Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š. (M. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

2006-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR 180 str.1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Taikytas LR BK 92 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė pagal BK 87 str.- elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

2007-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 4 d., 63 str. 9 d., pagal 2007-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2006-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Taikant LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą sutikimo ilgiau, kaip 7 paroms.

2008-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 64 str. 3 d. pagal 2008-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2007-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskirta galutinė bausmė - 6 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. 2011-11-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 2 p., paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 10 mėnesių 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. 2012-08-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, atlikti neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies.

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str.

Aprašomoji dalis

nustato:

M. Š. pasipriešino valstybės tarnautojui ir dėl nukentėjusiojo tarnybos padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2012 m. balandžio 29 d., apie 02.50 val., Poilsio ir Naikupės gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, nereaguodamas į pareigūno teisėtus reikalavimus, keikdamasis ir sakydamas pareigūno garbę ir orumą žeminančias frazes, sulaikymo metu pasipriešino valstybės tarnautojui - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnui I. A., panaudodamas prieš jį fizinį smurtą - pasuko kairę ranką alkūnės sąnario srityje, padarydamas nukentėjusiajam kairės alkūnės šoninio lateralinio raiščio plyšimą, dilbio raumenų patempimą, kuris komplikavosi į alkūnės sąnario kontraktūrą bei dilbio raumenų hipotrofiją, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip, pasipriešindamas valstybės tarnautojui I. A., nesunkiai jį sužalojo dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. B. bei J. K. tuo metu ėjo į jo draugo Miklovio žmonos gimtadienį. Beeidami apsistumdė su V. B. ir abu nuvirto ant žemės. Gal dvi minutes grūmėsi su V. B., kai tuo metu Miklovis išėjo jų pasitikti. Kada prie jų priėjo policijos pareigūnai jis nepajuto ir neišgirdo. Mano, kad pareigūnai atvažiavo neįjungę švyturėlių bei garsinio signalo, jų veiksmai buvo neteisėti, jie viršijo savo įgaliojimus. Sutinka kad keikėsi, nes jam skaudėjo nubrozdintus kelius. Nuvirtus ant žemės, V. B. buvo apačioje, o jis ant viršaus, bet jie grūmėsi draugiškai ir nepajuto, kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Nematė, kas jį nutempė nuo V. B. ir tempė iki automobilio. Prie automobilio pareigūnas jį parvertė ant kapoto ir jis kartu su pareigūnu nuslydo ant žemės, neturėjo tikslo pareigūnui sužaloti ranką. Slystant nuo automobilio kapoto, negalėjo padaryti pareigūnui tokių rankos sužalojimų. Miklovis matė visą įvykį, tačiau kodėl jis pareigūnams nesakė, kad tai jo draugai, atėję į gimtadienį, negali pasakyti. Tačiau mano, jog Miklovis nenorėjo veltis į tuos reikalus, nes jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Pareigūnai buvo su policijos apranga, tarnybinis automobilis stovėjo 8 metrų atstumu nuo jų. Jį pareigūnas pakėlė nuo žemės suėmė iš nugaros už rūbų ir apkabinęs tempė kokius 8 metrus. Nebuvo pasisukęs į pareigūną, kai jį paguldė ant šalia stovėjusio automobilio „Audi” kapoto ir bandė uždėti antrankius, nes ant kapoto buvo paguldytas veidu. Antrankius jam uždėjo, kai jis nukrito ant žemės. Du žmonės tikrai galėjo matyti, kaip jam buvo dedami antrankiai. Policijos niekas negalėjo jiems iškviesti, nes su V. B. grūmėsi neilgai. Policijos pareigūnai jį ir V. B. į policijos komisariatą išsivežė atskirai.

