Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs:

- nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. sausio 30 d. vagystės), ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. vasario 7 d. vagystės), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. vasario 25 d. vagystės), ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir R. G. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista:

1) solidariai iš D. G., D. K. ir R. G. - 560,35 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (dėl 2023 m. vasario 7 d. vagystės);

2) solidariai iš D. K., R. G. ir K. Š. - 372,49 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (dėl 2023 m. vasario 25 d. vagystės);

3) solidariai iš R. G. ir K. Š. - 338,64 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (dėl 2023 m. sausio 30 d. vagystės).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui iš R. G. nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. G., K. Š. ir D. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. G. 2023 m. sausio 30 d., 18.02 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su K. Š., pagrobė nedidelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynų, K. Š. paėmus 3 vnt. konjako „Courvoisier VSOP“ 0,7 l. talpos, kurio 1 vnt. vertė 42,95 eurai (bendros 128,85 eurų vertės), 1 vnt. konjako „Courvoisier VSOP“ 0,5 l. talpos 32,95 eurų vertės, o R. G. paėmus 1 vnt. konjako „Hennessy VSOP“ , 62,95 eurų vertės, 2 vnt. degtinės „Grey Goose Original“, kurios 1 vnt. vertė 47,95 eurai (bendros 95, 90 eurų vertės) 1 vnt. brendžio „Grand Cavalier“ 17,99 eurų vertės ir nepateikę prekių apmokėjimui, jas laikydami rankose išėjo kartu su K. Š. iš parduotuvės pro įėjimo/išėjimo į/iš parduotuvę automatines duris, tokiu būdu bendrais veiksmais su K. Š. pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės vertės turtą bendros 338,64 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Be to, jis 2023 m. vasario 7 d., 21.09 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su D. G. ir D. K. pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynos, D. G. paėmus 3 vnt. šampano „Moet&chandon chanpagne brut imperial“, kurio 1 vnt. vertė 43,95 eurai (bendros 131,85 eurų vertės), 2 vnt. šampano „Moet&chandon nectar imperial demi-sec“, kurio 1 vnt. vertė 54,95 eurai (bendros 109,90 eurų vertės), 3 vnt. šampano „Taittinger champagne brut reserve“, kurio 1 vnt. vertė 39,95 eurai (bendros 119,85 eurų vertės), R. G. paėmus 1 vnt. viskio „Cognac hennesy VSOP“ su dėžute, 62,95 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Nikka from the barrel“, 41,90 eurų vertės, D. K. paėmus 2 vnt. šampano „Laurent perriel la cuvee champagne brut“, kurio 1 vnt. vertė 46,95 eurai (bendros 93,90 eurų vertės) ir šias prekes kartu paslėpus daržovių skyriuje, po ko po - R. G. ir D. K. paslėpus po savo dėvimais rūbais, o D. G. - parduotuvės krepšelyje, nepateikė jų apmokėjimui ir kartu išbėgo pro įėjimo/išėjimo į/iš parduotuvę automatines duris, tokiu būdu bendrais veiksmais R. G. kartu su D. G. ir D. K. pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 560,35 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, jis 2023 m. vasario 25 d., 18.50 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su D. K. ir K. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynų K. Š. paėmus 1 vnt. konjako „Courvoiser VSOP“, 32,95 eurų vertės, 1 vnt. konjako „Alexandre Leopoldo“, 30,95 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Jack Daniels“, 29,95 eurų vertės, R. G. paėmus 1 vnt. šampano „Vuve Clioute Ylow Brut“, 1 vnt. šampano „Moet Chandon Brut“, 43,95 eurų vertės, 1 vnt. šampano „G.H.MUMM Campagne ice xtra demi-sec“, 44,95 eurų vertės, D. K. paėmus šampano „Pommery Brut Royl“ 37,95 eurų vertės, 2 vnt. konjako „Gautier VS“, kurio 1 vnt. vertė 29,95 eurai (bendros 59,90 eurų vertės), 1 vnt. viskio „Tullamore Dew“, 21,95 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Jameson“, 19,99 eurų vertės ir šias prekes laikydami rankose, nepateikė jų apmokėjimui bei kartu išbėgo pro įėjimo/išėjimo į parduotuvę automatines duris, tokiu būdu bendrais veiksmais R. G. su D. K. ir K. Š. pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės vertės turtą bendros 372,49 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendyje konstatavo, kad R. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas R. G. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinius, baigtus, iš savanaudiškų paskatų du baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, kad jis praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 180), psichiatrinis gydymas, įskaita nesigydė/nesilankė (5 t., b. l. 179), priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikiniame priklausomybės ligų centre, (duomenys neskelbtini) filiale penkerių metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (5 t., b. l. 177). Nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas taip pat įvertino tai, jog ankstesniais nuosprendžiais R. G. paskirtos griežtos bausmės nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, nes jis nusikalto naujai. Nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, kas rodo, kad galimai nusikalstamų veikų vykdymas buvo tapęs pragyvenimo šaltiniu. Byloje nustatytos aplinkybės R. G. charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas, nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, negebantį paklusti taisyklėms, nesilaikantį jokių apribojimų. Be to, visos šios aplinkybės rodo, kad jokios kitos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės yra nepakankamos koreguoti kaltinamojo elgesio teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. G. paskyrus griežtas bausmių rūšis padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę (arešto trukmė, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, skirtina artima maksimaliai). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje skirtina griežčiausia straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas; už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje skirtina griežčiausia straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5.1. Apeliantas skunde teigia, jog skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių, jo įsitikinimu, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė jam gali tik pakenkti. R. G. teigia, jog remiantis teismų praktika ir statistika, asmenys pasikeičia ne tik atlikę bausmę pataisos namuose, tačiau ir reabilitacijos centruose, dirbant su psichologais bei padedant integruotis į visuomenę.

