Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir nuteistojo R. Va. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį – 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta 220 MGL dydžio (8 285,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (iš viso 4 MGL), ir R. V. galutinė bausmė paskirta 216 MGL dydžio (8 134,56 Eur) bauda, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš R. V. konfiskuota 50 Eur.

R. Va. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį – 240 MGL dydžio (9 038,40 Eur) bauda; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Va. galutinė subendrinta bausmė paskirta 450 MGL dydžio (16 947 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (iš viso 4 MGL), ir R. Va. galutinė bausmė paskirta 446 MGL dydžio (16 796,36 Eur) bauda, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 dalimi, R. Va. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš R. Va. konfiskuota 250 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir J. G., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. pripažintas kaltu už tai, kad padėjo padaryti kontrabandą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. G., žinodamas, kad J. G. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą planuoja gabenti gintaro žaliavą, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jos muitinės kontrolei, siekdamas šalinti galimas kliūtis kontrabandai daryti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įkalbėjo (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiąjį inspektorių R. Va. 2016 m. spalio 6 d. sudaryti sąlygas J. G. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės pasienio punktą kontrabandos būdu gabenti gintaro žaliavą, ko pasėkoje R. Va., veikdamas pagal šį išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2016 m. spalio 6 d. 16.16 val. vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto vyriausiojo inspektoriaus pareigas ir žinodamas apie J. G. automobiliu ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenamą gintaro žaliavos krovinį, jo nesulaikė ir praleido per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokiais savo veiksmais R. V. padėjo J. G. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – gintaro žaliavą, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

2. Be to, R. V. pripažintas kaltu už tai, kad padėjo papirkti valstybės tarnautoją už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. G. dėl valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus R. V. papirkimo už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus J. G. naudai, t. y. už sudarymą sąlygų 2016 m. spalio 6 d. J. G. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikiant muitinės kontrolei, gabenti gintaro žaliavą, kurios vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, 2016 m. spalio 6 d. apie 17.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste, priėmė iš J. G. 300 eurų kyšį, skirtą R. Va. papirkti, ir 2016 m. spalio 7 d. 9.40 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste, 250 Eur kaip kyšį perdavė R. Va. už tai, jog šis, 2016 m. spalio 6 d. 16.16 val. vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto vyriausiojo inspektoriaus pareigas ir žinodamas apie J. G. automobiliu ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenamą gintaro žaliavos krovinį, neužkirto kelio ir sudarė sąlygas J. G. gabenti kontrabandą per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, ir šiais savo veiksmais padėjo J. G. papirkti valstybės tarnautoją R. Va. už jo neteisėtą neveikimą, o 50 Eur iš J. G. gautų pinigų pasiliko sau už tarpininkavimą perduodant kyšį.

3. R. Va. pripažintas kaltu už tai, kad padėjo padaryti kontrabandą, o būtent: jis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. V., 2016 m. spalio 6 d. apie 16.16 val. (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigas ir žinodamas apie J. G. automobiliu ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenamą gintaro žaliavos krovinį, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes ar daiktus, nesiėmė įstatymų jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, bet kyšininkaudamas padėjo jį padaryti – nesulaikė ir leido per Lietuvos Respublikos valstybės sieną J. G. gabenti kontrabandą.

4. Be to, R. Va. pripažintas kaltu už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, 2016 m. spalio 6 d. apie 16.16 val. vykdydamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto vyriausiojo inspektoriaus pareigas ir žinodamas apie J. G. automobiliu ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenamą gintaro žaliavos krovinį, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes ar daiktus, nesiėmė įstatymų jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ir pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą nesulaikė ir leido per Lietuvos Respublikos valstybės sieną J. G. gabenti kontrabandą, po ko, 2016 m. spalio 7 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, R. V. davė, o R. Va. priėmė 250 eurų kyšį iš J. G. už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jei nebūtų išteisintas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl veikų kvalifikavimo ir bausmės bei jo veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą baudą.

5.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistojo nuomone, teismas išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, be to, teismas buvo šališkas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

5.2. Skunde dėstomas Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie nekaltumo prezumpcijos principą, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti. Be to, dėstoma ir apie tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, dėstoma dar ir apie in dubio pro reo principą, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001).

