- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1298-798/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. G., A. B.-G., R. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovams R. G., A. B.-G., R. M. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto, trečiasis asmuo, nepareikiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Plieninis skydas“ ieškinyje prašo: i) priteisti iš atsakovo R. G. 134 750,26 Eur negrąžintos paskolos, 13 475,03 Eur mokėjimo palūkanų, 3 322,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų už termino praleidimą ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ii) pripažinti atsakovių R. M. (M.) ir A. B.-G. sudarytą 2012 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5600-7 apsimestine dėl subjekto bei taikyti tikrojo sandorio pasekmes: pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo turtas), įgytas A. B.-G. ir R. G. nuosavybėn lygiomis dalimis bei 1/2 ginčo turto dalies pirkėjo teises perkelti R. G.; iii) priteisti iš atsakovų R. G. ir A. B.-G. bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimo draudimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovei A. B.-G. priklausančių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovai R. G. ir A. B.-G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – leidimo atsakovei parduoti ginčo turtą už ne mažesnę kaip 151 547,90 Eur sumą, areštuojant 151 547,90 Eur, gautus už šį parduotą turtą, kurie turi būti pervesti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsiskaitymo už parduodamą turtą metu, nustatant, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartyje turi numatyti sąlygą, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkėjas įmoka į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 151 547,90 Eur sumą ir parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pirkėjui pereina tik po to, kai ši suma bus sumokėta į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Taip pat atsakovai prašė priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo leisti vykdyti skubiai.
4. Nurodė, kad dėl pasikeitusių šeimos gyvenimo aplinkybių atsakovams būtina parduoti ginčo turtą, tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tai padaryti trukdo. Būsimas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus užtikrintas, nes už parduotą turtą gauta dalis pinigų bus pervesta į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė BUAB „Plieninis skydas“ atsiliepime prašė atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Nurodė, kad ieškinyje yra pareikštas reikalavimas dėl ginčo turto pripažinimo atsakovo R. G. nuosavybe, todėl būtina turtą išsaugoti (uždrausti jo perleidimą).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – suteikė leidimą atsakovei A. B.-G. parduoti jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šį turtą parduodant už ne mažesnę kaip 287 553,90 Eur sumą, areštuojant 151 547,90 Eur lėšas, gautas pardavus šį turtą, kurios turi būti pervestos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsiskaitymo už parduodamą turtą metu, nustatant, jog šalys pirkimo–pardavimo sutartyje turi numatyti sąlygą, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkėjas įmoka į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 151 547,90 Eur sumą ir parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pirkėjui pereina tik po to, kai ši suma bus sumokėta į teismo depozitinę sąskaitą. Teismas leido nutartį vykdyti skubiai.
7. Teismas nustatė, kad atsakovų interesas – pakeisti būstą, o esamą turtą parduoti už kiek įmanoma didesnę kainą. Ieškovės interesas yra ne pripažinti apsimestiniu turto pirkimo–pardavimo sandorį, o prisiteisti iš atsakovo R. G. paskolą, t. y. atgauti pinigus, iš kurių galėtų būti tenkinami bankrutuojančios ieškovės kreditorių reikalavimai. Atsakovas neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismas vertino, jeigu už parduotą turtą gauti pinigai būtų pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, tai visiškai atitiktų ieškovės interesą atgauti iš atsakovo pinigus. Įsiteisėjus ieškovui galimai palankiam teismo sprendimui, pinigai iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos būtų privalomai pervesti ieškovei.
8. Teismas konstatavo, kad suteikiant leidimą atsakovei parduoti jai nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, o gautus pinigus pervesti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, bus užtikrintas proceso šalių lygiateisiškumas. Tai yra atsakovė galės realizuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir tuo pačiu bus užtikrintas ieškovės interesas dėl galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl teismas atsakovų prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ginčo turtas gali nuvertėti (sumažėti jo kaina) ir dėl to atsakovai patirtų nuostolių, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, dėl to leido nutartį vykdyti skubiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
10.1. Skundžiama nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad ginčijamas sandoris buvo apsimestinis dėl subjekto ir taikyti tikrojo sandorio pasekmes – perkelti pirkėjo teises į 1/2 turto atsakovui. Pagal būsimą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą atsakovas įgytų nuosavybės teises į 1/2 ginčo turto. Tam, kad tokį teismo sprendimą būtų galima įvykdyti, nekilnojamasis turtas turi išlikti neperleistas. Perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims, atsakovo nuosavybės teisės negalės būti perkeltos ir būsimas teismo sprendimas liks neįvykdytas. Siekiant užtikrinti, kad iki bus išnagrinėta byla, nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas ir būsimas teismo sprendimas galėtų būti įvykdomas, ieškovė prašė teismo taikyti įrašą viešame registre. Skundžiama nutartimi pakeitus įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 151 454,90 Eur lėšų areštu, tampa neįvykdomu ne tik būsimasis teismo sprendimas, bet ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – lėšų areštas neturi ryšio su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl pirkėjo teisių pagal ginčijamą sandorį perkėlimo atsakovui.