5.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistais nurodo, jog jam dirbant ir savanoriškai baigus dvylikos žingsnių reabilitacinį kursą, jis galėtų pasikeisti. R. G. įsitikinimu, jo turimą psichologinę ligą pasisavinti jam nepriklausančius daiktus, galima būtų išspręsti su psichologo pagalba, o neuždarant tarp kitų nusikaltėlių, kurie nuteistąjį tik dar labiau mokins vogti ir daryti neigiamus dalykus.

5.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog šiuo metu turi draugę, su kuria gyvena atskirai nuo artimųjų, o tai jam būtų dar didesnis atspirties taškas pasikeisti, eiti į darbą, rūpintis naujai sukurta šeima, nešti atsakomybę, rūpintis namų jaukumu bei išlaikymu. R. G. nurodo, jog šiuo metu atlieka paskirtą arešto bausmę, ir mano, jog jam būnant izoliuotam nuo visuomenės užteko laiko apmąstyti ir suprasti ką jis daro negerai. Lankydamas pataisos programas bei dirbdamas jis galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą ir taip dar kartą parodyti, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

2. Atsiliepimų byloje negauta.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo R. G. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar padarymo aplinkybės, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė nepasieks tikrųjų bausmės tikslų bei nuteistajam tik pakenks. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dvi, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), ir viena, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 12 straipsnyje numatyta, jog baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 (dešimties) iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, apeliantui už dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, paskirta po 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės, kurios artimos maksimaliai. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, jog už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra nežymiai didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Nors nuteistasis skunde apygardos teismui teigia, jog ankstesniu nuosprendžiu atliekant jam paskirtą arešto bausmę, jis būdamas izoliuotas nuo visuomenės suprato savo neigiamų veiksmų pasekmes ir nebenusikals. Nors aukštesnysis teismas teigiamai vertina apelianto R. G. nurodytas aplinkybes, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog nuteistasis ir toliau daro nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje apeliantas kaltinamas identiškų nusikalstamų veikų, dėl kurių pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarymu. Taigi, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nors ir sutiktina, jog R. G. yra itin jauno amžiaus, jo gynėja advokatė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė 2024 m. gegužės 30 d. laikinojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog apeliantas priimamas laikinai dirbti krovėju – pagalbiniu darbininku AB „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., b. l. 22-24), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto šios nurodytos aplinkybės neeliminuoja to, jog nuteistasis yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, konkrečiai – vagystes, o nuo to jo neapsaugo ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nori keistis ir turi gyvenimo draugę, o jo priešingas teisei elgesys turi būti tinkamai įvertintas individualizuojant bausmę. Taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir R. G. skundo argumentas, jog jis turi psichologinį sutrikimą savintis jam nepriklausančius daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant aplinkybes, jog nuteistasis iš esmės beveik visais apkaltinamaisiais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu dėl vagysčių, o taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe, ir už vagystes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis savo elgesį bando pateisinti, o teismo nuomone, tai vis dėlto jau yra tapę nuteistojo gyvenimo būdu, t. y. finansinės naudos siekimas. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikinus teistumo, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai paskirta bei individualizuota. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti. Aukštesnysis teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje konstatuotam, jog atsižvelgiant į apeliantą charakterizuojančius duomenis, R. G. atžvelgiu negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir netikslinga paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi R. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Loreta Daukšienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. G. yra 104,17 (du šimtai trisdešimt vienas euras dvidešimt penki centai) eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

12. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo R. G. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.