Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

kaltinamojo D. K. gynėjai advokatei D. I. V. (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ,,Zoom“),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės D. I. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria palikta galioti to paties teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, tai yra:

1.1. 2023-02-07 21.09 val. iš UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės ,,IKI Raudondvario“, esančios (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su D. G. ir R. G. pagrobė svetimą UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį turtą – iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynos D. G. paėmus 3 vnt. šampano ,,Moet&chandon chanpagne brut imperial“, kurio 1 vnt. vertė 43,95 Eur (bendros 131,85 Eur vertės), 2 vnt. šampano ,,Moet&chandon nectar imperial demi-sec“, kurio 1 vnt. vertė 54,95 Eur (bendros 109,90 Eur vertės), 3 vnt. šampano ,,Taittinger champagne brut reserve“, kurio 1 vnt. vertė 39,95 Eur (bendros 119,85 Eur vertės), R. G. paėmus 1 vnt. viskio ,,Cognac hennesy VSOP“ su dėžute, 62,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio ,,Nikka from the barrel“, 41,90 Eur vertės, D. K. paėmus 2 vnt. šampano ,,Laurent perriel la cuvee champagne brut“, kurio 1 vnt. vertė 46,95 Eur (bendros 93,90 Eur vertės) ir šias prekes kartu paslėpus daržovių skyriuje, po ko R. G. ir D. K. paslėpus po savo dėvimais rūbais, o D. G. – parduotuvės krepšelyje, nepateikė jų apmokėjimui ir kartu išbėgo pro parduotuvės automatines duris, tokiu būdu bendrais veiksmais D. K. kartu su D. G. ir R. G. pagrobė svetimą UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį turtą bendros 560,35 Eur vertės.

1.2. 2023-02-25 18.50 val., iš UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės ,,409 IKI Vilijampolė“, esančios (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su R. G. ir K. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį turtą – iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynų K. Š. paėmus 1 vnt. konjako ,,Courvoiser VSOP“, 32,95 Eur vertės, 1 vnt. konjako ,,Alexandre Leopoldo“, 30,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio ,,Jack Daniels“, 29,95 Eur vertės, R. G. paėmus 1 vnt. šampano ,,Vuve Clioute Ylow Brut“, 1 vnt. šampano ,,M. C. Brut“, 43,95 Eur vertės, 1 vnt. šampano ,,G.H.MUMM Campagne ice xtra demi-sec“, 44,95 Eur vertės, D. K. paėmus šampano ,,Pommery Brut Royl“ 37,95 Eur vertės, 2 vnt. konjako ,,Gautier VS“, kurio 1 vnt. vertė 29,95 Eur (bendros 59,90 Eur vertės), 1 vnt. viskio ,,Tullamore Dew“, 21,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio ,,Jameson“, 19,99 Eur vertės ir šias prekes laikydami rankose, nepateikė jų apmokėjimui bei kartu išbėgo pro parduotuvės automatines duris, tokiu būdu bendrais veiksmais D. K., R. G. ir K. Š. pagrobė nedidelės vertės UAB ,,IKI Lietuva“ priklausantį turtą bendros 372,49 Eur vertės.

3. 2024 m. vasario 12 d. 08.30 val. D. K. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 13 d. nutartimi paliko galioti 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo 2024 m. vasario 12 d.

4. Skundą pateikusi kaltinamojo D. K. gynėja advokatė D. I. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį, kuria buvo palikta galioti 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam D. K. paskyrimo, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 12 d. ir priimti naują sprendimą – 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam D. K. paskyrimo panaikinti.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės D. I. V. skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų leidžiančių manyti, jog kaltinamasis D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai: įvykio vietų apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, asmens apžiūros protokolas bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą (nustatant ar pratęsiant jos terminą), nekyla būtinybė turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Aukštesniajame teisme nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės taikymo (jos termino nustatymo ar pratęsimo), tik patikrinamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka, ką skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

8. BPK 121 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms – suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tada, kai tiriamos ar nagrinėjamos bylos dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). Kartu turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

9. Susipažinus su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas D. K. buvo paskirta nustačius vieną suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis pagrindas nėra išnykęs ir tebėra aktualus, todėl keisti griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę (-es) šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį 2023 m. lapkričio 16 d. (6 t., b. l. 109–110) ir 2023 m. gruodžio 21 d. (6 t., b. l. 146–147). Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi (6 t., b. l. 116) nutarė į 2023 m. gruodžio 21 d. teisiamąjį posėdį kaltinamąjį atvesdinti, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2023 m. gruodžio 20 d. pranešimu (6 t., b. l. 142) informavo apylinkės teismą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis negyvena, patalpa yra negyvenama ir durys užkaltos vinimis. Nuvykus D. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo tėvas J. K. informavo, kad sūnaus nematė apytiksliai dvi savaites, kaltinamojo nurodytas kontaktinis telefono numeris priklauso kitam asmeniui, pats kaltinamasis (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo dėl suimtojo asmens sulaikymo (6 t., b. l. 163) ir 2024 m. vasario 12 d. pranešimo dėl D. K. paieškos (6 t., b. l. 170) nustatyta, kad pastarasis buvo sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini).

11. Šios faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, turėdamas pareigą šaukiamas atvykti į teismą, šią pareigą ignoravo ir be pateisinamos priežasties neatvyko į teisiamąjį posėdį. Paskyrus kaltinamajam procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą, policijos pareigūnai informavo teismą, kad nurodytoje gyvenamoje vietoje D. K. nerastas ir apskritai, patalpa yra negyvenama, be to, policijos pareigūnai kaltinamojo nerado ir jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pas tėvus), kas leidžia daryti išvadą, jog D. K. nuo teismo pasislėpė. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nagrinėjamu atveju nepakako užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą ir kaltinamojo dalyvavimą procese. Ir nors gynėja skunde nurodo, kad D. K. nevyko registruotis į policijos įstaigą, nes buvo suklaidintas Probacijos pareigūnų, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis ne tik nesiregistravo policijos įstaigoje, bet ir neatvyko į teismą.

12. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai paliko galioti kaltinamajam D. K. 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą tuo pagrindu, jog būdamas laisvas kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šioje baudžiamojoje byloje D. K. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, iš kurių vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 178 straipsnio 1 dalis) padarymu, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Minėtame BK straipsnyje numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, jis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės (įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) sąlygas ir nuo teismo pasislėpė. Gynėjos skunde nurodoma, kad kaltinamasis susirado darbą ir dirba, tačiau teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, tokių duomenų nerasta. Skunde nurodomi duomenys apie kaltinamojo gyvenamąją vietą taip pat tik deklaratyvūs, nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. Vertinant kitus kaltinamojo socialinius ryšius nustatyta, kad kaltinamasis neturi nei šeimyninių, nei finansinių įsipareigojimų. Esant silpniems socialiniams ryšiams, nėra garantijų, kad kaltinamasis ir ateityje nebėgs (nesislėps) nuo teismo.

13. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Įvertinus tai, kad kaltinamajam taikius švelnesnę kardomąją priemonę (įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) jos nepakako užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Skundžiama 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nustatytas dviejų mėnesių D. K. suėmimo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra optimalus terminas netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti procesinį sprendimą kartu užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą procese bei priimto nuosprendžio įvykdymą.

14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju asmens teisė į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl gynėjos skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės D. I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.