5.3. Skunde aptariamos BPK nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su įrodymais ir jų vertinimu. Nuteistojo nuomone, teismas savo išvadas grindė nepatikimais ir teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis prielaidomis, tuo padarydamas esminį BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, dalis įrodymų, kuriais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi teismas, nebuvo patikrinti leistinumo aspektu, nebuvo vertinami jų tarpusavio ryšiai ir jų visetas. Išvadas dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo teismas galėjo padaryti tik palyginęs byloje surinktų įrodymų turinį tarpusavyje, tačiau to nepadarė.

5.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, buvo šališkas, nes teismo išvada dėl jų parodymų nenuoseklumo ir nelogiškumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad jis (apeliantas) užsiėmė žemės sklypų pirkimu -pardavimu, todėl šiais klausimais bendravo su J. G. Teismas nepagrįstai rėmėsi J. G. parodymais, duotais ikiteisminiu tyrimo metu, kur šis nurodė, kad nežinojo apie R. V. užsiėmimą, ir nepatikimais pareigūnų parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pažeidžiamas ir tuo pasinaudodami pareigūnai jam darė poveikį, apie ką apeliantas nurodė ir pirmosios instancijos teismui, kuris juo nepagrįstai nepatikėjo. Liudytojas A. K. patvirtino jo teiginius dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų R. V. atžvilgiu. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė liudytojų S. B., D. J. ir kitų byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymams, o jo ir A. K. parodymus atmetė.

5.5. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus apie savo, R. Va. ir J. G. nusikalstamus veiksmus, nes tokius parodymus davė iš esmės siekdamas išvengti sulaikymo.

5.6. Vertindamas telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinį teismas nepagrįstai pripažino juos, kaip jį kaltinančius įrodymus. Pažymi, kad tarp jo ir J. G. iš tiesų įvyko pokalbis, kur užfiksuota, kaip jis siūlo J. G. įsigyti žemės sklypą iš jo nurodyto pardavėjo, tačiau šis pokalbis nesusijęs su kontrabandos darymu. Teismas netinkamai interpretavo šį telefoninį pokalbį, remdamasis vien liudytojo pareigūno A. J. klaidingais samprotavimais. Šis liudytojas nurodė tendencingą nuomonę dėl šių pokalbių turinio vertinimo.

5.7. Teismas nepagrįstai atmetė jo ir R. Va. parodymus apie tarp jų buvusius paskolinius santykius bei skolos perdavimą ir šią gynybos versiją vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad R. Va. nuo pirmos apklausos davė vienodus parodymus apie šią aplinkybę, be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta ir pati paskolos sutartis. Todėl nepaneigta aplinkybė, jog sulaikymo metu jis (R. V.) norėjo grąžinti R. Va. jam suteiktos paskolos dalį.

5.8. Teismas neatsižvelgė į apelianto parodymus, jog jis J. G. apgavo, kai pastarajam sudarė įspūdį, jog gali padėti saugiai pravažiuoti per muitinės ir pasienio postus. Nuteistasis J. G. teisme taip pat parodė, kad buvo apgautas. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad jis (apeliantas) suformavo J. G. klaidingą įsivaizdavimą apie objektyviai neegzistuojantį faktą ir už tai paėmė pinigus. Jis (apeliantas) žinojo pareigūnų darbo specifiką ir, kad muitininkai yra rotuojami. J. G. to nežinojo ir jis (apeliantas) pasinaudojo šia situacija. Tokio suklaidinimo pasėkoje jis (apeliantas) už tariamą paslaugą gavo 300 Eur iš J. G., iš kurių 250 Eur jis (apeliantas) grąžino R. Va., kaip skolą. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantas mano, kad jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

5.9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Pažymi, kad gyvena nedideliame mieste, gauna minimaliais pajamas, o jo žmona niekur nedirba, todėl jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama.

6. Nuteistojo R. Va. gynėjas advokatas R. Tilindis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Va. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį. Jei R. Va. nebūtų išteisintas, prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir sumažinti jam paskirtą baudos dydį. Pasak gynėjo, byloje turi būti atliktas įrodymų tyrimas ir dėl muitinės pareigūnų paskirstymo darbo vietose bei J. G. automobilio tikrinimo aplinkybių tikslinimo prašo iškviesti bei apklausti liudytojus S. V., G. D. ir A. L. (A. L.).

6.1. Pasak gynėjo, R. Va. nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas remiantis prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepašalinus prieštaravimų, o teismo išvadų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Teismas nenustatė, kokiu būdu ir kokiais konkrečiais veiksmais R. Va. padėjo J. G. per valstybės sieną pergabenti kontrabandą. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. Va. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį (nuosprendžio 24 lapas).

