- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-221-861/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02052-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. Č., D. J.
- Pareiškėjas
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės suinteresuoto asmens L. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nevykdant taikos sutarties, suinteresuoti asmenys L. Č. ir D. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2025 m. sausio 31 d. priimta Panevėžio apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta pareiškėjų R. V., L. Č. ir D. J. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys nutarė atidalinti turtą, t. y. 6,700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės S. B. 2013-02-26 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, į atskirus turtinius vienetus, nustatant, kad L. Č. ir D. J., lygiomis dalimis atitenka 3,8900 ha žemės sklypas (2013-02-26 parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu Nr. 2), R. V. atitenka 2,8100 ha žemės sklypas (2013-02-26 parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu Nr. 1) (Taikos sutarties 1 punktas). Šalys nusimatė, kad L. Č. ir D. J., visų pirma, turi atlikti prieš tai minėto žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, visų antra, suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, visų trečia, nuosavybės teisių įregistravimą bei kitus reikalingus veiksmus, įteisinant atidalintus sklypus, tame tarpe ir R. V. vardu, per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos savo lėšomis (Taikos sutarties 2 ir 3 punktai).
2. 2025 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas pareiškėjos R. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-80-488/2025 dėl įpareigojimo L. Č. ir D. J. savo lėšomis atlikti žemės sklypų atidalijimo formalumus, kadastrinius matavimus, nuosavybės teisių įregistravimą, kitus reikalingus veiksmus, įteisinant atidalintus žemės sklypus tame tarpe ir R. V. vardu.
3. Suinteresuoti asmenys L. Č. ir D. J. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2025 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, jog 6,700 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nėra atidalintas.
4.2 Prašyme nurodyta, kad pareiškėjų pasirašyta taikos sutartis nėra įvykdyta. Nutartis, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, įsiteisėjo 2025 m. vasario 8 d. Šalių nusistatytas 6 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos baigėsi 2025 m. rugpjūčio 8 d.
4.3 Teismas vertino, jog L. Č. ir D. J. nevykdo sudarytos taikos sutarties, nesiima veiksmų dėl žemės sklypų atidalijimo, todėl yra išduodamas vykdomasis raštas dėl žemės sklypų atidalijimo, kadastrinių matavimų atlikimo, nuosavybės teisių įregistravimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. Č. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1 Nurodo, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl 2025 m. sausio 31 d. nutarties vykdymo Civilinėje byloje Nr. e2-80-488/2025, nes nutartis įvykdyta tokia apimtimi, kokia buvo galima įvykdyti pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymą.
5.2 Nurodo, kad 2025 m. kovo 18 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravo, nuosavybės teisės į naujai suformuotus žemės sklypus įregistravimo, už VĮ „Registrų centras“ paslaugas ieškovė sumokėjo 132,44 Eur. Po atidalijimo atskirai parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos VĮ Registrų centras.
5.3 Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti pagal pateiktus dokumentus R. V. žemės sklypą, kadangi nurodė, jog remiantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 str. (toliau Įstatymas), prašymą įregistruoti nuosavybės teises gali pateikti tik turto savininkas, užpildęs nustatytos formos prašymą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. V. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Nurodo, kad pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (išrašo data 2025 m. rugsėjo 24 d.) duomenis, atskirų turto vienetų įregistravimo procedūra neatlikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo nutarties, kuria teismas prašymą tenkino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
9. Suinteresuotas asmuo L. Č. pateikė rašytinius įrodymus – 2025 m. gruodžio 22 d. VĮ Registrų centro išrašą. Nurodo, kad pavyko įregistruoti atsakovės žemės sklypą pagal taikos sutartį.
10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 31 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, vertina, kad pateikti įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, jais apeliantė remiasi grįsdama įrodinėjamas aplinkybes. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir pridedami prie bylos.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-80-488/2025 patvirtino pareiškėjų R. V., L. Č. ir D. J. taikos sutartį, kuria šalys nutarė atidalinti turtą, t. y. 6,700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės S. B. 2013-02-26 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, į atskirus turtinius vienetus, nustatant, kad L. Č. ir D. J., lygiomis dalimis atitenka 3,8900 ha žemės sklypas (2013-02-26 parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu Nr. 2), R. V. atitenka 2,8100 ha žemės sklypas (2013-02-26 parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu Nr. 1) (Taikos sutarties 1 punktas). Šalys nusimatė, kad L. Č. ir D. J., visų pirma, turi atlikti prieš tai minėto žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, visų antra, suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, visų trečia, nuosavybės teisių įregistravimą bei kitus reikalingus veiksmus, įteisinant atidalintus sklypus, tame tarpe ir R. V. vardu, per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos savo lėšomis (Taikos sutarties 2 ir 3 punktai).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).
15. Nustatyta, kad pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, t. y. dėl įpareigojimo L. Č. ir D. J. savo lėšomis atlikti žemės sklypų atidalijimo formalumus, kadastrinius matavimus, nuosavybės teisių įregistravimą, kitus reikalingus veiksmus, įteisinant atidalintus žemės sklypus tame tarpe ir R. V. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir prašymą tenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad 2025 m. kovo 18 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravo, nuosavybės teisės į naujai suformuotus žemės sklypus įregistravimo, už VĮ „Registrų centras“ paslaugas ieškovė sumokėjo 132,44 Eur. Po atidalijimo atskirai parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos VĮ „Registrų centras“. Taip pat nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti pagal pateiktus dokumentus R. V. žemės sklypą, kadangi nurodė, jog remiantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 str. (toliau Įstatymas), prašymą įregistruoti nuosavybės teises gali pateikti tik turto savininkas, užpildęs nustatytos formos prašymą.
17. Apeliantė 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė papildomus duomenis, t. y. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą. Nurodo, kad išrašas patvirtina, jog yra įregistruotas atsakovės žemės sklypas pagal taikos sutartį.
18. Analizuojant 2025 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamo turto registro išrašą matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra atidalintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo būtent dėl to, kad L. Č. ir D. J. nevykdo sudarytos taikos sutarties, nesiima veiksmų savo lėšomis atlikti žemės sklypų atidalijimo formalumus, kadastrinius matavimus, nuosavybės teisių įregistravimą, kitus reikalingus veiksmus, įteisinant atidalintus žemės sklypus tame tarpe ir R. V. vardu.
19. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad vykdomasis raštas pagal taikos sutartį išduotas nepagrįstai. Apeliantės tvirtinimu, ji taikos sutartis įvykdyta tokia apimtimi, kokia buvo galima įvykdyti pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Vėliau, t. y. 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie pilnai įvykdytą taikos sutartį.
20. Pareiškėjos R. V. prašymas teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas 2025 m. rugpjūčio 25 d. Įvertinus aplinkybes, jog į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja kreipėsi 2025 m. rugpjūčio 25 d., o suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie pilnai įvykdytą taikos sutartį 2025 m. gruodžio 22 d., vertintina, jog pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad vykdomasis dokumentas pagal taikos sutartį išduotas nepagrįstai.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.