- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-268-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01582-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Skolininkas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., D. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei ligonių kasai
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1851-762/2016 pagal skolininko V. L. skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims V. C., D. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei ligonių kasai, antstolei Irenai Bakšienei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. L. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės I. Bakšienės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo kaip skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; panaikinti areštą jo sąskaitai.Nurodė, kad antstolės patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (pašto reikmenų, mokesčiai už elektrą, telefoniniai pokalbiai). Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Antstolė I. Bakšienė 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0115/10/00766, 0115/07/02666, 0115/08/02255, 0115/12/00272, 0115/12/00274, 0115/13/01192, 0115/15/01761 skundą persiuntė Rokiškio rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės I. Bakšienės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota.Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sąskaitos arešto būtų nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiamos jo teisės pasirūpinti asmens higiena bei tenkinti būtiniausius asmeninius poreikius, todėl pareiškėjo sąskaitai uždėtas areštas teisiniam reglamentavimui neprieštarauja. Pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė ir neįrodė, kad jam reikalingos didesnės išlaidos (CPK 178 str.).Nurodė, kad išieškojimai iš pareiškėjo pradėti 2008-2015 metais. Į CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą artimųjų pervedamos lėšos nepatenka. Išieškomai sumai netaikytinos CPK 736 straipsnyje numatytos taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais (CPK 737 str.).Teismas konstatavo, kad antstolės I. Bakšienės veiksmai yra teisėti, vykdomosiose bylose įstatymų pažeidimų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. L. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.Teigia, kad teismas neįvertino, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos 1 MMA.Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo galimybę įsigyti maisto produktų, higienos prekių, mokėti už skalbimo paslaugas, turėti elektros prietaisus, nes reikia pačiam mokėti už elektrą. Taip pat ribojami jo socialiniai ryšiai, nes negali nusipirkti taksofono kortelių, siųsti laiškų.Akcentuoja, kad antstolės patvarkymas pažeidžia jo teises.
Atsiliepimų į pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Byloje kilo ginčas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), taikymo. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad antstolė I. Bakšienė CPK 668 straipsnio nuostatų nepažeidė, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis vykdomųjų bylų aplinkybėmis, ginčo dėl jų nėra, todėl jos iš naujo nenustatinėjamos.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolės 2016 m. lapkričio 4 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-115-19537, Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-115-19538, vykdomosiose bylose Nr. 0115/10/00766, 0115/07/02666, 0115/08/02255, 0115/12/00272, 0115/12/00274, 0115/13/01192, 0115/15/01761, apriboja jo teises įsigyti higienos reikmenis, maistą, kitus būtinius reikmenis (pašto reikmenis, mokesčiai už elektrą, telefoniniai pokalbiai, skalbimo paslaugos). Išanalizavęs pateiktose vykdomosiose bylose esančius duomenis, apelianto nurodomą informaciją apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Vykdomosiose bylose nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečiai yra jo turimos / gaunamos lėšos. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas iš trečiųjų asmenų, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi (CPK 668 str. 1 d.). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Paminėtina, kad CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, motinystės, tėvystės vaiko priežiūros išmokos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos, kompensacijos bei pensijos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, nesant duomenų, kad apelianto, atliekančio bausmę pataisos įstaigoje, asmeninėje sąskaitoje yra piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.Pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų skolininkas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir atskirajame skunde teigia, kad antstolė negali nurašyti sumos, neviršijančios vienos MMA, tačiau skolininko pateikta kasacinio teismo nutarties ir CPK 668 straipsnio 1 dalies interpretacija nėra teisinga. Šiuo atveju apelianto lėšoms netaikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas 1MMA apribojimas, kadangi CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 - 674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Vykdomosios bylos Nr. 0115/07/02666, 0115/08/02255, 0115/10/00766, 0115/12/00272, 0115/12/00274, 0115/13/01192, 0115/15/01761 dėl baudų, nusikalstama veika padarytos turtinės, neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko V. L. vykdyti pradėtos atitinkamai 2007-2015 metais, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad antstolė turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininko sąskaitoje esančias pinigų sumas, pagrįsta.Pažymėtina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016, 22 p.) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 - 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas yra negalimas.CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria remiasi apeliantas, yra taip pat aktuali išieškant iš skolininko lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismui pateiktose vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas dirba ir jo atveju šio straipsnio taikymas, kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 kontekste, būtų aktualus. Ir atvirkščiai, tuo atveju, jeigu apeliantas dirbtų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, jam liktų pajamų dalis iš kurios išieškojimas nebūtų vykdomas (jei neviršytų 1 MMA), ir šias lėšas apeliantas turėtų galimybę skirti asmeniniams poreikiams.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir nepagrindė jam tenkančių būtiniausių išlaidų, jų dydžio, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis (CPK 178 str.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolė tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.