6.2. Teismas neįvertino, kad R. Va. ir kitų pamainoje dirbančių muitinės pareigūnų konkreti darbo vieta nuolat keičiama vadovo nuožiūra ir nėra jokios galimybės iš anksto numatyti ir susitarti dėl galimybės konkrečiam muitininkui konkrečiu laiku tikrinti konkrečios kategorijos automobilį. Ši aplinkybė paneigia teismo spėjimą apie tariamą apelianto susitarimą už kyšį netikrinti J. G. vairuojamo automobilio konkrečiu laiku.

6.3. Byloje apklausti liudytojai A. N., A. Z., Š. T., S. V., G. D. ir A. L. patvirtino, kad pamainos viršininkas savo nuožiūra paskirsto muitininkus į konkrečias specializuotas darbo vietas tik jiems atvykus į darbą prieš pat jo pradžią, o vėliau savo nuožiūra reguliariai kas 3-4 valandas perskirsto (rotuoja) į kitas vietas, dėl to nei vienas muitininkas negali iš anksto žinoti, kokios rūšies transportą kuriuo konkrečiu laiku tikrins. Byloje nustatyta, kad J. G. vairuojamas automobilis muitinės tikrinimui atvyko 2016 m. spalio 6 d. 16.16 val. į muitinės specializuotoje darbo vietoje C1 eismo juostą, skirtą lengviesiems automobiliams, o automobilį patikrino A. N. Minėti liudytojai parodė, kad jiems R. Va. jokių prašymų dėl J. G. vairuojamo automobilio tikrinimo nedavė. Pasak gynėjo, R. Va. niekada nežinojo ir negalėjo žinoti, kurioje konkrečioje specializuotoje darbo vietoje ir kuriuo paros metu jis dirbs. Be to, byloje nustatyta, kad R. Va. nesitarė su kitais pamainoje budinčiais muitinės pareigūnais ir jų neprašė netikrinti J. G. vairuojamo automobilio. Todėl akivaizdu, kad muitinės pareigūnams nebuvo objektyvios galimybės iš anksto susitarti dėl konkretaus automobilio (ne)tikrinimo konkrečiu laiku.

6.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į A. J. 2016 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo duomenis. Jame užfiksuota, kad atliekant kratą pas J. G., šis neva pasakė, kad davė 300 EUR R. už tai, kad šis susitartų su neįvardintu muitinės pareigūnu dėl jo praleidimo konkrečiu laiku be tikrinimo (t. 1, b. l. 12). Nors tikslus tarnybinio pranešimo surašymo laikas nenurodytas, duomenų apie registraciją taip pat nėra, tačiau daroma prielaida, jog J. G. susitarė su R. Va. Krata dalyvaujant A. J. buvo atlikta pas J. G. 2016 m. spalio 6 d. nuo 21.00 val. iki 23.00 val. (t. 1, b. l. 81-84), tačiau kratos protokole net neužsiminta apie J. G. suteiktą informaciją dėl duotų 300 Eur. Tuo pačiu gynėjas pažymi, kad visi pareigūnų pokalbiai su J. G. nuo jo sulaikymo 2016 m. spalio 6 d. vyko nedalyvaujant gynėjui ir nepranešus apie jo teisę turėti gynėją. Dėl to pažeista įtariamojo teisė į gynybą, o visi tuo metu surinkti duomenys pripažintini kaip gauti neteisėtai.

6.5. Apeliaciniame skunde nenurodydamas jokių argumentų gynėjas atkreipia dėmesį į 2016 m. spalio 7 d. atliktą J. G. pirmą apklausą ir jos metu duotų parodymų turinį. Akcentuodamas tai, kad apklausiamas pirmą kartą ryte J. G. neįvardino R. Va., kaip nusikaltimų bendrininko, visgi tą pačią dieną apklausiamas po pertraukos kitoje dalyje parodymus pakeitė. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo, gynėjas mano, kad vėlesnius J. G. parodymus nulėmė gauti tyrimo duomenys, t. y. duoti jau žinant duomenis apie asmens kratos metu paimtus banknotus ir apelianto budėjimo grafikus.