10.2. Skundžiama nutartimi areštuotos lėšos yra skirtos kito reikalavimo įvykdymui užtikrinti, tačiau ir jo (reikalavimo) tinkamai neužtikrina, kadangi ieškinyje yra pareikšti du savarankiški reikalavimai: i) dėl 151 547,90 Eur paskolos ir palūkanų priteisimo ir ii) dėl 2012 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria įsigytas žemės sklypas ir pastatas pripažinimo apsimestiniu sandoriu dėl subjekto. Pirmajam ieškinio reikalavimui (dėl 151 547,90 Eur paskolos ir palūkanų priteisimo) užtikrinti ieškovė neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas leido atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti ir pervesti į teismo depozitinę sąskaitą tik 151 547,90 Eur. Tačiau tenkinus visus ieškovės ieškinio reikalavimus: pripažinus sandorį apsimestiniu, priteisus iš atsakovo paskolą, palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, ieškovė galės nukreipti išieškojimą tik į 151 547,90 Eur sumą. Atsižvelgus į ieškinio reikalavimus ir tai, kad atsakovas neturi turto ir pajamų (lėšų), į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, į teismo depozitinę sąskaitą turėtų būti pervesti visi pinigai, gauti už parduotą turtą, o ne jų dalis. Tokia laikinoji apsaugos priemonė galėtų užtikrinti būsimą teismo sprendimą.
10.3. Atsakovas buvo BUAB „Plieninis skydas“ nesąžiningas vadovas, privedęs bendrovę prie nemokumo. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-2491-640/2021 nagrinėjamas ieškovės tyčinio bankroto klausimas. Pripažinus BUAB „Plieninis skydas“ bankrotą tyčiniu, kreditoriai turės teisę pareikšti reikalavimus už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui – atsakovui R. G.. Skundžiama nutartimi leidus parduoti vienintelį atsakovo galimai turimą turtą ir suteikus teisę likusiomis gautomis lėšomis laisvai disponuoti atsakovei, BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių interesai bus pažeisti, nes jie praras galimybes ateityje gauti savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovo, kuris pagal galimai ieškovei palankų teismo sprendimą turėtų 1/2 turto ir daugiau jokio kito turto ir pajamų neturi.
10.4. Skundžiama nutartis neatitinka teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų tokio pobūdžio bylose. Tai yra bylose, kuriose keliamas klausimas dėl nuosavybės teises sukuriančio akto / sandorio galiojimo ir nuosavybės teisių perkėlimo kitam asmeniui (restitucijos ar pirkėjo teisių perkėlimo), teismai taiko įrašą dėl nuosavybės perleidimo draudimo, tokiu būdu užtikrindami šalių status quo (faktinė arba teisinė padėtis, kurią norima išsaugoti arba atkurti) ir tai, kad išsaugojus tokį turtą būsimą teismo sprendimą bus galima įvykdyti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė A. B.-G. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pagal ieškovės nemokumo administratoriaus duomenis, R. G. neturi jokio nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti panaudotas priteistinos paskolos sumos ir kitų atsakovo įsipareigojimų vykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad esminis šioje byloje ieškovės interesas yra ne pripažinti apsimestiniu sandorį, o prisiteisti iš atsakovo paskolą, t. y. atgauti pinigus, iš kurių galėtų būti tenkinami BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių reikalavimai. Finansinis ieškovės interesas yra aiškiai apibrėžtas ieškinyje – priteisti iš atsakovo 134 750,26 Eur negrąžintos paskolos, 13 475,03 Eur mokėjimo palūkanų bei 3 322,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų už termino praleidimą, iš viso 151 547,9 Eur. Būtent tokia yra deklaruota ieškinio suma. Jokio kito materialinio teisinio intereso, sąlygojančio ginčijamo sandorio (jos dalies) (ne) galiojimą, nagrinėjamos bylos apimtyje ieškovė neturi. 2021 m. spalio 18 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėta ieškinio sumą atitinkanti pinigų suma. Taigi, BUAB „Plieninis skydas“ teisės ir teisėti interesai šioje byloje visiškai apsaugoti.
