Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-952/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-07
Bylos Nr.: 2A-952/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01473-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „MCB Finance“
Ieškovas: BIGBANK AS
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „AMPLIFAY DEP“

Civilinė byla Nr. 2A-952/2013Proceso Nr. 2-55-3-01473-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 87. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MCB Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3390-232/2012 pagal ieškovo BIGBANK AS ieškinį nurodytam atsakovui dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtą juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklų naudojimą bei turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „AMPLIFAY DEP“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BIGBANK AS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė įpareigoti atsakovą UAB „MCB Finance“ nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir nenaudoti ieškovo pavadinimo BIGBANK plačiai vartotojų naudojamoje elektroninėje paieškos sistemoje „Google“; įpareigoti atsakovą nenaudoti ieškovo simbolinio pavadinimo – žodžių junginio BIGBANK be kitų skiriamųjų žodžių atsakovo veikloje ir plačiai vartotojų naudojamoje elektroninėje paieškos sistemoje „Google“ kaip atsakovo nuorodą į atsakovo tinklapį; priteisti iš atsakovo 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1-9, 111-124 l.; II b. t., 2-16 l.).

Nurodė, kad BIGBANK yra ieškovo ir jo struktūrinio padalinio Lietuvoje ir Estijoje naudojamas registruotas juridinio asmens pavadinimas, o žodžių junginys BIGBANK sudaro tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir E. S. registruotų ieškovo nacionalinių prekių ženklų „BIGBANK GREITESNIS KELIAS IKI PINIGŲ“ (fig.), reg. Nr. 2009 1383 (paraiškos padavimo data 2009-08-31, registracijos data 2010-01-21) ir „BIGBANK GREIČIAUSIAS KELIAS IKI PINIGŲ“ (fig.), reg. Nr. 2007 1328 (paraiškos padavimo data 2007-07-03, registracijos data 2008-04-08) pagrindinę dalį; atsakovas pažeidė ieškovo išimtinę teisę į pavadinimą ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kadangi neteisėtai ir be ieškovo leidimo naudojo ieškovo juridinio asmens pavadinimą plačiai vartotojų naudojamoje elektroninėje paieškos sistemoje „Google“ kaip atsakovo reklamos ir atsakovo suradimo formą; pažymėjo, jog BIGBANK žodžiai yra pagrindinė ir esminė ieškovo pavadinimą sudaranti dalis, ir jei kitas juridinis asmuo naudoja savo veikloje tokius pačius žodžius be kitų skiriamųjų identifikuojančių žodžių, kyla akivaizdus klaidinimas dėl dviejų skirtingų juridinių asmenų; ieškovas visuose savo komerciniuose reklamos klipuose, plakatuose bei kitoje reklaminėje medžiagoje naudoja tik pavadinimą „BIGBANK“ ir nenaudoja jokių kitų jo sudedamųjų dalių, todėl atsakovas „Google“ paieškoje naudodamas raktinius žodžius „Big bank“ sukuria ieškovo pavadinimą savo reklaminėje informacijoje t. y., naudodamasis tokia Google „Adwords“ paslauga, atsakovas siekia pasinaudoti ieškovo pavadinimu, sukuria konkurencinį pranašumą, teikia klaidinančią reklamą vartotojams, pasinaudodamas ieškovo pavadinimu, nors nepriklauso ieškovo įmonių grupei. Pažymėjo, kad atsakovas, naudodamas ieškovo prekių ženklų pagrindinę dalį, daro žalą ir ieškovo prekių ženklo kilmės, reklamos funkcijoms, todėl turi atlyginti ieškovo patirtą žalą, kurią sudaro negautos pajamos, atsakovui suklaidinus 2 722 vartotojų, padarytos turtinės žalos dydis galėtų siekti 240 754,29 Lt, tačiau ieškovas prašė priteisti minimalią 25 000 Lt dydžio žalos atlyginimą.

