Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. M. – R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, bei dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antstolio išduotų vykdomųjų dokumentų atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimams, todėl neatskleidė ginčo esmės. Su atskirojo skundo argumentu nesutiktina.

14. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio1 dalis).

15. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutarties 6, 7 ir 8 punktuose patikrino antstolio 2019 m. spalio 28 d. priimtų patvarkymų (duomenys neskelbtini) atitikimą CPK 688 straipsnio 1 dalies ir 739 straipsnio 9 punkto reikalavimams, be to, įvertino ir patvarkymo(duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje

16. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis vykdomuosiuose dokumentuose nurodė nuo pareiškėjo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurašyti visas areštuotas lėšas, taip pažeisdamas CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius.

17. Iš vykdomosios bylose (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis T. U. priėmė patvarkymus (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui R. R. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais, vadovaudamasis CPK 688 ir 739 straipsniais, atitinkamai areštavo 10 542,58 Eur ir 288,57 Eur sumas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje, leidžiant skolininkui naudotis suma neviršijančia pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

18. BVK 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

19. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ nuostatos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos), taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.

21. Iš skundžiamų patvarkymų matyti, kad antstolis, vadovaudamasi CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, viršijančias pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. spalio 1 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas ir, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtas.

22. Pareiškėjas savo skunde dėl antstolio T. U. veiksmų neginčijo konkrečių išskaitų dydžių, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šiuo aspektu, nes ji atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.