Nukentėjusysis, policijos pareigūnas I. A. (I. A.) parodė, jog įvykio tiksli data nurodyta byloje. Jis patruliuodamas kartu kolega su A. B. pastebėjo Naikupės ir Poilsio gatvių sankryžoje du vaikinus, kurie mušėsi, šalia verkė mergina ir bandė juos atsikirti. Prie besimušančių asmenų privažiavo 3-8 metrų atstumu, jiems atvykus, kaltinamasis žiūrėjo į juos ir matė, kad atvyko pareigūnai. Kaltinamasis juos kaip pareigūnus atpažino, kai muštynių metu dar buvo užvirtęs ant kito asmens. Jis vaikinus įspėjo, kad baigtų muštynes, tačiau kaltinamasis, juos matydamas, nekreipė dėmesio į įspėjimus ir muštynes tęsė toliau. Tuomet jis suėmė kaltinamąjį už nugaros ir nutempė iki tarnybinio automobilio. Kaltinamasis priešinosi, todėl jį prispaudė ant tarnybinio automobilio kapoto, šalia stovėjo ir „Audi“ automobilis, kas jį vairavo buvo neaišku, tačiau įtariama, kad vairavo sulaikytas pilietis. Tuo metu buvo geras apšvietimas ir puikiai matėsi jų ženkliukai ir tarnybinės liemenės. Automobilio švyturėlių nejungė, nes jie jungiami pagal instrukcijas, kai stabdomos transporto priemonės. Paprastai prisistato, kai bendrauja su piliečiu. Kaltinamasis buvo pargriautas ant automobilio kapoto ir ant dešinės rankos jam uždėti antrankiai, bandant uždėti antrankius ant kairės rankos, kaltinamasis ėmė priešintis ir jam grasinti, jog bus atleistas iš darbo. Kelis sykius jį perspėjo, kad nesipriešintų ir parodė dujų balionėlį. Šalia stovėjusi mergina, bandė jį nuraminti ir atvykus antram policijos ekipažui, mergina paprašė kaltinamojo nemušti. Kaltinamasis trumpam apsiramino, tačiau pradėjus dėti antrankius ant kairės rankos atsisuko ir sukdamasis išsilaisvino, stipriai pasukdamas jam kairę ranką. Kaltinamasis norėjo išsilaisvinti ir pabėgti, todėl nemano, kad jis turėjo mintį išsukti jam ranką. Kaltinamąjį nustūmus ant žemės, kolega padėjo uždėti antrankius, vėliau buvo iškviestas pastiprinimas. Tačiau ir tarnybiniame automobilyje kaltinamasis elgėsi įžūliai, įžeidinėjo ir grasino atleisti iš darbo ir tikrai nesielgė pilietiškai. Kaltinamasis nepagrįstai įžeidinėjo jį ir kolegą. V. B., kurį mušė kaltinamasis, taip pat išvežė į komisariatą, nes jis bandė pabėgti, tačiau buvo pagautas ir sulaikytas. Automobilyje V. B. elgėsi ramiai, tačiau komisariate kartu su kaltinamuoju ėmė visus įžeidinėti. Grįžęs į policijos komisariatą pajuto, kad tinsta išsukta ranka, jam buvo iškvieti medikai. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę, kur buvo suteikta medicininė pagalba. Keturis mėnesius buvo sugipsuota ranka ir nedarbingas. Palaiko pareikštą 20 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja J. K. parodė, kad su kaltinamuoju M. Š. yra pora, juos sieja artimi santykiai. Tą naktį, Poilsio gatve ji, M. Š. ir V. B. ėjo į gimtadienį, pas M. Š. draugo žmoną. Susitiko vėlai, nes ji buvo išvykusi į užmiestį, į gimtadienį ėjo pėsčiomis, nors ji ir turi juodos spalvos „Audi“ automobilį. Jos automobiliu tuo metu važinėjo M. Š., nes jis gyveno pas draugę už miesto, o ji pati neturi teisių. Apie 24 val., M. Š. ir V. B. atvažiavo jos pasiimti ir automobilį pastatė prie tos gatvės, kur gyvena jos mama. Vėliau pareigūnai klausė, kieno mašina ir paėmė jos pasą. Jie visi į gimtadienį ėjo pėsčiomis, o automobilis buvo pastatytas prie namo. Kai ji du metrus nuėjo į šalį paskambinti, atsisukusi pamatė, privažiavusį policijos pareigūnų automobilį. Pareigūnai atvažiavo tarnybiniu automobiliu be švyturėlių ir garsinių signalų. Michailas ir Vidas tuo metu draugiškai mušėsi ir atvykę pareigūnai bandė juos išskirti. Tuo metu Michailas gulėjo ant žemės, prispaudęs Vidą ir pareigūnai neprisistatę jį sugriebė. Ji pareigūnams paaiškino, kad Michailas ir Vidas yra draugai, tačiau pareigūnai jiems vis tiek užlaužė rankas. Michailas šaukė ir nemandagiai kalbėjo, nes jam skaudėjo. Michailą pareigūnas parvertė ant žemės ir koja