Atsakovas UAB „MCB Finance“ procesiniuose dokumentuose (I b. t., 80-88, 137-146 l., II b. t., 27-33 l.), pateiktuose pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad jo naudojamas žymuo nėra tapatus ieškovo prekės ženklo žymeniui, atsakovas naudoja du bendrinius žodžius „Big“ ir „Bank“, o prekių ženklo žymuo yra „BIGBANK“, taigi akivaizdu, kad šie du žymenys turi esminių skirtumų, dėl kurių jie negali būti painiojami. Atsakovo teigimu, būdas, kuriuo buvo naudojami raktažodžiai „Big Bank“ nesudaro galimybės vartotojams painioti šių žodžių su ieškovo pavadinimu, nes paieškos rezultatai buvo aiškiai atriboti; ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vartotojai, Interneto paieškos lauke paspaudę atsakovo pateiktą reklaminę nuorodą, suklydo dėl paslaugos teikėjo. Atsakovo manymu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų; ieškovo pateiktas nuostolių apskaičiavimas pagrįstas prieštaringais duomenimis, kurių tikrumui pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų; ieškovas turi įrodyti ne tik dydį pajamų, kurias jis galėjo uždirbti, bet ir tai, kokio dydžio sąnaudas yra patyręs šioms pajamoms uždirbti. Atsakovo nuomone, ieškovo tariami nuostoliai gali būti apskaičiuojami pagal atsakovo gautą naudą, o maksimali atsakovo gauta nauda, kurią ieškovas, įrodęs, kad visi vartotojai buvo suklaidinti, galėtų reikalauti iš atsakovo, siekia 1 141,43 Lt (vienos paskolos vidutinį pelną (46,18 Lt) padauginus iš galimų sudarytų paskolų skaičiaus per ieškinyje nurodytus laikotarpius, t. y. 27,717 vnt. paskolų).

Trečiasis asmuo UAB „AMPLIFAY DEP“ rašytiniame paaiškinime (I b. t., 188 – 192 l.) nurodė, kad negali būti trečiuoju asmeniu byloje atsakovo pusėje, kadangi jį su atsakovu siejo tik paslaugų teikimo santykiai; šalių santykiai neturi nieko bendra su jo atsakovui teikiamomis konsultacijomis rinkodaros valdymo ir elektroninio marketingo klausimais; pritarė atsakovo išsakytai pozicijai, kad atsakovas nepažeidė ieškovo teisių, nes „Google Adwords“ sistema leidžia reklamą, o ieškovas nesiėmė jokių priemonių pašalinti, jo manymu, neteisėtą reklamą iš sistemos ir neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: įpareigojo atsakovą UAB „MCB Finance“ nutraukti neteisėtus veiksmus ir nenaudoti ieškovo BIGBANK AS pavadinimo „BIGBANK“ elektroninėje paieškos sistemoje „Google“; įpareigojo atsakovą UAB „MCB Finance“ nenaudoti ieškovo BIGBANK AS pavadinimo simbolinės dalies „BIGBANK“ be kitų skiriamųjų žodžių atsakovo veikloje ir elektroninėje paieškos sistemoje „Google“, kaip nuorodą į atsakovo tinklalapį; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 25 000 Lt žalos atlyginimo, 880 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (II b. t., 134 – 139 l.).

Teismas nustatė, kad ieškovo teisė į pavadinimą atsirado nuo 2008 m. gruodžio 9 d. akcininkų sprendimo pakeisti ieškovo pavadinimą į BIGBANK AS; ieškovo BIGBANK AS pavadinimo simbolinė dalis žymuo BIGBANK yra dviejų žodžių, rašomų be tarpo junginys, sudėtinis žodis anglų kalba reiškiantis „didelis bankas“, raidės AS (aktsiaselts, estų k.) reiškia juridinio asmens rūšį, jo teisinę formą, todėl nepagrįsti atsakovo tvirtinimai, kad jo naudojami raktiniai žodžiai Big Bank nėra tapatūs, nes atskiriant vieną juridinį asmenį nuo kito, teisinę juridinio asmens formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa iš esmės nedaro įtakos; atsakovo naudojamus žodžius vertino kaip iš esmės tapačius ieškovo pavadinimo simbolinei daliai. Konstatavo, kad ieškovo ir jo padalinio, per kurį jis veikia Lietuvoje, pagrindinės veiklos rūšys yra pinigų skolinimas, indėlių ir kitų gražintinų lėšų priėmimas, kaip nurodo pats ieškovas, pagrindinė jo veiklos rūšis yra vartojimo paskolų teikimas; atsakovas neneigė, jog užsiima analogiška veikla.

