Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. (M.) Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, I. A. (I. A.), antstolis G. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. Š. kreipėsi į antstolį G. J. prašydamas: panaikinti lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini), bei sumažinti vykdymo išlaidas. Nurodo, kad skolos išieškojimas pagal vykdomąjį raštą reglamentuotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, pagal kurį išieškoma 30 proc. nuo sumos dalies neviršijančios MMA ir 50 proc. nuo sumos dalies viršijančios MMA. Pažymi ir tai, kad antstolis 2020 m. liepos 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai priskaičiavo vykdymo išlaidas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. antstolis 85 kartus patikrino pareiškėjo duomenis ir tai pareiškėjui kainavo 250 EUR.

Antstolis G. J. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad 2020 m. liepos 16 d. buvo parengtas Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pastaruoju patvarkymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu buvo areštuota 1043,58 EUR skolos (iš jų 1043,58 EUR žalos atlyginimas) ir 836,72 EUR vykdymo išlaidų, iš viso 1880,30 EUR, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo parengtas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 priede numatytą formą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 9 punktas numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Nurodo, kad nenustatyta aplinkybių, jog 2020 m. liepos 16 d. parengtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeista teisės aktų nustatyta išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tvarka.

Pažymėjo ir tai, kad vykdomųjų bylų duomenimis nenustatyta aplinkybių dėl kurių antstolis negalėjo domėtis skolininko turtine padėtimi, tikrinti apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis ir pan. Pažymėtina, jog vykdomosios bylos nebuvo sustabdytos, skolininkas geranoriškai susidariusių įsiskolinimų nedengė, nesiekė asmeniškai atsiskaitinėti su išieškotojais.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

remiantis vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis G. J. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2006 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. N1-764-380/2006 dėl 246,55 EUR žalos atlyginimo iš skolininko M. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. A2.6.-2064-792/2012 dėl 289,62 EUR baudos išieškojimo iš skolininko M. Š. Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, kuri 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pasibaigus išieškojimo senaties terminui (n. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 61); Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2013 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-17-659/2013 dėl 3475,44 EUR neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojo I. A. naudai.

Antstolis 2020 m. liepos 16 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 1043,58 EUR skolos ir 836,72 EUR vykdymo išlaidų, iš viso 1880,30 EUR, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 120). 2020 m. liepos 16 d. lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį skolininkas skundžia) skolininkui M. Š. išsiųstas 2020 m. liepos 16 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 16 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 122). Minėtame lydraštyje išaiškinta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, kad kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškoma skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą.

Kaip jau buvo minėta, M. Š. iš esmės skundžia lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtame lydraštyje nėra numatyta galimybė jį apskųsti, tai tik informacinio pobūdžio procesinis dokumentas, nesukeliantis skolininkui jokių pasekmių. Atsižvelgiant į skundo turinį, teismas laiko, kad pareiškėjas iš esmės skundžia 2020 m. liepos 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). M. Š. savo skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo visą skolininko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Pažymėjo, kad skolos išieškojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, pagal kurį išieškoma 30 proc. nuo sumos dalies neviršijančios MMA ir 50 proc. nuo sumos dalies viršijančios MMA.

Kaip jau buvo minėta, antstolis G. J. 2020 m. liepos 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasis CPK 688, 739 straipsniais, atitinkamai areštavo 1043,58 EUR ir 836,72 EUR sumas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, leidžiant skolininkui naudotis suma neviršijančia pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. 2020 m. liepos 16 d. lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotam (duomenys neskelbtini) pataisos namams išaiškinta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, kad kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškoma skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 121).

BVK 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos), taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.

Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolis, vadovaudamasi CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, viršijančias pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. spalio 1 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas ir, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-219-883/2020).

Pareiškėjas taip pat nesutinka su vykdymo išlaidų paskaičiavimu, nurodo, kad jos turi būti sumažintos. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, su kokiomis būtent vykdymo išlaidomis nesutinka ir dėl kokių priežasčių. Vienintelę aplinkybę nurodė, kad nuo 2012 m. antstolis 85 kartus patikrino pareiškėjo duomenis ir tai pareiškėjui kainavo 250 EUR. Šiuo atveju teismas sutinka su antstolio patvarkyme išdėstyta pozicija, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl kokių priežasčių antstolis negalėjo domėtis skolininko turtine padėtimi, tikrinti apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkas geranoriškai įsiskolinimų nedengia, dėl ko antstolis periodiškai turi tikrinti skolininko turtinę padėtį, siekiant kuo efektyvesnio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas savo skunde dėl antstolio veiksmų neginčijo konkrečių išskaitų dydžių, todėl nėra jokio pagrindo vykdymo išlaidų mažinimui.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. (M.) Š. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų atmesti.

Vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.