6.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp R. V. ir J. G. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, nes teismo padaryta išvada prieštarauja objektyviai bylos medžiagai. Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto darbo ir atostogų grafikų matyti, kad R. Va. 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje atostogavo, o rugsėjo 28 d. muitinės poste dirbo A. K., A. N. (kuris tikrino J. G. vairuojamą automobilį), A. M. ir J. S. (t. 2, b. l. 130-168). Be to telefoniniuose R. V. ir J. G. pokalbiuose nėra minimas R. Va., neužfiksuota, kad R. Va. informuotų juos apie savo darbo ir poilsio grafikus. Liudytoju apklaustas kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas A. J., jau žinodamas konkrečias aplinkybes apie J. G. gabentą gintaro žaliavos krovinį bei paimtus iš apelianto pinigus, pateikė tik abstrakčias prielaidas, apie ką, jo nuomone, galėjo kalbėti R. Va. su R. V., taip spėdamas buvus neteisėtus R. V. ir R. Va. susitarimus, nors jo surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas ir pokalbių stenogramos to nepatvirtina (t. 3, b. l. 18-23).

6.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenimis. Pasak gynėjo, nepasitvirtino tai, kad R. Va. buvo fiksuotas susitikime su R. V. viešbutyje (t. 2, b. l. 116-120), o degalinėje nurodytu laiku 2016 m. spalio 6 d. užfiksuotas J. G. ir jo vairuojamas automobilis (t. 2, b. l. 128-132).

6.8. Skunde aptariamos BPK nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su įrodymais ir jų vertinimu. Nuteistojo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, dėstoma dar ir apie in dubio pro reo (neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013).

6.9. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. Va. bausmę ir nustatydamas baudos dydį, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (kaltinamojo turtinės ir šeiminės padėties, jam inkriminuojamų veikų pavojingumo, teisingumo principo užtikrinimo) ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo R. V. ir nuteistojo R. Va. gynėjo advokato R. Tilindžio apeliaciniai skundai atmetami.

9. Teisėjų kolegijos nuomone, R. V. ir R. Va. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas įrodymus ištyrė, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, juos vertindamas padarė teisingas išvadas dėl R. V. ir R. V. kaltės ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo neobjektyvus ar šališkas. Skirdamas bausmes nuteistiesiems R. V. ir R. Va. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, ir bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, nepažeidė.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. padėjo J. G. papirkti valstybės tarnautoją už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o R. Va., būdamas valstybės tarnautojas, priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, ir abu kartu padėjo J. G. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šie R. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, o R. Va. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei BK 225 straipsnio 2 d.

11. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad jis bendravo su J. G. ir R. Va., tačiau aiškina, jog J. G. apgavo, jam sakydamas, kad kreipsis į R. Va., jog šis už 300 Eur kyšį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną praleistų be patikrinimo J. G. gabenamą gintaro žaliavą ir taip tarpininkaus paperkant R. Va. R. V. skunde nurodo, kad jis tokio susitarimo realiai negalėjo įvykdyti, nes muitinės pareigūnai buvo rotuojami iš vieno posto į kitą, todėl, pasak jo, tokie jo veiksmai J. G. atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip sukčiavimas. Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad jis J. G. ieškojo žemės sklypo, todėl tarp jų nebuvo kalbos, jog jis padės už atlygį gabenti kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. R. Va. jis buvo skolingas, todėl buvo susitikęs, norėdamas atiduoti dalį pasiskolintos sumos. Nuteistasis R. Va. skunde pripažino, kad jis buvo susitikęs su R. V. ir gavo iš jo 250 Eur, tačiau neigė, jog šie pinigai buvo kyšis už tai, kad jis sudarė sąlygas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai pergabenant kontrabandinį krovinį. Tvirtino, kad R. V. jam grąžino skolą.

12. Šie nuteistųjų R. V. ir R. Va. skundų argumentai yra nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui, kuris patvirtina apygardos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Byloje šias įvykio aplinkybes patvirtina nuteistojo J. G., liudytojais apklaustų pareigūnų A. J., S. B., A. K., A. P. ir kitų parodymai, taip pat rašytiniai bylos įrodymai – tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 12), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 32-36), automobilio ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 38-44), 2016 m. spalio 11 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 65-71), (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės raštas Nr. (9.32) 11D-12444 (t. 1, b. l. 77) ir kt.

