaip nesieja su žaibosaugos paslaugomis. Be to, atsakovės skelbimas yra rodomas pačiame viršuje, iš karto po apeliantės skelbimo, ir jis matomas kartu su raktažodžių „ežiukai“. Skelbimo tekstas „tik kokybiški žaibolaidžiai iš vokiškų medžiagų“ neparodo atsakovės išskirtinumo ar atskirumo nuo apeliantės. Skelbime pagal raktinį žodį „eziukai“, priešingai nei konstatavo teismas, nėra nurodomas atsakovės įmonės pavadinimas, o tik bendro pobūdžio teiginys „žaibosaugos įrengimas“ ir bendrinis atsakovės domeno pavadinimas „zaibosauga.lt“, taip pat rodomas skelbimo tekstas „Naujos kartos negendantys INGESCO žaibolaidžiai. Geriausios kainos“, kuris neparodo atsakovės išskirtinumo ar atskirumo nuo apeliantės. Pažymėtina, kad būtent raktažodis „eziukai“ yra populiariausias apeliantės raktažodis Google AdWords sistemoje, todėl tikėtina, kad daugiausia vartotojų pamatė būtent šį skelbimą. Teismas neanalizavo ir nevertino, kad vidutinis informacinėmis technologijomis besinaudojantis vartotojas supranta, jog konkretaus domeno adresas priklauso konkrečiam savininkui ir paprastai tokį adresą suveda ieškodamas to konkretaus savininko. Todėl atsakovės reklamos susiejimas su apeliantės domeno adresu klaidina vidutinį vartotoją, kuris tokioje situacijoje konkurentų skirtumus gali nustatyti tik atlikęs papildomą tyrimą. Teismas sprendė, kad bendrinio žodžio „žaibosauga“ parodymas abiejų šalių skelbimuose yra pakankamas atskirti konkurentus, kadangi apeliantės skelbime jis rodomas kaip paslaugų aprašymas, o atsakovės – kaip atsakovės pavadinimas ir domeno adresas. Tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-952/2013 (faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje), aplinkybė, kad atsakovė nurodo, jog verčiasi tokia pačia veikla kaip ir ieškovė, nerodo atsakovės išskirtinumo. Skirtingai nei nurodė teismas, atsakovės skelbimuose žodis „žaibosauga“ yra ne tik atsakovės pavadinimo ar domeno adreso dalis, bet ir paslaugų apibūdinimas. Atsakovė skelbimuose nerodo jokių jos atskirumą pabrėžiančių grafinių ženklų, atsakovės skelbimuose be telefono numerio taip pat nerodoma jokia kita jos informacija. Atsakovė savo skelbimuose nedeklaruoja, kad apeliantė ir atsakovė yra konkurentės. Vidutinis vartotojas neturi galimybių lengvai identifikuoti, kad apeliantė ir atsakovė yra atskiri ir (ar) ekonomiškai nesusiję ūkio subjektai. Atsakovės reklama klaidino vartotojus ir pažeidė apeliantės prekės ženklų kilmės funkciją, todėl atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, o apeliantės prašymas juos uždrausti – pagrįstu.Teismas netinkamai ištyrė bei įvertino apeliantės argumentus dėl atsakovės veiksmais padarytos įtakos apeliantės žymenų reklamai, taip pat ieškovės prekių ženklo silpninimo ir parazitavimo. Atsakovė, naudodama žymenį „ežiukai“ Google AdWords reklaminių nuorodų sistemoje, nei prieš tai, nei naudojimo metu, neatliko jokių investicijų, kad šis žymuo taptų žinomas ir siejamas su žaibosaugos paslaugomis. Atsakovė žymenį naudojo būtent jos teikiamoms žaibosaugos paslaugoms pristatyti, todėl akivaizdu, kad ji pasinaudojo apeliantės įdirbiu ir reputacija bei investicijomis. Be to, atsakovė sukėlė grėsmę ir apeliantės žymenų skiriamajam požymiui, kiek tai susiję su žaibosaugos paslaugomis. Nors atsakovė tvirtino, kad jos reklaminiai pranešimai buvo rodomi siekiant pateikti alternatyvas ieškovės prekėmis, atsakovės reklaminių pranešimų analizė parodė, kad juose nebuvo jokių tiesioginių ar netiesioginių užuominų apie galimas alternatyvas. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė analizuoti kitus prekės ženklo savininko teisių pažeidimo aspektus, nors jie ir buvo nurodyti apeliantės procesiniuose dokumentuose ir jais bylos nagrinėjimo metu apeliantė grindė savo teisių pažeidimą. Neteisėtas juridinio asmens pavadinimo naudojimas gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tarp jų ir neteisėtu vieno konkurento reklamos susiejimu su kito konkurento reklama Google AdWords sistemoje. Atsakovės pasirinktas reklamos būdas ir jos turinys, įskaitant pasirinktus raktažodžius, pakankamai informuotą, protingą ir patyrusį interneto vartotoją galėjo suklaidinti dėl atsakovės verslo subjekto tapatybės ir ryšių su apeliante. Atsakovė savo reklaminiuose skelbimuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįvardijo, kad veikia kaip apeliantės konkurentė. Vartotojų suklaidinimą patvirtino ir apeliantės pateikti įrodymai – apeliantės gauta sąskaita, kuri buvo skirta atsakovei, taip pat ieškinyje įvardinti atsakovės klientų skambučiai apeliantei dėl neva jiems apeliantės suteiktų paslaugų. Nors teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimui pakanka konstatuoti tik vartotojų suklaidinimo galimybę, šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad atsakovės veiksmai sukėlė painiavą dėl apeliantės ir atsakovės tarpusavio ryšių. Apeliantės veikla organizuojama taip, kad jos pavadinimas būtų neatsiejamai susijęs su domenu, taip pat kad tiek pavadinimas, tiek domenas klientui būtų lengvai įsimenami ir kartu leistų identifikuoti apeliantę kaip žaibosaugos paslaugų teikėją. Protingas, atidus ir patyręs interneto vartotojas supranta, kad domenas priklauso konkrečiam savininkui ir suvedęs kaip raktinį žodį domeno adresą tikisi informacijos apie šį savininką, taip pat nukreipimo į domeno savininko tinklavietę. Atsakovė, rodydama reklamą susietą su apeliantės domenu, kaip ir kitais reklamos rodymo atvejais, aiškiai neidentifikavo, kad ji nėra domeno adreso savininkė, ji yra nesusijusi su apeliante ir veikia kaip jos konkurentė. Toks konkurento elgesys pažeidžia apeliantės teises naudoti domeną kaip išskirtinai apeliantės reprezentavimo ir visuomenės informavimo priemonę ir daro žalą apeliantei. Remiantis teismo sprendime padaryta išvada iš esmės Lietuvos Respublikoje negalėtų būti ginamos jokios domeno savininko teisės, kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja domeno savininko teisių apsaugos. Atsakovės veiksmai gali būti suprantami, kaip siekis pasinaudoti apeliantės reputacija ir įdirbiu, neatliekant jokių investicijų. Atsakovės tikslą nesąžiningai konkuruoti patvirtina tai, kad, nors rinkoje veikia eilė subjektų teikiančių žaibosaugos paslaugas, atsakovė Google AdWords reklamą pirko tik vienintelės apeliantės atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė niekaip