11.2. Ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį apsimestiniu bei pripažinti, kad turtas įgytas abiejų atsakovų nuosavybėn lygiomis dalimis, yra pareikštas dėl to, jog ieškovė galėtų gauti realų savo konkrečiai apibrėžto finansinio reikalavimo (jei teismas tokį pripažins) patenkinimą. Ginčijamo sandorio dalies pripažinimas negaliojančia sukeltų teisinius padarinius abiem atsakovam. Ieškovei jokių subjektinių teisių ar pareigų nekiltų.
11.3. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą buvo pervesta ieškovės nurodyta ieškinio suma (151 454,90 Eur). Dėl to skundžiama nutartis atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
11.4. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad, jei teismo sprendimu būtų konstatuota, kad ginčijamas sandoris apsimestinis sandoris, t. y. niekinis. Skundžiama nutartimi leidus parduoti turtą, įgytą pagal niekinį sandorį, tokiu būdu yra patvirtinamas niekinio sandorio galiojimas. Ieškovės materialinis teisinis interesas šioje byloje yra ne teisėtumo civiliniuose santykiuose užtikrinimas in abstracto (abstrakčiai), o konkrečios, ieškinyje aiškiai apibrėžtos pinigų sumos realus atgavimas. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ir faktiškai svarstė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / keitimo klausimą. Tai visiškai atitinka laikinųjų apsaugo priemonių instituto esmę ir paskirtį.
11.5. 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui atsakovės A. B.-G. ir UAB „Hanner“ sudarytą 2021 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė už 1 500 000 Eur sumą pardavė UAB „Hanner“ nekilnojamąjį turtą; dalį kainos (300 000 Eur) atsakovė gavo prieš pasirašant minėtą sutartį, 2021 m. rugpjūčio mėn. su UAB „Hanner“ sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Turto pardavimą sąlygojo pasikeitę gyvenimiški poreikiai bei šiuo metu rinkoje vyraujanti didelė nekilnojamojo turto kaina. Draudimo parduoti turtą galiojimo metu galėjo pasikeisti (sumažėti) turto rinkos vertė (viešojoje erdvėja dažnėja pranešimai apie nekilnojamojo turto rinkos „perkaitimą“). Įvertinus dabartinę turto vertę (1,5 mln. eurų), tai galėjo sąlygoti itin didelius nuostolius (net didesnius, nei ieškinio suma), kuriuos bankrutuojanti įmonė, tikėtina, niekuomet negalėtų atlyginti. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu buvo ir yra efektyviai užtikrintas pagrindinis ieškovės pareikštas reikalavimas – į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėta ieškinio sumą atitinkanti pinigų suma. Tai visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamus tikslus.
Šalies argumentai
11.6. Ieškovės atskirojo skundo prašymas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti yra beprasmis ir neįgyvendinamas, nes turto nuosavybės teisė jau yra perleista trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl ieškinio reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumo
13. Konkrečioje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma, turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, kitaip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nepareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
14. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti du reikalavimai: i) dėl 151 547,90 Eur paskolos grąžinimo ir ii) dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto bei tikrojo sandorio pasekmių taikymo. Atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-514-943/2020 buvo sprendžiama dėl ieškovės reikalavimų: i) pripažinti negaliojančia kredito sutartį ir taikyti abipusę restituciją bei ii) panaikinti vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu pradėtas ginčo buto pardavimas iš varžytinių panaikinimo ir pripažinti negaliojančiu varžytinių aktą. Todėl ieškovės nurodyti argumentai, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai, atmetami kaip nepagrįsti.
15. Atsižvelgus į tai, kad į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėta 151 454,90 Eur, o nekilnojamojo turto nuosavybės teisė jau yra perleista trečiajam asmeniui, atsakovas R. G. neturi jokio turto ir lėšų, kurie galėtų būti panaudoti priteistinos paskolos sumos ir kitų atsakovo įsipareigojimų vykdymui, akivaizdu, jog ieškinio pirmasis reikalavimas yra užtikrintas tinkamai.
16. Ieškinio antrasis reikalavimas yra susijęs tik su turtiniu reikalavimu (ginčo turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovei ginčo turto nepriteisiama). Todėl antrojo ieškinio reikalavimų užtikrinimas įrašu viešame registre dėl atsakovei priklausančio ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo nereikalingas (atsakovo nuosavybės teisės modifikuosis (bus perkeltos) teismo sprendimo pagrindu). Taigi, ir lėšos, gautos už parduotą turtą priklausys atsakovams (turto savininkams) lygiomis dalimis (po 1/2).
17. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.