Be to, nustatė, kad ieškovas yra įregistravęs figūrinius prekių ženklus, kuriuos sudaro mėlyname fone baltomis didžiosiomis raidėmis užrašytas ieškovo pavadinimas BIGBANK ir apačioje mažesnėmis raidėmis užrašai „GREITESNIS KELIAS IKI PINIGŲ“ arba „GREIČIAUSIAS KELIAS IKI PINIGŲ“;

Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju tiek ženklo, tiek pavadinimo apsaugą sustiprina ta aplinkybė, kad abi šalys veikia toje pačioje sferoje, užsiima ta pačia veikla – vartojimo paskolų teikimu, kas dar labiau padidina riziką, kad vartotojas gali supainioti abu paskolų davėjus. Nurodė, kad Google paieškos sistemos „Adword“ programa skirta mokamai reklamai, pačią „Google“ paieškos sistemą sudaro paieškos rezultatai ir reklama, kuri yra transliuojama geltoname fone su nuoroda „Rėmėjų nuorodos“, raktiniai žodžiai suteikiami reklamuotojo pasirinkimu automatiškai.

Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į ieškovo pateiktas interneto Google paieškos 2009-04-30, 2009-05-12 rezultatų (kopijas iš kurių matyti, kad nurodytomis dienomis į paieškos sistemą įvedus raktinius žodžius „Big Bank“ tiek juos suvedant atskirai, tarp žodžių paliekant tarpą, tiek jo nepaliekant, tiek rašant didžiosiomis raidėmis, tiek mažosiomis, kompiuterio ekrano viršuje gelsvame laukelyje, pažymėtame pavadinimu rėmėjų nuorodos skirtame reklamai, vartotojui buvo teikiama informacija nuorodos forma į atsakovo tinklalapį, taip pat ieškovo pavadinimas pateikiamas kartu su atsakovo prekių ženklu „Credit 24“), sprendė, jog vartotojai buvo klaidinami, kadangi jie galėtų pamanyti, kad UAB „MCB Finance“ yra BIGBANK AS filialas, todėl atsakovui naudojant raktinius žodžius Big Bank, iš esmės tapačius ieškovo pavadinimo simbolinei daliai, taip pat sutampant šalių veiklos pobūdžiui, vartotojui atsiranda galimybė supainioti ūkio subjektus.

Teismas sprendė kad pagal CK 2.42 straipsnio 2 dalies ir Konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakovas, savo raktiniais žodžiais naudodamas ieškovo pavadinimo simbolinę dalį BIGBANK sudarančius du atskirus žodžius, sukelia painiavą, klaidina vartotoją, pasirenkant šalių teikiamas kredito paslaugas, o tokie veiksmai yra draudžiami pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10 bis straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir vertinti kaip neteisėti, prieštaraujantys ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, geriems papročiams.

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika, šioje byloje atsakovas kaip raktinius žodžius naudoja tapačius simbolinei ieškovo pavadinimo daliai žodžius bei simbolinę ieškovo prekių ženklo dalį, o tai akivaizdžiai klaidina vartotojus; tai, kad ieškovas ne pats įgyvendino reklamos internete priemones, bet buvo sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu dėl tokių paslaugų teikimo, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos, nes naudą iš neteisėtų veiksmų gavo būtent atsakovas.

Pasak teismo, apskaičiuodamas galimą ieškovui padarytą žalą, jo negautas pajamas, remdamasis taip pat ir atsakovo pateiktais vidutiniais duomenimis apie užpildytas kredito gavimo paraiškas, nustatė, kad naudojant ginčo raktinius žodžius paieškos sistemoje ir atsakovo reklamą laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-05-23 buvo užpildytos 25 paraiškos (iš jų patenkinta, atsakovo duomenimis, 39,70 procentų), o nuo 2009-09-01 iki 2010-03-29 – 43 paraiškos (iš jų patenkinta, atsakovo duomenimis, 34,40 procentų), todėl galėjo būti sudaryta apie 24 sutartis, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, apskaičiuota, vadovaujantis atsakovo iš vienos paskolos per metus gauta nauda, nustatytina pagal ieškovo už pagrindą nurodytą atsakovo viešoje erdvėje prieinamą finansinę apskaitą (1 373 Lt ir 1 387 Lt) ir vidutinę ieškovo paskolų trukmę (2,92 metų). Teismo teigimu, atsakovui neteisėtai besinaudojant ieškovo pavadinimu ir prekių ženklu susidarė 99 699,10 Lt dydžio negautų pajamų suma, nors iš šios sumos neatimtos veiklos sąnaudos, o atsakovo paskolų trukmė trumpesnė ir išduodamų paskolų dydis labiau ribojamas, bei atsižvelgdamas į galimus netikslumus ir ieškovo sąnaudas, į tai, jog ieškovas prašo tik mažą dalį pagal savo metodiką apskaičiuotos sumos, priteisia ieškovo prašomą 25 000 Lt sumą, kuri, teismo manymu, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (II b. t., 147 – 156 l.) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo 20 570,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad :

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklo savininko išimtines teises, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, nes tapataus žymens panaudojimas Internete kaip paieškos žodžio nėra iš esmės draudžiamas reklamos būdas, kadangi pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką toks reklamos būdas yra sveika ir sąžininga konkurencija, kai reklama nepažeidžia registruoto prekių ženklo kilmės funkcijos; kilmės funkcija laikytina nepažeista, kai reklaminiu skelbimu vartotojams yra siūlomos alternatyvios prekės ir paslaugos, o pasiūlyti vartotojui prekės ar paslaugos alternatyvą, net ir tuomet, kai vartotojas ieško konkurento prekės ir paslaugos, yra teisėta, išskyrus atvejį, kai subjektas reklamuoja savo prekes, elgdamasis nesąžiningai, juodindamas konkurentus, silpnindamas konkurentų prekių ženklą;Teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja vartotojų suklaidinimo galimybė, nes atsakovo ir ieškovo teikiamų paslaugų specifika reikalauja iš vartotojų didesnio atidumo, dėl to pašalina galimybę suklysti dėl paslaugų kilmės;Atsakovas nenaudojo žymens, tapataus ieškovo pavadinimui ir prekių ženklui, jo naudojamas žymuo, tikėtina, buvo panašus į ieškovo pavadinimą ir prekių ženklą, tuo tarpu teismas klaidingai nustatė, kad atsakovas naudojo ieškovo pavadinimą, t. y. žodžių junginį „BIGBANK“ savo veikloje, nes atsakovo užsakymu paslaugas teikęs trečiasis asmuo „AdWords“ sistemoje buvo nustatęs kaip raktažodį du atskirus bendrinius žodžius, t. y. „Big“ ir „Bank“, tačiau šie žodžiai nebuvo apjungti, o palyginus žodžius „Big“ ir „Bank“ su žodžiu „BIGBANK“ yra akivaizdu, kad šie du žymenys turi esminių skirtumų, dėl kurių jie negali būti painiojami;Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neteisingai konstatavo, kad egzistuoja neteisėti veiksmai, 25 000 Lt dydžio žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo veiksmų, kadangi ieškovas nepateikė civilinės atsakomybės sąlygų buvimą patvirtinančių įrodymų:Nėra jokių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, išskyrus subjektyvią ieškovo nuomonę, apie tai, kad vartotojai buvo suklaidinti ir kad dėl to ieškovas patyrė nuostolių; ieškovas neįrodinėjo, koks procentas paraišką pateikusių asmenų galėjo suklysti, ir apskritai, ar buvo tikimybė tokiam suklydimui;Teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas savo išvadų, nurodė, jog ieškovo žala (negautos pajamos) sudarė 99 699,10 Lt, nors ieškovas nurodė 55 885,80 Lt dydžio patirtą žalą (negautas pajamas), taigi teismas pažeidė pareigą nustatyti konkretų nuostolių dydį, nepagrįsdamas išvadų, sprendė, kad ieškovo prašoma 25 000 Lt dydžio suma yra protinga. Be to, ieškovas teismui pateikė patirtų nuostolių apskaičiavimą, nurodydamas tik tariamas negautas pajamas, tačiau neatėmė išlaidų, kurias jis patirtų tam, kad gautų grynąjį pelną; ieškovo įrodinėjamos pajamos turi būti realios;Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai šio neva patirtus netiesioginius nuostolius, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas duomenis apie tariamai patirtų nuostolių dydį grindžia pažymomis, kurios prieštarauja viena kitai, ir nepateikia išsamių duomenų, kurie leistų įsitikinti jų teisingumu; teismas nenustatė realaus galimo ieškovo patirto netiesioginių nuostolių dydžio, neanalizavo, ar ieškovas gali pateikti nuostolių dydžio įrodymus, ar tai jam sudėtinga padaryti dėl kokių nors objektyvių priežasčių, todėl sprendimas yra nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (II b. t., 161 – 176 l.). Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovo pateikiamo reklaminio skelbimo turinys iškreipė egzistavusį harmoningą santykį tarp atsakovo pavadinimo ir prekių ženklo; skiriasi atsakovo nurodomų ETT sprendimų fabulos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi nurodytose ETT bylose prašymai išaiškinti teisės normas buvo pateikti, nagrinėjant ginčus dėl reklaminių nuorodų pateikimo internete („Google“ paieškos sistemoje) suvedus prekių ženklams identiškus ar panašius raktinius žodžius, tačiau tokiose bylose nebuvo pasisakyta apie pateikiamų reklaminių skelbimų turinį ar jų teisinį vertinimą, tuo tarpu atsakovo reklaminis skelbimas buvo rodomas iš karto po to, kai interneto vartotojas surinkdavo ieškovo prekių ženklo pagrindinę dalį (be šūkių „GREITESNIS KELIAS IKI PINIGŲ“; „GREIČIAUSIAS KELIAS IKI PINIGŲ“) kaip paieškos žodį, ir tuo metu, kai ekrane kaip raktinis žodis buvo rodomas ir prekių ženklas; atsakovo skelbimo turinyje buvo nurodyta ieškovo prekių ženklų pagrindinė dalis (be šūkių „GREITESNIS KELIAS IKI PINIGŲ“; „GREIČIAUSIAS KELIAS IKI PINIGŲ“), todėl iš tokio skelbimo pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas nesunkiai galėjo suklysti dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės; kadangi iš atsakovo skelbimo nebuvo galima suprasti, ar tarp ieškovo ir atsakovo egzistuoja ekonominis ryšys, darytina išvada, jog buvo padaryta žala ieškovo prekių ženklų kilmės nuorodos funkcijai. Ieškovo teigimu, remiantis vidutinio vartotojo apibrėžimu, nėra aišku, kodėl atsakovas finansinių paslaugų vartotojams priskiria padidinto atidumo kriterijų, nes finansinių paslaugų rinkos vartotojai yra tokie patys, kaip ir kitų rinkų, tačiau juos domina finansinių paslaugų kriterijus, ir tai nepašalina galimybės vartotojams suklysti dėl paslaugų kilmės. Pažymi, kad nėra draudžiama naudotis reklama „AdWords“ bei jos pagalba paruošti reklaminius skelbimus, tačiau jų turinys, t. y. galutinis pateikiamas rezultatas, nors ir siūlo alternatyvias ieškovui finansines paslaugas, tačiau tokio turinio reklaminis skelbimas nėra teisėtas. Ieškovo manymu, abi šalys veikia toje pačioje rinkoje bei tokių pačių ženklų naudojimas juos „suvienodina“, ir nėra būtinas realus supainiojimas, o būtinas supainiojimo tikėtinumas; atsakovas, sąmoningai pasirinkdamas ieškovo žymenis, siekia nesąžiningais ir neteisėtais būdais pasinaudoti ieškovo reputacija; nors atsakovas ne pats įgyvendino reklamos interente priemones, bet buvo sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu dėl tokių paslaugų teikimo, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos, nes naudą iš šių veiksmų gavo atsakovas. Ieškovas nurodo, jog teismas tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles bei priėmė teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šalys procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliaciniam teismui, prašė atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (II b. t., 155, 176 l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.; 321 str. 1 d., 322 str.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagal civilinio proceso taisykles ištyręs ir įvertinęs esmines bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė teisingas išvadas, iš esmės tinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas.

Dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo

CK 2.42 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

Pagal Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ginčo teisinio santykio metu nustatė, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška, nes pirmojo funkcija - atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų, o antrojo - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų; tačiau jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė; jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa (atvirkščiai) juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję; ši taisyklė dėl juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų, priklausančių skirtingiems ūkio subjektams, tarpusavio santykio, taikytina taip pat ir tais atvejais, kai atsakovo naudojamas žymuo nėra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas kaip prekių ženklas, tačiau naudojamas kaip vykdomos ūkinės-komercinės veiklos – verslo – identifikatorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

Pagal teismų praktiką, panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas; juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas; bendrine panašumo žodžio prasme tai būtų panašumas, nes tų pačių elementų vartojimas yra vienas iš panašumo apraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2007).

Europos Teisingumo Teismo išaiškinimu, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti konkurentui pasinaudojant šiam prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu, kurį šis konkurentas pasirinko pagal nuorodų teikimo internete paslaugos sistemą be šio savininko sutikimo, reklamuoti prekes ir paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas minėtas prekių ženklas, kai toks naudojimas gali pažeisti prekių ženklo funkcijas; toks naudojimas pažeidžia prekių ženklo kilmės nuorodos funkciją, jei pagal šį raktažodį rodoma reklama pakankamai informuotam, protingai pastabiam interneto vartotojui neleidžia arba sunkiai leidžia suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, iš trečiojo asmens; kalbant apie kilmės nuorodos funkciją, pažymėtina, kad kai iš trečiojo asmens skelbimo galima suprasti, jog tarp trečiojo asmens ir prekių ženklo savininko egzistuoja ekonominis ryšys, reikia daryti išvadą, kad daroma žala šio prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijai; be to, kai iš skelbimo nematyti, kad egzistuoja ekonominis ryšys, tačiau jis yra toks neaiškus dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda ir prie jo pridėtu komerciniu pranešimu, negali žinoti, ar reklamos davėjas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko atžvilgiu, ar, priešingai, jis yra ekonomiškai su juo susijęs, tokiu atveju taip pat reikia daryti išvadą, kad daroma žala šiai prekių ženklo funkcijai (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas, ar atsakovo raktažodžiai buvo naudojami tokiu būdu, kad pagal juos rodoma reklama leido suprasti, jog atsakovo skelbime nurodytos paslaugos yra kilusios būtent iš atsakovo (UAB „MCB Finance), turėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo raktiniais žodžiais „big“ ir „bank“ naudodamas ieškovo pavadinimo (BIGBANK) ir prekių ženklų („BIGBANK GREITESNIS KELIAS IKI PINIGŲ“ (fig.), reg. Nr. 2009 1383, ir „BIGBANK GREIČIAUSIAS KELIAS IKI PINIGŲ“ (fig.), reg. Nr. 2007 1328) simbolinę dalį „BIGBANK“ sudarančius du atskirus tapačius žodžius („big bank“), sukėlė painiavą ir klaidino vartotojus, pasirenkant šalių teikiamas kredito paslaugas.

Iš pateikiamų skelbimų pagal atsakovo naudojamus raktažodžius (tarp jų: „bigbank“, „big bank“, „big bank lt“, „BIGBANK“, „BIG BANK“, „Bigbank“, I b. t., 42, 43, 45, 49 l., 50 – 53 l.) matyti, kad jie yra neaiškūs dėl atsakovo teikiamų paslaugų kilmės, kad galima tikimybė, jog pakankamai informuotas, protingai pastabus interneto vartotojas, remdamasis reklamine nuoroda „big bank“, negalės žinoti, ar reklamos davėjas yra trečiasis asmuo prekių ženklo savininko, t. y. ieškovo, atžvilgiu, ar, priešingai, jis yra ekonomiškai su ieškovu susijęs, nes kartu su atsakovo skelbimais pagal raktažodžius „big“ ir „bank“ „Google“ paieškos sistemoje pateikiami ir ieškovo skelbimai, atkartojantys atsakovo naudojamus raktažodžius „big“ ir bank“. Pažymėtina, kad prie atsakovo skelbimų pateikiama informacija yra susijusi su kreditų teikimu, o ieškovo skelbimuose nurodoma, kad jis taip pat specializuojasi vartojimo paskolų srityje. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti ieškovo, kaip juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklų savininko, teisių pažeidimą (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.; CK 2.42 str. 2 d.). Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad neįrodytas nė vienas vartotojo suklaidinimo faktas, kadangi nustatytas atsakovo skelbimų pateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti vartotojų suklaidinimo tikimybei ir ieškovo kaip prekių ženklų savininko teisių pažeidimui. Tai atitinka ir teismų praktiką (Europos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C‑323/09; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2007).

Dėl priteistinos žalos dydžio

Pagal PŽĮ 51 straipsnį 1 dalį, turtinės žalos, atsiradusios dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas, kuriame nurodyta, kad, nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes; pažeidėjo gauta nauda prekių ženklo savininko reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (PŽĮ 51 str. 2 d.).

KĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti; šias pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas; negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovas; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, bylos šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas, kuris gali taikyti ir įrodymų pakankamumo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, nesant byloje pakankamų įrodymų apie ieškovo netiesioginius nuostolius, kurių dydį sudarytų ieškovo grynasis pelnas, apie ieškovo galimus netiesioginius nuostolius sprendė iš ieškovo pateiktų duomenų apie atsakovo iš vienos paskolos per metus gautą naudą, ieškovo vidutinę paskolų trukmę bei atsakovo pateiktų duomenų apie pažeidimo laikotarpiu užpildytas paraiškas gauti paskolai. Nors teismas neįvertino 2012 m sausio 26 d. atsakovo pažymos apie vidutinį pelną iki apmokestinimo iš vienos paskolos 2009 m., kuris, atsakovo paskaičiavimu buvo 46,18 Lt (II b. t., 42 l.), bei ieškovo ankstesnių gautų pajamų ir grynojo pelno rodiklių 2009 m., 2010 m., nurodytų 2010 m. ieškovo metinėje ataskaitoje, viešai paskelbtoje ieškovo Interneto svetainėje (http://www.bigbank.lt/images/stories/dokumendid/bigbankasmetinataskaitaeur_2010.pdf), ar nenustatė ieškovo sąnaudų (CPK 178 str. 185 str.), tačiau nustatė iš esmės teisingą tikėtiną ieškovo nuostolių dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apskaičiuojant ieškovo netiesioginių nuostolių dydį, turėjo būti vertinami aukščiau nurodyti duomenys, o ne atsakovo iš vienos paskolos per metus gauta nauda, nes ieškovas prašė priteisti jo negautą naudą (CK 6.249 str. 1 d.; PŽĮ 51 str. 1 d.), tačiau tai, kad ieškovas nepateikė tikslių duomenų dėl jo negautų nuostolių apskaičiavimo (pateikdamas keletą žalos apskaičiavimo variantų), o teismas vadovavosi vidutiniais ieškovo sudaromų sutarčių galiojimo, atsakovo iš sudarytų sutarčių tikėtino gauti pelno rodikliais, neįvertindamas aukščiau nurodytų duomenų, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo skundžiamo teismo sprendimo (CPK 328 str.); juolab kad atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų, jog nėra galimybės gauti tikslesnių duomenų, reikalingų žalai nustatyti. Beje, kad teisėjų kolegijos paskaičiavimu, pagal vidutinius ieškovo duomenis apie jo ankstesnes pajamas (I b. t., 74 l.; II b. t. 18 l.), viešai nurodomus grynojo pelno rodiklius 2009 m., 2010 m., dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo negautų pajamų suma galėtų būti apie 22 000 Lt. Bylos duomenimis, pagal atsakovo pateiktą informaciją apie ieškovo teisių pažeidimo 2009-05-01 – 2009-05-23 ir 2009-09-01 – 2010-03-29 laikotarpiais sudarytas sutartis, nurodytu laikotarpiu galėjo būti sudaryta apie 25 vartojimo paskolos sutarčių; ieškovo pateiktais duomenimis, už vieną paskolą 2009 m. jis galėjo gauti apie 1010 Lt pajamų, 2010 m. – apie 1020 Lt, o vidutinis paskolos terminas – 2,92 metai. Taigi ieškovui už 2009-05-01 – 2009-05-23 laikotarpį galėjo būti padaryta apie 9160 Lt nuostolių (negautų pajamų) (1010 Lt ×2,92 m.×10 sutarčių×30,80/100 (2009 m. pelningumo rodiklis), 2009-09-01 – 2009-12-31 laikotarpiu galėjo būti padaryta apie 8160 Lt (1010 Lt×2,92 m.×9 sutartys×30,80/100 nuostolių, o už 2010-01-01 – 2010-03-31 laikotarpį – apie 4400 Lt (1020 Lt×2,92 m.×6 sutartys×24,70/100 (2010 m. pelningumo rodiklis).

Turint omenyje, kad ieškovas neturėjo galimybės pateikti tikslių duomenų dėl jo patirtos žalos dydžio, netgi pritaikius apeliacinės instancijos teismo ieškovo negautų pajamų apskaičiavimo metodą, ieškovo patirtos žalos dydis neženkliai skirtųsi nuo apygardos teismo priteistos sumos. Todėl neprotinga ir neteisinga sumažinti apygardos teismo priteistą iš atsakovo ieškovo naudai tikėtiną sumą atlyginimui žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 328 str., 329 - 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasAudronė JarackaitėAlvydas Poškus