Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-11-16 · Civilinė byla Nr. e2S-645-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-16
Bylos Nr.
e2S-645-828/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Skolininkas
UAB „Paluba”
Civilinė byla Nr. e2S-645-828/2021Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00503-2021-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.3.1.13; 3.5.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Paluba” atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės UAB „Paluba” prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Skolininkė UAB „Paluba“, pateikdama prieštaravimus dėl kreditoriaus J. A. pareiškimo dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo įsakymo , kartu pateikė prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo.

2. Nurodė, kad nesutinka su priimtu 2021m. rugpjūčio 4 d. teismo įsakymu, kuriuo kreditoriui J. A. buvo priteista 6000 eurų skolos ir 37 eurai bylinėjimosi išlaidų.

3. Nurodė, kad skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Pagal bylos dokumentus procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti, nebuvo išsiųsti ir per EPP sistemą. Kadangi skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl skolininkė negalėjo pateikti laiku prieštaravimų. Manė, kad buvo pažeista skolininkės teisė būti informuotam apie bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prašymo atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti neatnaujino ir prateiktus prieštaravimus grąžino.

5. Teismas nurodė, jog kreditoriui J. A. 2021 m. rugpjūčio 4 d. išduotas teismo įsakymas dėl 6 000 Eur skolos ir 37 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Paluba“. Šis teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame skolininkei UAB „Paluba“ išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per nurodytą 20 dienų terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, 2021 m. rugpjūčio 4 d., 14.01 val., išsiųstas skolininkei UAB „Paluba“. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir per EPP.

6. Vertinant, jog procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti 2021 m. rugpjūčio 4 d. per EPP, terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovė prieštaravimus pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d., tai yra 10 dienų praleidusi CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

7. Skolininkės atstovas, 2021 m. rugsėjo 3 d., 17:24 val. (penktadienis) per EPP pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti, kurie civilinėje byloje buvo užregistruoti 2021 m. rugsėjo 6 d. (pirmadienis). Taigi, skolininkė yra prisijungusi prie EPP ir skolininko atstovai turėjo ir galėjo nustatytu terminu susipažinti su teismo įsakymu ir pranešimu.

8. Nustatė, kad skolininkės atstovas buvo prisijungęs 2021 m. rugpjūčio 10 d. 16:26 val. ir matė teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. išsiųstus jam procesinius dokumentus - kreditoriaus pareiškimą, nutartį, teismo įsakymą ir pranešimą. Todėl nesant duomenų, kad skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje skolininkė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darė išvadą, kad pagrįstai ir teisėtai procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį ir laikytini įteikti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. sekančią dieną nuo jų išsiuntimo. Todėl teismas nesutiko su prieštaravimų argumentu, kad teismas procesinių dokumentų skolininkei neįteikė ir jų net neišsiuntė per EPP sistemą.

9. Teismas sprendė, kad skolininkės atstovas turėjo laiku pasinaudoti galimybe ir galėjo įgyvendinti savo teises. Pranešime yra aiškiai nurodytas terminas prieštaravimams pareikšti. Pažymėjo, kad UAB „Paluba“ yra juridinis asmuo, kuris savo struktūroje turi specialistą – teisininką, kurio viena iš funkcijų tinkamai, laikantis įstatymų reikalavimų užtikrinti bendrovės atstovavimą teisminiuose procesuose. Todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti termino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Paluba“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį bei atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti. Skolininkės UAB „Paluba“ prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11. Nurodo, kad teismas iš vis nevertino aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus išsiuntė skolininkės UAB „Paluba“ registracijos adresu Gegužės g. 14, Anykščiai, o ne per EPP sistemą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkei UAB „Paluba“ dokumentai nebuvo net išsiųsti tuo labiau įteikti. Procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad procesiniai dokumentai skolininkei siunčiami per EPP sistemą. Teismas savo veiksmais suklaidino skolininkę UAB „Paluba“ dėl ko buvo praleistas procesinis terminas prieštaravimams pateikti.

12. Teismas nurodydamas, kad skolininkas UAB „Paluba“ pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti praleidęs 10 dienų, prieštarauja pats sau nurodydamas, kad prašymas skolininkės buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 3 d., o tik užregistruotas 2021 m. rugsėjo 6 d.. Procesinio dokumento pateikimo dieną skaitomą tada, kai procesinis dokumentas buvo pateiktas per EPP sistemą teismui, o ne kada jis teismo darbuotojų buvo užregistruotas. Kaip matyti skolininkė UAB „Paluba“ prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. per EPP sistemą, tai procesinio dokumento pateikimo diena skaitoma šią dieną, o ne 2021 m. rugsėjo 6 d..

13. Teismas skolininkės UAB „Paluba“ prašymo iš esmės nevertino, o neįsigilinęs į prašyme nurodytus motyvus jį atmetė.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. neįteikęs procesinių dokumentų skolininkei UAB „Paluba“ nusprendė, kad civilinėje byloje Nr. eL2-3422-786/2021 teismo priimtas įsakymas įsiteisėjo bei apie tai pranešimą išsiuntė kreditoriui J. A., tačiau tokio pat pranešimo skolininkei UAB „Paluba“ nesuformavo. Nesuprantama tokia teismo pozicija, kai byloje procesiniai dokumentai siunčiami tik vienai šaliai, kitą šalį eliminuojant iš bylos ir jai nesuformuojant pranešimo.

15. Teismas šioje byloje nevertino aplinkybės, kad skolininkė buvo suklaidinta pačio teismo dėl dokumentų pateikimo bei nebuvo atsižvelgta į šios bylos specifiką, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkė turi teisę, gavusi teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad skolininkei UAB „Paluba“ dokumentai nebuvo net išsiųsti tuo labiau įteikti. Procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad procesiniai dokumentai skolininkei siunčiami per EPP sistemą. Teismas savo veiksmais suklaidino skolininkę UAB „Paluba“, dėl ko buvo praleistas procesinis terminas prieštaravimams pateikti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisingą procesinį sprendimą.

17. Teismas savo veiksmais (nesuformuodami pranešimų per EPP sistemą) suklaidino skolininkę UAB „Paluba“, kuri procesinių dokumentų laukė juridinio asmens registracijos adresu. Tuo labiau procesinis terminas buvo praleistas nežymiai. Atmesdamas skolininkės prašymą dėl termino atnaujinimo teismas pažeidė skolininkės teisę būti informuotai apie bylą bei būti išklausytai.

18. Pirmos instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, privalėjo įvertinti aplinkybę, kad visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. O to nepadarius, šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikinamas, o terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius J. A. prašo atskirąjį skundą netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad skolininkė buvo tinkamai informuota, ji vengia atsiskaityti su kreditoriumi. Skolininkė net teismui pateiktuose skunduose nurodo melagingą informaciją, skunde pateikia argumentus prieštaraujančius vieni kitiems, skolininkės kaltinimai teismui dėl suklaidinimo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Apeliantė savo skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, apeliantės teigimu, ji buvo suklaidinta teismo, nes dokumentų laukė juridinio asmens buveinės adresu, kuriuo jie net nebuvo išsiųsti.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė buvo susikūrusi ir aktyvavusi paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nebuvo pateikusi prašymo Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nebuvo deaktyvavusi savo paskyros Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

26. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje S. prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

28. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, J. A. pareikšto pareiškimo pagrindu 2021 m. rugpjūčio 4 d. išdavė teismo įsakymą. Nustatyta, kad pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir pranešimas atsakovei išsiųsti 2021 m. rugpjūčio 4 d. per EPP sistemą, o registruotu paštu nebuvo siųsti. LITEKO sistemoje pažymėta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d., kreditorei 2021 m. rugpjūčio 30 d. išduotas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai savo 2021 m. rugpjūčio 4 d. pranešime skolininkei UAB „Paluba“ nurodė, kad ji turi galimybę procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis portale „e.teismas.lt“ bei nurodė kokiais prisijungimo būdais gali prisijungti prie sistemos.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog skolininkė buvo susikūrusi ir aktyvavusi paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nebuvo pateikusi prašymo Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nebuvo deaktyvavusi savo paskyros Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka, todėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. procesiniai dokumentai jai pagrįstai siųsti per LITEKO VEP ir laikomi įteiktais tinkamai. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nes šalis (apeliantė) yra EPP vartotoja. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė nesutinka.

30. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiuntė apeliantei teismo procesinių dokumentų jos registruotu adresu, nors lydraštyje nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai yra siunčiami skolininkės buveinės adresu. Taip pat matyti, jog nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nurodyta, kad apeliantei LITEKO VEP posistemiu 2021 m. rugpjūčio 4 d. išsiųstų procesinių dokumentų pristatymas – 2021 m. rugpjūčio 10 d. 16:26, o perskaitymo datos laukai bylos kortelėje yra tušti.

32. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

34. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

35. Nagrinėjamu atveju, skolininkei UAB „Paluba“ procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininkę apie jai pradėta civilinę bylą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra pagrįsti ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiuntė apeliantei pranešimo apie sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje per LITEKO VEP posistemio paskyrą. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (kaip ir nagrinėjamu atveju - UAB „Paluba“) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai dokumentus civilinėje byloje Nr. eL2-3422-786/2021 gali siųsti per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje byloje savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Tačiau laikytina, kad tokį sutikimą (gauti dokumentus EPP paskyroje šioje civilinėje byloje) skolininkė pateikė tik 2021 m. rugsėjo 3 d., kai per EPP sistemą pateikė prieštaravimus šioje civilinėje byloje dėl priimto teismo įsakymo.

36. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-3422-786/2021 apeliantė buvo davusi tokį sutikimą. Iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų perskaityti, taip pat skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jos tiesioginio sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nėra pagrindo pripažinti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti 2021 m. rugpjūčio 4 d. pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, kaip tai pripažino pirmosios instancijos teismas. Tuo pačiu tinkamo dokumentų įteikimo nepatvirtina ir aplinkybė, kad skolininkė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir galimai galėjo matyti jai skirtus procesinius dokumentus šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis tik nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti skolininkės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą.

37. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti ir ji be pateisinamų priežasčių praleido terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, kadangi iš tikrųjų turi būti pripažinta, kad skolininkė nėra praleidusi termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti (nes dokumentai jai iš viso nebuvo įteikti pagal įstatymo reikalavimus ir jai galimai nebuvo žinoma apie bylos procesą iki pat 2021-09-03, kai ji pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo).

38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

39. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir, pripažinus, kad skolininkė nėra praleidusi termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, perduoti skolininkės UAB „Paluba“ prieštaravimų dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3422-786/2021 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti skolininkės UAB „Paluba“ prieštaravimų dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3422-786/2021 priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vygintas Mažuika.