13. Liudytojas A. J. parodė, kad buvo gauta informacija, jog J. G. neteisėtai į Lietuvos Respubliką gabena kontrabandą ir prie šio nusikaltimo prisidėjo R. V. bei R. Va. Jų atžvilgiu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio metu buvo naudojami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių ir kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka (2016 m. liepos 21 d., 2016 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartys, t. 3, b. l. 16, 17). Taikant šiuos veiksmus, buvo gauta duomenų apie tai, kad J. G., prieš vykdamas paimti kontrabandinį krovinį, susiskambino su R. V., kuris su R. Va. išsiaiškino, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą, ir apie tai informavo J. G. Liudytojo A. J. teigimu, visas šias aplinkybes patvirtino ir sulaikytas J. G. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir A. J. 2016 m. spalio 7 d. surašytame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 12).

14. Liudytojas S. B. taip pat parodė, kad buvo disponuojama informacija, jog prie J. G. kontrabandos gabenimo yra prisidėję kiti asmenys: R. V. ir R. Va. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatyta, kad kontrabandos gabenimas vyko pagal tam tikrą schemą: J. G., prieš išvažiuodamas paimti kontrabandinį krovinį, susisiekdavo su R. V., kuris mobilaus telefono pagalba su R. Va. išsiaiškindavo apie jo vykdomos pasienio kontrolės tarnybos laiką, kada ir kurioje vietoje saugu gabenti kontrabandą, ir apie tai pranešdavo J. G. Visas šias aplinkybes, anot liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir sulaikyti asmenys.

15. Apeliantai skunduose nurodo, kad liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs faktiniai duomenys, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.

16. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia remtis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pareigūnų parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų (vykdžiusių kriminalinės žvalgybos veiksmus) parodymais, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir priešingai, negu nurodo apeliantai, patvirtina svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Šių liudytojų parodymai buvo reikšmingi nuteistųjų J. G., R. V., R. Va. parodymų teisingumo vertinimui. Be to, viso šios bylos proceso metu pareigūnai davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius, vieni kitus papildančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jų parodymus pripažino įrodymais ir jais rėmėsi, vertindamas kartu su kitais bylos duomenimis.

17. Priešingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp J. G. ir R. V. bei tarp R. V. ir R. Va., turinys ir laikas tvirtina minėtų pareigūnų nurodytas aplinkybes. Iš šių duomenų analizės matyti, kad prieš kontrabandos gabenimą J. G. palaikė nuolatinį ryšį su R. V. ir, tarpininkaujant R. V., užmaskuotai derino su R. Va. laiką, kada saugu gabenti kontrabandą. Štai, 2016 m. rugsėjo 6 d. 18.11 val. J. G. skambino R. V. Pokalbio metu R. V. su J. G. kalbasi apie jų bendrą draugą (pagal bylos duomenis apie R. Va.) (,,darbuojuos tik, kad draugas mūsų išvažiuot ruošiasi atostogų“), J. G. domisi, kada jis grįš į darbą, prašo R. V. išsiaiškinti (,,<...> daugiau sužinok šią savaitę <...>, kitą savaitę man aktualu, žinai <...>). Po šio pokalbio 2016 m. rugsėjo 6 d. 18.38 val. užfiksuotas R. V. skambutis R. Va. (t. 3, b. l. 152), o 2016 m. rugsėjo 6 d. 18.39 val. vėl J. G. Šio pokalbio metu R. V. J. G. jau informuoja, kada jų draugas grįš (,,<...> tryliktą dieną išskrenda ir rugsėjo mėnesio pabaigoje sugrįš“). 2016 m. rugsėjo 14 d. 14.03 val. pokalbio metu J. G. R. V. vėl teiraujasi, kada sugrįš jų draugas (,,aš norėjau pasiteirauti R. Tu ten sakei gale mėnesio. Tai maždaug kada man orientuotis, kada tas galas, kelinta diena maždaug, man reikia žinot“). R. V. atsako, kad apie dvidešimt antrą, tiksliai dar nežino, užtikrina, kad viskas bus gerai (R. V.: ,,<...> tau sakiau dvidešimt antro ar kada, nežinau“; J. G.: ,,kažkur tai jo? Ten nepasikeitė niekas, ten grafikas?“. R. V.: ,,Viskas gerai“). 2016 m. rugsėjo 21 d. 8.06 val. J. G. skambina R. V. ir vėl teiraujasi, ar jau grįžo jų draugas iš atostogų, R. V. atsako, kad pasidomės, dabar nežino (,,<...> nu kaip ten reikalai pas tave? Normaliai, nežinau, ar grįžo, paskambinsiu aš jam“). 2016 m. rugsėjo 21 d. 12.23 val. J. G. pokalbio metu vėl prašo R. V. pasidomėti dėl jų draugo: (,,<...> aha pamiršai? Nesvarbu. Tuoj pasuksiu. Man reikia tiksliai žinoti, kadangi rytoj išeičiau <...>. Gerai aš tuoj atsuksiu tau“). Po šio pokalbio 2016 m. rugsėjo 21 d. 12.25 val. R. V. skambina R. Va. (t. 3, b. l. 152). Tada 2016 m. rugsėjo 21 d. 12.26 val. pokalbio metu R. V. J. G. jau nurodo, kad jų draugas dirbs 28 (,,<...> 28 tikrai jis dirbs <...>.“). 2016 m. rugsėjo 28 d. 16.54 val. J. G. skambina R. V. ir jie susitaria susitikti (,,<...> nu tai aš kolonėlėj, ar privažiuot kur ar kaip? Nu tai luktelk. Tvarkoj tada laukiu <...>.“). 2016-09-29 13.06 val. R. Va. pokalbio metu susitaria su R. V. susitikti (,,va prie ofiso aikštelėj stoviu <...>. Medituoji, nu tai va tuoj privažiuosiu.“). 2016 m. spalio 3 d. 14.59 val. J. G. skambina R. V. ir teiraujasi, ar gali ketvirtadienį, tai yra 2016 m. spalio 6 d. užsukti (<...> R. aš tik pasiteirauti norėjau, tai ketvirtadienį galiu pas tave užsukt kaip visada. Jo <...>.“). 2016 m. spalio 5 d. 13.12 val. R. Va. skambina R. V. ir teiraujasi: ,,ar kaip visada?“. R. V. atsako teigiamai. 2016 m. spalio 6 d. 16.36 val. J. G. skambina R. V., informuoja, kad yra ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, klausia, kur šis yra. R. V. paprašo privažiuoti. 2016 m. spalio 7 d. 9.31 val. pokalbio metu R. V. ir R. Va. susitaria susitikti prie viešbučio (,,<...> tai privažiuok prie viešbučio. Nu tai gerai privažiuosiu.“). 2016 m. spalio 7 d. apie 9.40 val., buvo užfiksuotas R. V. ir R. Va. susitikimas prie viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio metu R. V. perdavė R. Va. 250 Eur ir po to nuteistieji buvo sulaikyti (t. 3, b. l. 3-23, t. 6, b. l. 23).