primynė jam ranką, matė ant vienos rankos Michailui uždėtus antrankius. Tuo metu privažiavo ir kitas policijos ekipažas bei greitoji. Vaikinus susodino į tarnybinius automobilius ir išvežė. Kai atvyko pareigūnai, šalia buvo ir Miklovis, moters, kurios buvo gimtadienis, vyras. Miklovis yra M. Š. draugas, bet dabar išvykęs. Miklovio ji nepažįsta, tačiau įsiminė jo veidą, jis buvo netoli pareigūnų, bet vėliau kažkur nuėjo. Tai įvyko prieš metus ir ne viską prisimena. Kai ji kalbėjo mobiliu telefonu, buvo tylu ir ji išgirdo, kaip Vidas pasakė „Policija“. Viskas įvyko labai greitai. Nepajuto, kada atvyko policija, nes jie labai tyliai privažiavo. Atsisukusi ji pamatė, kaip policijos pareigūnai pribėgo prie Michailo ir Vido, kurie buvo parvirtę ant žemės. Policijos pareigūnai prie vaikinų priėjo iš nugaros ir jie negalėjo matyti, kad tai pareigūnai. Kai Vidas pasakė, kad tai policininkai, Mišą tuo metu pareigūnai atkėlė nuo Vido. Priėjusi prie pareigūnų ji prašė vaikinus paleisti, nes jie eina į gimtadienį. M. Š. sakė „Paleiskite, man skauda“, keikėsi iš skausmo, bet ne policijos pareigūnų atžvilgiu. Tačiau pareigūnai jį paguldė ant tarnybinio automobilio kapoto. Vidą sutiko prie namo, kuriame vyko gimtadienis, tačiau ji konkrečiai nežino kokiame name, namas buvo netoli, dviejų ar trijų aukštų. Miklovį ji matė antrą kartą prieš mėnesį, pirmą kartą matė kai buvo kartu su M. Š.. Kai M. Š. suėmė, su juo nebesusitiko, dabar su juo susirašinėja laiškais.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. B. parodė, kad įvykis buvo 2012-04-29 naktį. Jis su kolega I. A. patruliuodamas Naikupės g. pastebėjo, kaip vienas vaikinas guli, o ant jo atsisėdęs kitas, muša jį kumščiais. Pastatę tarnybinį automobilį, kurį jis vairavo, pribėgo prie tų vaikinų ir kaltinamasis atsisukęs į juos pamatė, kad jie yra pareigūnai, tačiau toliau tęsė savo veiksmus. Gatvė buvo gerai apšviesta, buvo apsirengę tarnybines liemenes ir kaltinamasis tikrai matė, kad jie yra pareigūnai. I. A. pribėgo prie vaikino, kuris užgulęs mušė vaikiną, gulintį ant žemės, o jis sulaikė mušamą vaikiną, ar asmuo buvo sužalotas, dabar neatsimena. Kaltinamasis su draugu ritinėjosi tikrai nedraugiškai, nors ir sakė, kad jie taip sportuoja, todėl buvo sulaikyti. Trijų penkių metru atstumu nuo jų stovėjo mergina ir matė kaip jie privažiavo, nes buvo atsisukusi į juos veidu. Klausė merginos kas atsitiko, tačiau dabar nepamena ką ji sakė. Netoli įvykio vietos, vienu ratu ant šaligatvio stovėjo „Audi 80“ automobilis ir mergina pasakė, kad automobilis yra jos. Jai liepė patraukti automobilį, tačiau mergina neturėjo teisių ir negalėjo automobilio patraukti. Paklausus, kas vairavo automobilį, ji sakė nežinanti. Po kiek laiko benzino kolonėlėje kaltinamasis buvo sulaikytas su tuo pačiu automobiliu ir be teisių. Kaltinamąjį nuo mušamo vaikino nukėlė kolega I. A. ir norėjo uždėti jam antrankius, bet vaikinas labai muistėsi, agresyviais veiksmais bandė pabėgti, keikėsi, grasino juos atleisti iš darbo. Sumuštas vaikinas tuo metu norėjo pasišalinti, tačiau jį spėjo pagauti ir įsodinti į tarnybinį automobilį. Jis iškvietė papildomą ekipažą, nes kaltinamasis aktyviai priešinosi, nesileido uždėti antrankių ir bandė išvengti sulaikymo, juos įžeidinėjo ir grasino. Privažiavus kitam ekipažui, į tarnybinį automobilį įsodino kaltinamąjį ir nuvežė į komisariatą. Nepamena, ar sulaikyti asmenys buvo blaivūs. Prie pat Poilsio gatvės yra gyvenamieji namai, tačiau ar aplinkui buvo kitų žmonių nepamena, konflikto dalyviai buvo trys. Kai atvažiavo kitas ekipažas, kolega sakė, kad jam skauda ranką. Komisariate ranka ištino, buvo iškviesta greitoji pagalba. Rankos skausmai kolegai prasidėjo jau automobilyje, grįžtant į policijos komisariatą. Sulaikant kaltinamąjį ir prispaudus jį ant automobilio kapoto bei dedant antrankius, kaltinamasis galėjo kolegai išnarinti ranką.