nepaaiškino šio savo pasirinkimo. Atsakovė kaip reklaminius raktažodžius sąmoningai pasirinko ir naudojo ne vieną su žymeniu „ežiukai“ susijusį žodį („ežiukai“, „ežiukai“, „ezukai“ ir pan.), taip siekdama pritraukti kuo didesnį apeliantės klientų srautą ir kartu brangindama Google AdWords paslaugas apeliantei. Tokie atsakovės veiksmai – neteisėtas raktinių žodžių, susijusių išimtinai su apeliantės prekės ženklais, pavadinimu ir domenu, naudojimas yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kadangi jų tikslas – pasinaudojant apeliantės intelektine nuosavybe ir su šia nuosavybe susietu verslo įdirbiu, pritraukti klientų atsakovei. Apeliantė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškusių neteisėtu apeliantės žymens „ežiukai“ naudojimu, prekės ženklo savininko ir juridinio asmens pavadinimo savininko teisių pažeidimu, taip pat domeno eziukai.lt neteisėtu naudojimu ir domeno savininko teisių pažeidimu bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais, nukreiptais prieš ją, patyrė 2 448,25 EUR turtinės žalos. Ši žala susidarė kaip padidėjusios apeliantės išlaidos už Google Adwords reklamą. Atsakovei pradėjus naudoti ginčo raktažodžius, apeliantė, siekdama išlaikyti aukštas informacijos parodymo pozicijas, buvo priversta pirkti tokius pat raktinius žodžius. Kadangi reklamos AdWords paslaugos kaina priklauso ir nuo vartotojų, pageidaujančių savo reklamą susieti su vienu ar kitu žodžiu, atsakovei ėmus užsakinėti AdWords reklamą, susijusią su žodžiu „ežiukai“, tokios reklamos paslaugos apeliantei pabrango. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje yra registruotos tik dvi įmonės, kurių pavadinime figūruoja žodis „ežiukai“, todėl be atsakovės daugiau niekas neteikė pasiūlymų dėl šių raktažodžių, taigi apeliantės mokėtina kaina priklausė ir nuo atsakovės siūlomos kainos. Tokioms reklamos paslaugoms, t. y. raktiniams žodžiams apmokėti, per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2016 m. vasario 25 d., apeliantė papildomai išleido 2 448,25 EUR. Šios išlaidos yra pagrįstos apeliantės reklamos kampanijos teikėjo surašytomis pažymomis ir atliktais skaičiavimais. Atsakovė tvirtino, kad ji nelėmė apeliantės reklamos išlaidų, nes neva nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. birželio mėnesio buvo sustabdžiusi reklamos rodymą raktažodžiams, susijusiems su žymeniu „ežiukai“ ar eziukai.lt. Tačiau, jei šis teiginys ir būtų teisingas, atsakovė, sustabdžiusi tokios reklamos parodymą, nepanaikino ir nepašalino savo siūlomų kainų iš Google AdWords kainų aukciono. Be to, atsakovė su apeliante susijusiems žymenims buvo nustačiusi gana aukštą kainą, kartais net aukštesnę, nei išskirtinai tik su atsakove susijusiems raktažodžiams.Atsakovė UAB „Žaibosauga LT“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Google AdWords reklaminių pranešimų teikimo politikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad reklaminiai pranešimai, skelbiami pasitelkiant konkurentą identifikuojančius raktinius žodžius, yra toleruotini, jeigu atitinka sąžiningumo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovės Google AdWords reklaminiai pranešimai buvo suformuoti griežtai laikantis minėtos politikos sąlygų ir šių sąlygų nepažeidžiant. Aptariamas reklamos teikimo būdas (t. y. reklama, paremta reikšminiais žodžiais) laikomas pateisinamu ir būtinu šiandieninių technologijų sąlygomis, siekiant užtikrinti laisvos rinkos bei prekybos prioritetus, o taip pat siekiant užtikrinti vartotojų teisę į įvairiapusę informaciją apie rinkoje egzistuojančias prekes/paslaugas, jų analogus ir pan., su sąlyga, kad tokia reklama nedaro realios žalos atitinkamam prekių ženklui. Taigi, spręsdamas tarp šalių šioje byloje kilusį ginčą, teismas sprendime visiškai pagrįstai sutiko su atsakovės byloje dėstytais argumentais bei pažymėjo, kad konkurentui priklausančio verslo identifikatoriaus naudojimas raktažodžio forma pats savaime nesuteikia teisės registruoto prekių ženklo savininkui uždrausti naudoti šį žymenį. Kategoriškas raktinių žodžių pasirinkimo Google AdWords reklamos tikslais ribojimas neprotingai ir neproporcingai ribotų (varžytų) vartotojų galimybę ieškoti informacijos apie rinkoje egzistuojančias prekes ir paslaugas, o taip pat su jais susijusios kitos vartotojams reikšmingos informacijos. Ieškovė neįrodė, kad jos interesai atsakovės teikiamomis reklamomis būtų buvę realiai pažeisti. Manytina, jog šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė ne savo tariamai pažeistų interesų gynybos, bet užslėpto konkurencijos ribojimo. Teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovės nurodomų prekių ženklų kilmės nuorodos funkcija nepažeidžiama. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui būtų leidę manyti, kad atsakovės skelbimai galėtų kokiu nors būdu klaidinti vartotojus. Nei viename atsakovės užsakymu teikiamame skelbime ar reklaminėje nuorodoje nėra jokia forma atkartojami žymenys, tapatūs, analogiški ar bent panašūs į ieškovei priklausančius žymenis, kas vartotojui galėtų leisti suklysti dėl tikrosios siūlomų prekių ir (ar) paslaugų kilmės ar tapatumo. Šiuo atveju su ieškove susiję reikšminiai žodžiai yra naudojami vien tik techniniais sumetimais, siekiant vartotojui pristatyti galimus ieškovės parduodamų prekių/paslaugų analogus bei sudaryti sąlygas rinktis. Daugumoje atsakovės skelbimų tekstų yra aiškiai nurodomas atsakovės pilnas įmonės pavadinimas bei kontaktai. Net ir skelbime, kuriame nebuvo nurodytas pilnas atsakovės įmonės pavadinimas, buvo aiškiai ir be jokių dviprasmybių nurodyti kiti atsakovę identifikuojantys duomenys, t. y. atsakovės domeno vardas, taip pat atsakovės kontaktinis telefono numeris. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų ginčo šalių internetinių svetainių adresai (domenai) yra sudaryti atitinkamai iš kiekvienos bendrovės juridinio asmens pavadinimo simbolinės (esminės) dalies, todėl pranešimuose pateikiamos vien internetinių svetainių adresų nuorodos šiuo atveju objektyviai neleidžia vartotojams susidaryti klaidingų asociacijų apie teikiamų paslaugų tikrąjį šaltinį. Visuose be išimties atsakovės skelbimuose buvo pateikiama nuoroda į atsakovės kontaktus, kurią spustelėjęs vartotojas buvo nukreipiamas į atsakovės internetinio puslapio skyrelį su atsakovės išsamiais rekvizitais. Atsakovės skelbimai pozicijos prasme niekada nekonkuravo su ieškovės skelbimais ir visuomet buvo pateikiami kur kas žemesnėse pozicijose nei ieškovės skelbimai. Atsakovės pasirinktas skelbimų teikimo būdas informuoja vartotojus apie tai, kad pagal vartotojo į paieškos laukelį įvestą reikšminį žodį yra identifikuotos pirmiausiai UAB „Ežiukai“ teikiamos paslaugos ir (ar) prekės. Tačiau, kartu vartotojas yra informuojamas, jog rinkoje egzistuoja ir kitų analogiškas paslaugas teikiančių subjektų. Tokiu būdu per reikšminius tam tikras paslaugas identifikuojančius žodžius, vartotojui yra pateikiama išsami informacija apie rinkoje veikiančius atitinkamų prekių ir (ar) paslaugų teikėjus, o vartotojas turi galimybę pasirinkti jam priimtiniausią variantą. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad tik vienos užfiksuotos paieškos atveju atsakovės skelbimas buvo rodomas Google paieškos puslapio apačioje, o visų kitų – greta (t. y. žemiau) ieškovės skelbimų, pažymėtina, kad Google AdWords reklama veikia tokiu principu, jog apmokėti skelbimai programiškai dažniausiai yra teikiami puslapio viršuje. Apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtinama, kad raktažodis „ežiukai“ yra populiariausias apeliantės raktažodis Google AdWords sistemoje, todėl tikėtina, kad didžiausia dalis interneto vartotojų pamatė būtent šį atsakovės skelbimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, koks vartotojų skaičius pamatė atitinkamo reikšminio žodžio pagalba teikiamą skelbimą, turi būti įrodinėjama ne teorinėmis ieškovės prielaidomis, o konkrečiais atitinkamo atsakovės skelbimo peržiūrų duomenimis. Tačiau tokių įrodymų ieškovė byloje nerinko ir į bylą neteikė, todėl teiginiai apie didžiausią dalį interneto vartotojų apeliacinės instancijos teisme negali būti analizuojami. Kita vertus, net jeigu vartotojai ir matė atitinkamą atsakovės skelbimą, tai dar nereiškia, kad tie vartotojai buvo suklaidinti dėl prekių/paslaugų kilmės ar ieškovės bei atsakovės galimų ekonominių sąsajų. Šio ginčo prasme sąvokos „tikėtinai matė“ ir „suklydo“ negali būti tapatinamos, nes tam nėra jokių teisinių prielaidų.Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovė savo skelbimuose niekaip nepabrėžia savo išskirtinumo ar aiškaus atskirumo nuo apeliantės, taip pat nedeklaruoja, kad apeliantė ir atsakovė yra konkurentės. Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad atsakomybė už pačios apeliantės užsakytų Google AdWords skelbimų neinformatyvumą ir neišsamumą negali būti perkelta atsakovei, kuri, kaip minėta, siekdama išvengti bet kokio potencialaus klaidinimo, savo skelbimuose sąžiningai atskleidžia pagrindinę jos bendrovę identifikuojančią informaciją. Tuo atveju, jeigu dėl pačios ieškovės skelbiamų tekstų nepakankamo išsamumo kyla grėsmė klaidinti vartotojus, tai ši rizika gali būti pašalinta paprastu būdu, t. y. pačiai ieškovei iš savo skelbimo teksto pašalinus klaidinimo riziką ir patikslinus savo reklamos tekstą. Nei teisės aktai, nei Google Adwords politikos sąlygos nereikalauja, kad pranešime būtų įvardijama, jog pristatoma prekė/paslauga yra alternatyva kitų subjektų siūlomoms prekėms/paslaugoms. Be to, ieškovės nurodomos informacijos tiesioginis įvardijimas reklaminiame pranešime reikštų lyginamosios reklamos teikimą, susijusį su tokio turinio reklamai keliamais papildomais teisėtumo bei leistinumo reikalavimais. Šiuo atveju pats reklamos per reikšminius žodžius teikimo būdas yra sąlygotas prekių analogų pateikimo vienoje vietoje tikslų. Esminę reikšmę sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi reklamos turinio pobūdis. Šiuo konkrečiu atveju, bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas vartotojas dviejų ar daugiau konkuruojančių prekių/paslaugų pasiūlymų pateikimą greta vienas kito vertintų kaip alternatyvius prekių (paslaugų) siūlymus, kadangi, objektyviai ir protingai vertinant, niekaip kitaip tokių pasiūlymų ir nebūtų galima įvertinti, ypač tais atvejais, kuomet pačių skelbimų tekstai nėra klaidinančio pobūdžio. Atsakovės teikiamų reklaminių pranešimų tekstai neduoda jokių asimiliacijų į ieškovės veiklą bei neleidžia protingai spręsti, kad atsakovės teikiamos prekės (paslaugos) yra kilusios iš ieškovės ar su ja susijusios. Ieškovės nurodomas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-952/2013 buvo priimtas iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje byloje nebuvo spręstas ginčas dėl prekių ženklų naudojimo vien tik raktažodžių forma, koks yra sprendžiamas šios bylos atveju. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad abi ginčo šalys yra vienos didžiausių savo srities atstovių Klaipėdos regione. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu pripažino abiejų ginčo šalių atstovės. Dėl šios priežasties atsakovė nesinaudoja ir net neturi priežasčių naudotis nei ieškovės geru vardu, nei jos reputacija, kadangi atsakovės įmonė ir jos paslaugos yra išreklamuotos bei žinomos ne mažiau, nei ieškovės. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kaip šiuo atveju realiai pasireiškė tariamas atsakovės naudojimasis ieškovės įdirbiu ar reputacija, taip pat nepagrindė egzistuojančio atsakovės poreikio naudotis ieškovės reputacija ir(ar) vardu. Šiuo atveju Google AdWords reklamos pagalba vartotojams yra pristatomi lygiaverčių rinkos dalyvių reklaminiai pranešimai, iš kurių nei vienas objektyviai nepažeidžia antrojo teisėtų interesų. Atsakovė, kaip ir ieškovė, už Google AdWords raktažodžius moka raktažodžių kainą, taigi ji taip pat kaip ir ieškovė šiuo atveju patiria išlaidų, susijusių su Google AdWords reklama. Ieškovės teiginiai, kad neva dėl atsakovės reklamos ieškovė privalo mokėti didesnę raktažodžio kainą, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė visuomet renkasi „antrąsias“ bei tolimesnes skelbimų pozicijas. Atsakovei nekonkuruojant dėl pirmųjų skelbimo pozicijų, ieškovės mokama pirmųjų pozicijų raktažodžių kaina objektyviai negali priklausyti nuo atsakovės veiksmų. Priešingai, antrųjų ir tolimesnių pozicijų raktažodžių kaina yra sąlygota būtent ieškovės siūlomos pirmojoje pozicijoje skelbiamų skelbimų kainos. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovė sukėlė grėsmę ieškovės ženklo skiriamajam požymiui, tačiau ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad suinteresuota visuomenės dalis atsakovės paslaugas būtų ėmusi laikyti „ežiukų“ paslaugomis, arba kad apskritai apsaugos nuo žaibo paslaugos būtų imtos tapatinti su žymeniu „ežiukai“, arba kad atsakovės įmonę būtų imta sieti su ieškovės prekių ženklu. Šiuo atveju nebuvo padaryta jokios realios žalos ieškovės prekių ženklui, taip pat nebuvo sumažintas ieškovės prekių ženklo išskirtinumas. Ieškovė (taip pat kaip ir atsakovė) yra pasirinkusi savo prekes ir paslaugas žymėti ne tik prekių ženklais, bet ir žymenimis, atitinkančiais bendrovių pavadinimus bei domeno vardus. Tiek ieškovės prekių ženklą, tiek įmonės pavadinimą, tiek domeno vardą sudaro tas pats žodis „ežiukai“. Nors prekių ženklai ir firmų vardai iš principo atlieka skirtingas funkcijas, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad subjektas visus šiuos žymenis gali naudoti savo parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų atskyrimo prasme. Būtent paslaugų atskyrimo prasme šiuo atveju ieškovė naudoja žymenį „ežiukai“. Aplinkybę, kad pati ieškovė visus tris intelektinės nuosavybės objektus vertina kaip vieną bendrą ieškovės verslo identifikatorių, be kita ko, patvirtina tai, kad ieškovė ieškiniu reikalauja vieno konkretaus žalos dydžio, šios žalos neskaidydama pagal kiekvienam iš objektų galimai padarytą žalą. Dėl šios priežasties, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, reguliavimas, suformuotas dėl prekių ženklų naudojimui Google AdWords reklaminiuose skelbimuose, pagal analogiją taikytinas taip pat ir juridinių asmenų pavadinimų bei domenų vardu atžvilgiu. Taigi, teismas, sprendimu įvertinęs galimo nesąžiningumo bei vartotojų klaidinimo aspektus, visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju atsakovės pasirinktas reklamavimosi būdas nepažeidžia nei vieno iš aptariamų ieškovės verslo identifikatorių. Tai, kad teismas sprendime plačiau nemotyvavo apeliantės nurodytų aplinkybių, nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu. Šioje byloje nėra nei faktinį vartotojų suklaidinimą, nei potencialaus klaidinimo galimybę pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė į bylą yra pateikusi J. P. IĮ buhalterės paaiškinimą, kuriame pastaroji nurodė, kad sąskaitoje buvo klaidingai įrašytas atsakovės kodas bei adresas, o sąskaita išsiųsta UAB „Ežiukai“ veiklos adresu, kadangi buhalterė buvo suklaidinta ieškovės UAB „Ežiukai“ internete teikiamų skelbimų, kuomet juose abiejų įmonių pavadinimai yra nurodomi per brūkšnį „Ežiukai/Žaibosauga“. Ieškovės apeliaciniame skunde išsakytų prielaidų dėl atsakovės įtakos trečiajam asmeniui J. P. IĮ ar šios įmonės paaiškinimo nepatikimumo nepatvirtina jokie įrodymai. J. P. IĮ sąskaita, kartu su šios įmonės buhalterės paaiškinimu, liudija apie tai, kad trečiuosius asmenis iš tiesų klaidina ne atsakovės reklaminių skelbimų pateikimo būdas ar turinys, bet būtent ieškovės užsakytų Google AdWords skelbimų, kuriuose yra atkartojama atsakovės pavadinimo esminė dalis, akivaizdžiai nesąžiningas ir klaidinantis turinys. Ieškovės teiginiai apie klientų skambučius dėl neva apeliantės teiktų jiems paslaugų arba, kaip buvo teigiama pirmojoje instancijoje, su nusiskundimais dėl atsakovės prekių/paslaugų nekokybiškumo, yra absoliučiai jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovės tvirtinimai. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė nesugebėjo įvardinti nei vieno numerio, iš kurio buvo skambinta, skambinusio asmens, dėl ko konkrečiai buvo skundžiamasi, taip pat negalėjo įvardinti netgi skambučių datų. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytų skambučių egzistavimą, ieškovė nepateikia taip pat ir su apeliaciniu skundu. Vartotojui, pagal vedamus reikšminius žodžius besitikinčiam rasti ieškovės įmonę, Google AdWords sistema pirmojoje pozicijoje pateikia būtent ieškovės skelbimą, kaip tiksliausiai atitinkantį rezultatą. Todėl jokios realios žalos ieškovės domenui ar juridinio asmens pavadinimui nėra daroma, o vartotojai nėra suklaidinami. Atsakovės reklama yra pateikiama tik kaip antraeilis paieškos rezultatas. Atsakovės reklaminis skelbimas atidžiam ir protingam interneto vartotojui aiškiai ir nedviprasmiškai leidžia identifikuoti skelbime nurodomą asmenį kaip atsakovę UAB „Žaibosauga LT“, niekaip negali suklaidinti suinteresuotų asmenų bei versti juos manyti, kad skelbime nurodomas asmuo yra UAB „Ežiukai“. Atsakovė nesipelno ir nesiekia pelnytis ieškovės sąskaita, kadangi reklaminiais skelbimais nesiekia savo prekėms/paslaugoms priskirti ieškovės prekių/paslaugų reputacijos, juo labiau – vardo. Priešingai, atsakovė siekia išsaugoti savo paslaugų identitetą ir tuo tikslu dėl nesąžiningo ir klaidinančio turinio Google AdWords reklamos yra padavusi į teismą pačią ieškovę. Atsakovė taip pat jokiais būdais nesilpnina ieškovės ženklo skiriamojo požymio ir net nesudaro prielaidų silpninimui atsirasti. Dėl atsakovės pasirinkto reklamos būdo nėra net tikėtinos rizikos, kad vartotojų tarpe ieškovei priklausantys žymenys bus pradėti vartoti kaip bendriniai prekių ar paslaugų pavadinimai. Apskritai pats prekių ženklas „ežiukai“ nėra tiek žinomas, ar tiek stiprus, o juo žymimos prekės ir paslaugos nėra kasdieninio vartojimo prekės ar paslaugos, kad būtų galima kalbėti apie realiai egzistuojančią grėsmę, jog visuomenė apsaugos nuo žaibo paslaugas galėtų imti vadinti „ežiukų įrengimo paslaugomis“, ar pan. Juo labiau, kad ir atsakovės verslo bei jos valdomų prekių ženklų atžvilgiu nebūtų naudingas toks paslaugų „nuasmeninimo“ variantas. Šiuo atveju nebuvo pagrindo atlyginti ieškovės reikalaujamos žalos ne tik todėl, kad atsakovė nėra atlikusi jokių teisės draudžiamų ar geros verslo praktikos neatitinkančių veiksmų, bet ir todėl, kad ieškovė nepagrindė bei neįrodė tariamai patirtos žalos dydžio, o taip pat pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų bei šiais veiksmais padarytos žalos. Ieškovės atitinkamo laikotarpio išlaidos Google Adwords reklamai negali būti laikomos ieškovės žala, kadangi tokia reklama neabejotinai ieškovei atnešė ir komercinę naudą. Nėra pateikta įrodymų, kad, atsakovei pradėjus reklamuotis per Google AdWords sistemą, bendrai išaugo ieškovės išlaidos reklamos priemonėms. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pasirinko naują reklamos kanalą, savaime neįrodo, kad toks veiksmas buvo nulemtas trečiųjų asmenų veiksmų. Išlaidos Google AdWords reklamai atsirado ne kaip tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė, bet kaip ieškovės vykdomos marketingo plėtros pasekmė. Ieškovė ėmė savo paslaugas reklamuoti Google AdWords sistemos pagalba bent kelis mėnesius anksčiau, nei buvo suaktyvinta atsakovės reklama. Nors ieškovė tvirtina, kad dėl atsakovės kaltės savo Google AdWords reklamą paleido nuo 2015 m. kovo 25 d., tačiau iš atsakovės teiktos ataskaitos matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. atsakovės reklama pagal raktažodžius „ežiukai“ apskritai net nebuvo aktyvi. Tai, kad dalyje tariamos žalos susidarymo laikotarpio atsakovės Google AdWords reklama net nebuvo platinama, patvirtina ieškovės pirmosios pretenzijos rengimo laikas, t. y. 2015 m. liepos 2 d. Ieškovė nesugebėjo pagrįsti ir paaiškinti to fakto, kodėl ieškovės veiksmai, susiję su Google AdWords reklamos skelbimų pradžia laiko prasme, buvo pirmesni, nei atsakovės tariamai neteisėti veiksmai (t. y. reklamos aktyvavimas), ir kodėl ieškovė nusprendė pirmiausiai paskelbti savo reklamas, o tik po to teikti pretenzijas atsakovei. Bylos duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovės sprendimas reklamuotis „Google AdWords“ sistemos pagalba nebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės tariamai neteisėtais veiksmais. Nepagrįsti ir nelogiški apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., sustabdžiusi ginčui aktualių raktažodžių pirkimą, vis tiek turėjo įtakos atitinkamų raktažodžių kainai aukcione. Visų pirma, šių ieškovės teiginių neįrodo jokie patikimi įrodymai. Antra, ieškovė protingai nepaaiškino, koks tikslas atsakovei kelti raktažodžių kainą, varžytis su ieškove, bet kartu neskelbti savo skelbimų. Trečia, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovės skelbimai buvo skelbiami antrosiose ir žemesnėse pozicijose, todėl atsakovės siūloma kaina galėjo priklausyti nuo ieškovės siūlomos pirmųjų pozicijų kainos, bet ne atvirkščiai. Ketvirta, ieškovė savo teiginiais klaidina teismą, kadangi atsakovės į bylą pateiktoje Google AdWords ataskaitoje apskritai yra nurodyta ne atsakovės aukcione siūloma raktažodžių kaina, o atsakovės savo Google AdWords sistemos paskyroje nusistatyta maksimali raktažodžio kaina, kurią atsakovė pagal savo numatytą marketingo strategiją galėtų siūlyti dalyvaudama aukcione. Atsakovei nedalyvaujant raktažodžių aukcione, jos siūloma konkreti raktažodžių kaina taip pat objektyviai negalėjo dalyvauti Google AdWords kainų aukcione. Į bylą pateiktuose ieškovės tariamos žalos pagrindimuose yra nurodomi trys skirtingi išlaidų dydžiai. Iš ieškovės pozicijos liko neaišku, kodėl žala ieškovė pasirinko laikyti būtent 2 448,25 EUR sumą. Juo labiau, kad ši suma yra nurodyta dokumente, kuris neatitinka net formalių juridinio asmens dokumentams keliamų reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus. Ginčas tarp bylos šalių kilęs dėl ieškovės pavadinimą ir prekių ženklus atitinkančio žymens „ežiukai“ naudojimo kaip raktinio žodžio Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje atsakovės paslaugoms reklamuoti. Apeliantės teigimu, tokiu būdu naudodama žymenį „ežiukai“, atsakovė pažeidžia jos, kaip prekių ženklo ir domeno www.eziukai.lt savininkės teises, teisę į juridinio asmens pavadinimą, bei nesąžiningai konkuruoja su ieškove. Kolegija, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių konkretaus atvejo faktines aplinkybes, visetą šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Dėl ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisių galimo pažeidimo

Spręsdamas dėl apeliantės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių galimo pažeidimo atsakovei naudojant žymenį „ežiukai“ Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia ETT praktika tokio pobūdžio teisiniuose ginčuose. Sprendime Google France ir Google ETT pažymėjo, kad Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatytais atvejais, kai trečiasis asmuo prekių ženklui tapatų žymenį naudoja prekėms ar paslaugoms, tapačioms ar panašioms į tas, kurioms įregistruotas šis prekių ženklas, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimą, jeigu tai gali padaryti žalos vienai iš prekių ženklo funkcijų, nesvarbu, ar tai būtų kilmės nurodymo, ar kokia kita funkcija (Sprendimo 79 punktas).ETT taip pat nurodė, kad atsakymas į klausimą, ar daroma žala prekių ženklo kilmės funkcijai, kai interneto vartotojams, pasinaudojant prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu, rodomas trečiojo asmens, šio prekių ženklo savininko konkurento, skelbimas, labai priklauso nuo to, kaip yra pateikiamas toks skelbimas. Žala prekių ženklo kilmės nurodymo funkcijai daroma, kai iš skelbimo pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, yra kilusios iš trečiojo asmens. Kai iš trečiojo asmens skelbimo matyti, kad tarp trečiojo asmens ir prekių ženklo savininko egzistuoja ekonominis ryšys, darytina išvada, jog yra daroma žala kilmės nurodymo funkcijai. Žala kilmės nurodymo funkcijai daroma ir tais atvejais, kai iš skelbimo nematyti, kad egzistuoja ekonominis ryšys, tačiau skelbimas atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės klausimu yra toks neaiškus, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda ir prie jos pridėtu komerciniu pranešimu, negali žinoti, ar reklamuotojas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu, ar, priešingai, jis ekonomiškai su juo susijęs (Sprendimo Google France ir Google 84, 90 punktai). Dėl prekių ženklo reklaminės funkcijos ETT yra nusprendęs, kad kito asmens prekių ženklui tapataus žymens naudojimas teikiant tokią nuorodų paslaugą kaip AdWords, negali pakenkti šiai prekių ženklo funkcijai (Sprendimo Google France ir Google 98 punktas, Sprendimo BergSpechte 33 punktas, Sprendimo Interflora 54 punktas). Pasak ETT, vien to, kad prekių ženklo savininkas priverstas didinti reklamos pastangas, kad išsaugotų arba didintų savo žinomumą tarp vartotojų, nepakanka išvadai, kad pažeidžiama šio ženklo reklaminė funkcija. Nors prekių ženklas yra esminis neiškraipytos konkurencijos sistemos, kurią siekiama įtvirtinti pagal Sąjungos teisę, elementas, juo nesiekiama apsaugoti jo savininko nuo konkurencijai būdingos praktikos. Tokiai praktikai priskirtina reklama internete panaudojant prekių ženklams tapačius raktažodžius tiek, kiek ja siekiama paprasčiausia pasiūlyti interneto vartotojams alternatyvą šių prekių ženklų savininkų prekėms ar paslaugoms (Sprendimo Interflora 57, 58 punktai).Pasisakydamas dėl prekių ženklo investicinės funkcijos, ETT pažymėjo, kad kai trečiasis asmuo, kaip antai prekių ženklo savininko konkurentas, naudoja šiam ženklui tapatų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms toms, kurioms įregistruotas šis ženklas, ir tai smarkiai riboja šio savininko galimybes naudotis savo prekių ženklu kuriant naujiems ir ištikimiems klientams pritraukti reikalingą reputaciją ar ją išsaugant, reikia manyti, kad toks naudojimas pažeidžia prekių ženklo investicinę funkciją. Tokiu atveju savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimą remdamasis Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punktu arba, jei tai Bendrijos prekių ženklas, – Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 1 dalies a punktu. Kai prekių ženklas jau turi tokią reputaciją, jo investicinė funkcija pažeidžiama, jei trečiasis asmuo naudoja šiam prekių ženklui tapatų žymenį tapačioms prekėms ir paslaugoms ir tai kenkia šiai reputacijai bei dėl to kyla jos praradimo pavojus. Tačiau, pasak ETT, negalima pripažinti prekių ženklo savininko teisės prieštarauti, kad sąžiningos konkurencijos ir prekių ženklo kilmės funkcijos paisymo sąlygomis konkurentas naudotųsi šiam ženklui tapačiu žymeniu prekėms ir paslaugoms, tapačioms toms, kurioms įregistruotas šis ženklas, jei dėl tokio šio prekių ženklo naudojimo savininkas turi tik pritaikyti savo pastangas, kad įgytų arba išsaugotų naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti reikalingą reputaciją. Prekių ženklo savininkas negali veiksmingai remtis ir aplinkybe, kad dėl tokio naudojimo kai kurie vartotojai nusigręš nuo atitinkamu prekių ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų (Sprendimo Interflora 62 - 64 punktai). Siekiant konstatuoti investicinės prekių ženklo funkcijos pažeidimą būtina nustatyti, kad atitinkami atsakovo veiksmai sudaro dideles kliūtis prekių ženklo savininkui naudotis savo prekių ženklu įgyjant ir išsaugant reputaciją naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti.Pasisakydamas dėl gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko teisės uždrausti konkurentui reklamuotis pasinaudojant šiam prekių ženklui tapačiu raktažodžiu, ETT yra pažymėjęs, kad šie savininkai turi teisę uždrausti tretiesiems asmenims komerciniais tikslais naudoti jų prekių ženklams tapačius ar į juos panašius žymenis be jų sutikimo ir tinkamos priežasties, jei taip naudojant nesąžiningai pelnomasi iš šių prekių ženklų skiriamojo požymio arba gero vardo arba daroma žala skiriamajam požymiui ar geram vardui. Žala prekių ženklo skiriamajam požymiui, dar vadinama, be kita ko, jo „silpninimu“, yra padaryta nuo to momento, kai susilpnėja šio prekių ženklo tinkamumas identifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, o žala prekių ženklo geram vardui, dar vadinama „juodinimu“, atsiranda tada, kai prekes ar paslaugas, kurioms trečiasis asmuo naudoja tapatų ar panašų žymenį, visuomenė gali vertinti taip, kad dėl to sumažėtų prekių ženklo patrauklumas. Formuluote „nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais (nesąžiningai pelnomasi iš skiriamojo požymio arba gero vardo)“, dar vadinama „parazitavimu“, nurodoma ne žala prekių ženklui, bet nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas tapatų ar panašų žymenį. Ji apima, be kita ko, atvejus, kai prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme (Sprendimo Interflora 70, 73-74 punktai). Tačiau ETT taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kaip raktažodį panaudojus gerą vardą turinčiam prekių ženklui tapatų žymenį parodoma reklama, iš kurios pakankamai informuotas ir protingai pastabus interneto vartotojas gali suprasti, kad siūlomas prekes ir paslaugas teikia ne gerą vardą turinčio prekių ženklo savininkas, bet, priešingai, jo konkurentas, reikia daryti išvadą, kad dėl tokio naudojimo šio prekių ženklo skiriamasis požymis ne susilpnėjo, o tik padėjo atkreipti tokio vartotojo dėmesį į tokių prekių ženklų savininko prekėms ir paslaugoms alternatyvią prekę ar paslaugą (Sprendimo Interflora 81 punktas). Pasisakydamas dėl nesąžiningo pelnymosi iš prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo, ETT nurodė, kad nors žymenų, tapačių kitų asmenų gerą vardą turintiems prekių ženklams, pasirinkimas kaip interneto raktažodžių, nesant „tinkamos priežasties“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 1 dalies c punktą, gali būti laikomas nesąžiningu, tačiau tais atvejais, kai, panaudojant raktažodį, tapatų gerą vardą turinčiam prekių ženklui, internete rodoma reklama, tačiau siūlomos ne šio prekių ženklo prekių ar paslaugų imitacijos, o gero vardo prekių ženklo savininko prekėms ir paslaugoms alternatyvios prekės ir paslaugos, prekių ženklas nesilpninamas bei nejuodinamas ir iš esmės nepažeidžiamos šio prekių ženklo funkcijos, toks naudojimas iš principo laikytinas sveika ir sąžininga konkurencija atitinkamoje prekių ir paslaugų rinkoje, taigi ji vyksta dėl „tinkamos priežasties“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 1 dalies c punktą (Sprendimo Interflora 89, 91 punktai).Apibendrinant šios nutarties 29-38 punktuose aptartą praktiką, darytina išvada, kad tais atvejais, jei bylą nagrinėjantis teismas nustato, kad kaip raktažodį panaudojus kito asmens prekių ženklui tapatų žymenį parodoma reklama, iš kurios pakankamai informuotas ir protingai pastabus interneto vartotojas gali suprasti, kad siūlomas prekes ir paslaugas teikia ne prekių ženklo savininkas, bet jo konkurentas, siūlydamas alternatyvą prekių ženklo savininko prekėms ir paslaugoms, nėra pagrindo konstatuoti nei prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimo, nei nesąžiningo pelnymosi iš kito asmens prekių ženklo skiriamojo požymio ar šio prekių ženklo „silpninimo“. Kolegija pažymi, kad konkrečių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog atsakovei tokiu būdu naudojant žymenį „ežiukai“ būtų daroma žala ieškovės prekių ženklo geram vardui („juodinimas“) arba kenkiama prekių ženklo investicinei funkcijai (t. y. ieškovei sudaromos didelės kliūtys naudotis savo prekių ženklu įgyjant ir išsaugant reputaciją naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti) apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai nurodytų pažeidimų nekonstatavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nekonstatavo ieškovės prekių ženklo reklaminės funkcijos pažeidimo, kadangi, kaip jau minėta, pagal ETT formuojamą praktiką, reklaminė prekių ženklo funkcija tokiais veiksmais negali būti pažeidžiama. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmais nėra pažeidžiama jos prekių ženklų kilmės funkcija, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog žymens „ežiukai“ sąsajos su žaibosaugos paslaugomis atsirado išimtinai dėl apeliantės veiklos ir investicijų. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino to, kad tik viena atsakovė rodė skelbimus Google AdWords reklamos sistemoje pagal raktinį žodį „ežiukai“, kad atsakovės įmonės ir domeno adreso pavadinimas sudarytas iš bendrinio žodžio „žaibosauga“, apibūdinančio ieškovės ir atsakovės teikiamas paslaugas, todėl, apeliantės vertinimu, atsakovės pavadinimo ir domeno vardo nurodymas atsakovės reklaminiame skelbime neleis protingam ir pastabiam interneto vartotojui be papildomo tyrimo suprasti, kad ieškovė ir atsakovė nėra susiję subjektai, o yra konkurentės. Kolegija, atmesdama šiuos apeliantės argumentus ir pritardama atitinkamoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad ta aplinkybė, jog žymens „ežiukai“ sąsajos su žaibosaugos paslaugomis atsirado išimtinai dėl apeliantės veiklos, pati savaime nesudaro prielaidų teigti, kad apeliantės konkurentei naudojant tokį žymenį kaip raktažodį Google AdWords sistemoje vartotojai bus klaidinami. Klaidinimo galimybės nepadidina ir ta aplinkybė, kad tokį raktažodį iš apeliantės konkurentų naudoja tik viena atsakovė, nes tai savaime nereiškia, kad atsakovės pateikiamas skelbimas nebus vartotojo suvoktas kaip alternatyva apeliantės teikiamoms paslaugoms. Taigi, esminė aplinkybė sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja suklaidinimo galimybė, yra atsakovės pateikiamų reklaminių skelbimų turinys. Kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, sprendžiant dėl galimo vartotojų klaidinimo konkurentui naudojant kito konkurento raktažodį Google AdWords reklamos sistemoje, teisėtos alternatyvos konkurento prekėms pateikimo samprata negali būti apribota tik iki atvejų, kai pačiame skelbimo tekste yra įrašas apie tai, kad tai yra konkuruojančios bendrovės skelbimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant atsakovės skelbimo turinį, turi būti įvertinta, ar jame pateikiama informacija kokiu nors būdu gali klaidinti dėl atsakovės tapatybės ar jos ekonominių ryšių su apeliante. Tapačios veiklos ir (ar) paslaugų nuorodos konkurento skelbime negali būti pripažintos klaidinančiomis, kadangi toks aiškinimas apskritai paneigtų alternatyvos konkurento prekėms ar paslaugoms siūlymo panaudojant konkurento prekių ženklą atitinkantį raktažodį galimybę, nors tokia galimybė, kaip jau minėta, pagal ETT formuojamą praktiką yra teisėta ir atitinka normalią konkurencinę praktiką. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad, atlikus paiešką pagal raktažodį „ežiukai“, parodomas atsakovės skelbimas, kurio viršuje aiškiai nurodytas atsakovės juridinio asmens pavadinimas – UAB „Žaibosauga LT“, pateikiama nuoroda į atsakovės interneto svetainę www.zaibosauga.lt, kontaktinis telefono numeris ir skelbimo tekstas „tik kokybiški žaibolaidžiai iš vokiškų medžiagų“. Atlikus paiešką pagal raktažodį „eziukai.lt“ pateikiamas tokio pat turinio atsakovės skelbimas. Nei viename iš paminėtų atsakovės skelbimų, kaip teisingai konstatavo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nėra jokia forma naudojamas žodis „ežiukai“, kas leistų vartotojui manyti, jog atsakovės skelbimas iš tiesų yra ieškovės skelbimas, arba kad atsakovė kokiu nors būdu yra komerciškai susijusi su ieškove, be to, aiškiai nurodytas tiek atsakovės pavadinimas, tiek kontaktiniai duomenys, leidžiantys vartotojui aiškiai identifikuoti asmenį, kuriam priklauso nurodytas skelbimas. Tokiomis aplinkybėmis (vartotojui galint aiškiai identifikuoti skelbimų priklausomybę skirtingiems ūkio subjektams ir pagal skelbimų turinį nesant pagrindo spręsti dėl šių subjektų ekonominių ryšių) atsakovės skelbimas vartotojo bus suvoktas kaip alternatyvą siūlančio konkurento skelbimas ir be tokio pobūdžio tekstinės nuorodos skelbimo tekste. Atlikus paiešką pagal raktažodį „eziukai“, parodomas atsakovės skelbimas, kurio viršuje didesnėmis raidėmis pateikiama nuoroda „Žaibosaugos įrengimas – zaibosauga.lt“, atsakovės interneto svetainės adresas, kontaktinis telefonas ir skelbimo tekstas „naujos kartos negendantys INGESCO žaibolaidžiai. Geriausios kainos“. Šiame skelbime, kaip ir prieš tai aptartuose skelbimuose, nėra jokia forma naudojamas žodis „ežiukai“. Be to, nors, apeliantės teigimu, šiame skelbime aiškiai nenurodytas atsakovės pavadinimas, atsakovės pavadinimas atitinka jos interneto svetainės adresą – zaibosauga.lt, todėl, kolegijos vertinimu, skelbimo turinys nėra klaidinantis dėl subjekto, kuriam šis skelbimas priklauso, tapatybės. Skelbimas pateikiamas tarp dviejų ieškovės skelbimų, kuriuose aiškiai matomas tiek ieškovės pavadinimas, tiek šį pavadinimą atitinkantis iš esmės skirtingo nei atsakovės pavadinimo interneto svetainės adresas. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad informuotas vartotojas, matydamas tokia tvarka ir būdu pateiktus skelbimus, turėtų pagrindo manyti, kad abu interneto svetainių adresai – www.eziukai.lt ir www.zaibosauga.lt priklauso tam pačiam ar ekonomiškai susijusiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad terminas „ežiukai“ atsakovės reklaminiuose skelbimuose jokia forma nevartojamas, skelbimuose aiškiai pateikiami atsakovės juridinį asmenį identifikuojantys duomenys, vien ta aplinkybė, kad atsakovės pavadinimas yra aprašomojo pobūdžio jos teikiamoms paslaugoms, kolegijos vertinimu, negali pagrįsti vartotojų suklaidinimo galimybės ir leisti manyti, kad iš atsakovės skelbimo turinio informuotas vartotojas gali susidaryti įspūdį, jog šis skelbimas yra apeliantės ar su ja susijusio asmens skelbimas. Priešingai, matydamas ieškovės ir atsakovės skelbimus greta vienas kito, informuotas vartotojas aiškiai matys, jog tai yra dviejų skirtingų juridinių asmenų skelbimai, kadangi ieškovės pavadinimas ir interneto svetainės adresas, nurodyti ieškovės skelbimuose, yra nepanašūs į atsakovės pavadinimą ir interneto svetainės adresą, nurodytą atsakovės skelbimuose. Nutarties 46 punkte nurodytos išvados nepaneigia ir apeliantės teiginiai, kad vartotojas, atlikdamas paiešką pagal raktažodį „eziukai.lt“, tikėsis būti nukreiptas būtent į ieškovės interneto svetainę. Pažymėtina, kad, atliekant paiešką pagal šį raktažodį Google sistemoje, vartotojas nėra automatiškai nukreipiamas į ieškovės ar atsakovės interneto svetainę, o matydamas ieškovės ir atsakovės skelbimus kartu vartotojas neabejotinai pastebės, kad juose pateikiami skirtingo pavadinimo interneto svetainių adresai, todėl, ieškodamas būtent ieškovės svetainės, pasirinks ieškovės, o ne atsakovės skelbimą. Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-952/2013. Kaip matyti iš paminėtos nutarties turinio, teismas nurodytoje byloje nesprendė, kad konkurento pavadinimą ar prekių ženklą atitinkančio raktažodžio naudojimas Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje savaime yra neteisėtas, tačiau pagal konkrečios bylos aplinkybes nustatė, jog atsakovo pateikiamų reklaminių skelbimų turinys gali klaidinti vartotojus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, klaidinimo galimybė nėra nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisės atsakovės veiksmais pažeistos nebuvo.

Dėl ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo

Teiginius, kad atsakovės pasirinktas reklamos būdas ir jos turinys, įskaitant pasirinktus raktažodžius, pakankamai informuotą interneto vartotoją galėjo suklaidinti dėl atsakovės kaip verslo subjekto tapatybės ir ryšių su apeliante, apeliantė grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir jos prekių ženklo kilmės funkcijos pažeidimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus jau pripažino nepagrįstais, nekartodama šioje nutartyje jau išdėstytų motyvų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo. Pasisakant dėl apeliantės nurodomų įrodymų apie faktinį vartotojų suklaidinimą, pritartina atsakovės teiginiams, kad apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje nurodomų vartotojų skambučių realumą, o apeliantės argumentus dėl klaidingai išrašytos sąskaitos – faktūros paneigia atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas J. P. IĮ paaiškinimas, iš kurio matyti, kad klaidingą sąskaitos pateikimą lėmė ne atsakovės sutapatinimas su ieškove dėl atsakovės reklaminių skelbimų turinio, o būtent ieškovės reklaminiame skelbime vartojamo termino „žaibosauga“ pateikimo būdas (Ežiukai/Žaibosauga).

Dėl teisių į domeno vardą pažeidimo

Sutikdama su apeliantės teiginiais, kad domeno vardas yra įmonės nematerialaus pobūdžio turtas ir reikšminga jos reprezentavimo bei informacijos platinimo priemonė, kolegija visgi neturi pagrindo nesutikti su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta domeno savininko teisė reikalauti uždrausti naudojimą žymens, sutampančio su domeno vardu ar panašaus į domeno vardą, ir kad atitinkamo domeno vardo turėjimas pats savaime nėra pakankamas taikyti apeliantės prašomą jos teisių gynimo būdą. Teisė į domeno vardą kaip įmonės verslo identifikatorių gali būti ginama remiantis CK, PŽĮ ir KĮ nuostatomis, tiek, kiek šio domeno vardas sutampa su įmonės juridinio asmens pavadinimu ar prekių ženklų žodiniu elementu, arba teismui nustačius, kad domeno vardą atitinkantis žymuo konkurento naudojamas nesąžiningai, siekiant suklaidinti vartotojus, tačiau tokio pobūdžio aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla (klaidinimas naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu) ir 2) savavališką tokio žymens naudojimą, jeigu tuo siekiama nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Pirmoji šios normos draudžiama nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis yra veiksmai, sukeliantys suklaidinimo (painiavos) galimybę; antroji – veiksmai, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto teisėtus interesus kitaip, nei sukeliant suklaidinimo galimybę, todėl jiems esant įrodyti suklaidinimo (painiavos) galimybę nereikalaujama. Kadangi KĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostata, kiek ji susijusi su naudojimosi prekių ženklo reputacija ar prekių ženklo skiriamojo požymio silpninimu, iš esmės atitinka PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Reglamento (EB) Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, šios sąvokos KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme turėtų būti aiškinamos mutatis mutandis (lot. atsižvelgiant į reikalingus pakeitimus) vadovaujantis prekių ženklų teisėje suformuluotais kriterijais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2017). Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atsakovei Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje kaip raktažodį naudojant jos verslą identifikuojantį žymenį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal šioje nutartyje aptartą ETT praktiką konkurento prekių ženklą atitinkančio žymens pasirinkimas Google AdWords sistemoje, siekiant tik pateikti alternatyvą konkurento prekėms, turi būti laikomas normalia konkurencijai būdinga praktika, o ne nesąžiningu konkuravimu (Sprendimo Interflora 57, 58 punktai). Šios išvados nepaneigia apeliantės teiginiai, kad atsakovė naudojasi apeliantės žymeniu tokiu būdu neįdėdama jokių investicijų į šio žymens populiarinimą, taip pat kad atsakovė Google AdWords reklamą pirko tik vienintelės apeliantės atžvilgiu. Tai, kad atsakovė siekė pateikti alternatyvą būtent apeliantės, o ne kitų konkuruojančių įmonių, prekėms ir paslaugoms, savaime neliudija sąžiningos verslo praktikos neatitinkančio elgesio. Tuo tarpu konkurento žymens naudojimas neįdedant investicijų į šio žymens populiarinimą iš esmės atitinka kiekvieną konkurento žymens kaip raktažodžio naudojimo Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje atvejį, tačiau, kaip jau minėta, toks naudojimas pagal ETT praktiką savaime nėra laikomas neteisėtu. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovė, Google AdWords reklamos nuorodų teikimo sistemoje kaip raktažodį naudodama žymenį „ežiukai“, siekia ne pateikti alternatyvą apeliantės prekėms, o suklaidinti vartotojus, apeliantės argumentai, susiję su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 774,40 EUR.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ežiukai“ atsakovės UAB „Žaibosauga LT“ naudai 774,40 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.