Liudytojas, policijos pareigūnas R. G. parodė, jog prieš metus laiko buvo tas įvykis. Patruliuojant gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba ir jie nuvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje šalia vaikinų buvo mergina, jos automobilis stovėjo ant vejos, kitas sulaikytas asmuo buvo kolegų automobilyje. Nebuvo jokio kito pašalinio vyriškio. Kai atvyko, kaltinamasis jau buvo su antrankiais, todėl jį nusivedė į savo tarnybinį automobilį. Vedamas kaltinamasis keikėsi, grasino, kad neteks darbo, priešinosi nenorėdamas sėsti į tarnybinį automobilį, todėl jį įgrūdo jėga. Komisariate kolega I. A. skundėsi rankos skausmais, ranka ėmė tinti. Buvo iškviesta greitoji pagalba.

Liudytojas, policijos pareigūnas J. G. parodė, kad teko susidurti su kaltinamuoju. Tai buvo 2012-04-29 apie 03 val. nakties, kai patruliuojant išgirdo, kad reikalinga pagalba Naikupės -Poilsio gatvėje. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo ant žalios vejos pastatytą „Audi“ automobilį, vienas sulaikytas jaunuolis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kitas stovėjo lauke. Kaltinamasis priešinosi pareigūnams, keikėsi, grasino visus atleisti iš tarnybos, todėl jėga buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Tuo metu aplinkui žmonių nebuvo, nepamena, ar buvo mergina ir vyriškis. Važiuojant į policijos komisariatą, kaltinamasis siūlė sustoti ir jį paleisti. Atvykus į komisariatą, kuopos vadas I. A. buvo susiėmęs už rankos ir skundėsi rankos skausmu, ranka pradėjo tinti. Jam iškvietė greitąją pagalbą ir I. A. buvo išvežtas į ligoninę.

Iš 2012-11-07 akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp nukentėjusiojo I. A. ir kaltinamojo M. Š. duotų parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, kaltinamasis savo kaltės nepripažino (1t., b.l. 79-81).

Iš 2012-04-29 alkotesterio parodymų matyti, jog M. Š. įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ( 1t., b.l. 84).

Specialisto išvadoje Nr. G 1155/12(03) konstatuota, jog nukentėjusiajam padarytas kairės alkūnės šoninio lateralinio raiščio plyšimas, dilbio raumenų patempimas, komplikavęsis alkūnės sąnario kontraktūra bei dilbio raumenų hipotrofija, sužalojimą nukentėjusysis galėjo patirti pasukus ranką alkūnės sąnario srityje, šie sužalojimai sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l.19-20).

Policijos pareigūnas LR pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavadiems asmenims. Policijos pareigūnas gali reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka („Policijos veiklos įstatymo“ 2 str. „V. Ž.“ 2009, Nr. 130-5637). Pasipriešinimas smurtu - tai tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t.y. bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui skausmą ir atitinkamų padarinių. Jeigu priešinantis fiziniu smurtu buvo padarytas tyčinis sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas veika kvalifikuojama, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis pagal BK 135 ir 138 straipsnius. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti fizinį smurtą arba grasina jį tuoj pat panaudoti. Nusikaltimas padaromas, tik tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas, teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir to nori.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais bei kita, teismo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga.

M. Š. teismo posėdžio metu teigė, jog su draugu V. B. draugiškai grūmėsi, V. B. gulintį ant žemės buvo užgulęs, nes jie taip sportavo. Teigė, jog pareigūnai privažiavo tarnybiniu automobiliu be švyturėlių ir garsinio signalo, todėl nematė, kas jį nutempė nuo V. B. ir tempė iki automobilio bei prispaudęs veidu ant šalia stovėjusio automobilio ‚Audi“ kapoto bandė uždėti antrankius. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo žodžių, būtent policijos pareigūnų automobilis privažiavo be garsinio signalo ir švyturėlių, todėl akivaizdu, jog naktį , aplinkui nesant pašalinių žmonių ir kaltinamajam esant blaiviam (1t., b.l. 84) jis suprato, kad jį atplėšti nuo ant žemės gulinčio V. B., kurio atžvilgiu jis smurtavo, galėjo tik policijos pareigūnas. Be to, teismui kelia abejonių kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis iš nugaros buvo prispaustas veidu ant šalia pareigūnų tarnybinio automobilio stovėjusio „Audi“ automobilio kapoto, o ne ant tarnybinio pareigūnų automobilio ir dėl to nesuprato, jog priešinasi policijos pareigūnams. Beje atkreiptinas dėmesys į tai, jog antrankius uždėti gali tik policijos pareigūnas, todėl akivaizdu, jog kaltinamais galėjo tai suprasti, be to kaip pats teigė matė, jog pareigūnai atvyko tarnybiniu automobiliu, nors ir be švyturėlių ir garsinių signalų. Nustatyta, jog nukentėjusysis policijos pareigūnas I. A. ir jo kolega pareigūnas A. B. tarnybos metu vilkėjo policijos uniformas ir buvo su tarnybinėmis liemenėmis, turinčiomis atšvaitus, todėl ir tamsiu paros metu, esant gatvės apšvietimui buvo gerai matomi. Kaltinamojo teiginiai, jog jis nematė, kad tai yra policijos pareigūnai, teismo neįtikino, ir tai laikytina jo gynybine pozicija. Be to, kaip teigė nukentėjusysis I. A., kaltinamąjį jis, kaip pareigūnas įspėjo baigti muštynes, tačiau į pareigūno žodžius jis nereagavo ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus, nepaklusdamas pareigūno reikalavimui, todėl jėga buvo atplėštas nuo ant žemės gulinčio V. B., kurio atžvilgiu kaltinamasis smurtavo. Nustatyta, jog kaltinamasis M. Š. pareigūno I. A. buvo paguldytas veidu ant tarnybinio automobilio kapoto, siekiant uždėti antrankius, tačiau M. Š. aktyviais veiksmais sąmoningai priešinosi pareigūnui ir tik ant vienos rankos jam pavyko uždėti antrankius. Tai, kad kaltinamasis priešinosi ir buvo paguldytas būtent ant tarnybinio automobilio kapoto, ir kad antrankiai jam buvo uždėti tik ant vienos rankos, patvirtino ir liudytoja J. K., tačiau teigė, jog kaltinamasis M. Š. ir V. B. yra draugai ir tarpusavyje grūmėsi draugiškai, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigė, jog kaltinamasis pareigūnų atžvilgiu keikėsi ir grasino visus atleisti iš darbo, tačiau liudytoja J. K., kaltinamojo draugė tvirtino, jog kaltinamasis keikėsi ne pareigūnų atžvilgiu, o todėl, kad jam skaudėjo, kai pareigūnai jo atžvilgiu panaudojo jėgą. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis pareigūnams priešinosi aktyviais veiksmais ir todėl galėjo sužaloti pareigūną I. A.. Liudytojos J. K. parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra kaltinamojo draugė ir su M. Š., šiuo metu atliekančiu bausmę, susirašinėja laiškais. Taigi vertinant bylos aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamasis aktyviai priešinosi pareigūnui I. A., nesileisdamas uždėti antrankius, keikėsi jo atžvilgiu, nenorėdamas paklusti teisėtiems pareigūno reikalavimams, ir tik panaudojus jėgą bei į pagalbą atėjus kolegai A. B., antrankiai jam buvo uždėti. Be to, kaip teigė nukentėjusysis, antrankius kaltinamajam pavyko uždėti, tik įspėjus, kad bus panaudotas prieš jį dujų balionėlis ir su kolega pargriovus jį ant žemės, kai kaltinamasis staigiai pasisukdamas išsuko jam ranką, norėdamas ištrūkti. Pažymėtina, jog į įvyko vietą dėl aktyvaus kaltinamojo priešinimosi buvo iškviestas ir papildomas policijos pareigūnų ekipažas, be to į policijos komisariatą buvo išvežtas ir kaltinamojo draugas V. B., kuris bandė pasprukti nuo policijos pareigūnų, tačiau buvo sulaikytas. Aplinkybę, jog prieš kaltinamąjį teko panaudoti jėgą, patvirtino ir policijos pareigūnas R. G., atvykęs su kolega į pagalbą, kuriam teko M. Š. jėga įstumti į tarnybinį automobilį ir išvežti į policijos komisariatą. Sulaikius kaltinamąjį, nukentėjusysis policijos pareigūnas I. A. grįžęs į policijos komisariatą pajuto skausmą rankoje, ranka pradėjo tinti ir kolegos jam iškvietė medikus. Įvertinus aplinkybių visumą darytina išvada, jog kaltinamasis sąmoningai, aktyviais veiksmais priešindamasis policijos pareigūnui I. A., atliekančiam tarnybines funkcijas, jam sužalojo kairės rankos alkūnę, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 19-20). Aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. Š. nepakluso pareigūno teisėtiems reikalavimas baigti smurtauti prieš V. B., aktyviais veiksmais priešinosi jį sulaikant, aiškiai suvokdamas, jog priešinasi policijos pareigūnui, tačiau stengdamasis išvengti sulaikymo ir tokiu būdu neteisėtu tiesioginiu poveikiu (fiziniu) viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu, jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. bei BK 138 str. 2 d. 10 p.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo veika dėl I. A. sužalojimo kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., nes jis tyčiniais aktyviais veiksmais priešindamasis policijos pareigūnui ir taip smurtaudamas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi jis keikdamasis pareigūnų atžvilgiu ir priešindamasis aktyviais veiksmais nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, ši jo veika kvalifikuojama pagal LR BK 286 str.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei formą, kad M. Š. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, į veikų stadiją – nusikaltimai yra baigti, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę - niekur nedirba, teistas, šiuos nusikaltimus padarė, lygtinio paleidimo metu, 2012-08-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo grąžintas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės (1t., b.l. 134-135), taigi akivaizdu, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir esant neišnykusiam teistumui vėl nusikalto, todėl jam kaip recidyvistui ( LR BK 27 str. ) už padarytus nusikaltimus skirtos laisvės atėmimo bausmės, didesnės už bausmių vidurkį, numatytą straipsnių sankcijose.

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes, asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, į kitas svarbias aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Vertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, todėl vertindamas padarytos žalos sveikatai dydį, šiuo atveju asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, asmuo keturis mėnesius buvo nedarbingas bei kitas svarbias aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika ( LAT Nr. 2K-303/200, 3K-55/2005, 3K-3-371/2003), nukentėjusiojo pareikštą 20 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkina iš dalies, priteisiant 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės Ligonių kasos prie Sveiktos apsaugos ministerijos, pareikštas 341,06 Lt civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, t.y. turėtų išlaidų nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos gydymo, pilnai įrodytas (1t., b.l. 25-27), todėl tenkintinas visa apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo M. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str. nuteisti:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2d., 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2008-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą 3 metams.

Bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Valstybinės Ligonių kasos prie Sveiktos apsaugos ministerijos, pareikštą 341,06 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš kaltinamojo M. Š., Valstybinės Ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo I. A. pareikštą 20 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. Š. 12 000 Lt ( dvylika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.