18. Šie nuteistųjų pokalbiai rodo, jog tarp jų buvo nusistovėję nevienkartiniai ryšiai, susiję ne su paskoliniais santykiais, kaip teigia R. Va., ar sklypų paieška, kaip nurodo R. V., o su neteisėtu J. G. kontrabandinio krovinio gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Kaip matyti iš pokalbių turinio, nuteistieji R. V. su J. G., kalbėdami apie galimybę gabenti krovinį, tai siedavo su R. V. einamomis pareigomis, aiškinosi, kada jis dirbs. Kad buvo kalbama būtent apie R. Va., kalbant apie trečiojo asmens atostogas, neprieštarauja ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad R. Va. atostogauti išskrido būtent nuteistųjų pokalbiuose nurodytu laiku - 2016 m. rugsėjo 13 d., o į darbą sugrįžo 2016 m. rugsėjo 25 d. ir jau dirbo jų minimu laiku.

19. Šie duomenys sutampa su pačių nuteistųjų J. G., R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

20. J. G. patvirtino, jog vyriškis, vardu R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam pažadėjo už 300 Eur padėti saugiai pravažiuoti pasienio kontrolės punktą. R. jam nurodė, kad reikia važiuoti 2016 m. spalio 6 d. nuo 16 val. iki 20 val. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, kuris yra prie Baltarusijos sienos, nes tuo metu bus užtikrintas laisvas pravažiavimas pro valstybės sieną. Po įvykusio pravažiavimo pro pasienio kontrolės postą, J. G. nuvyko pas R. ir jam davė 6 kupiūras po 50 Eur (t. 5, b. l. 105-107, 108-109, 111-112, 114-116).

21. Nuteistasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad jo pažįstamas J. G., žinodamas, kad jis bendrauja su muitinės pareigūnu R. Va., 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje kreipėsi į jį sakydamas, kad 2016 m. spalio 6 d. nori saugiai per pasienio kontrolės postą pravežti gintaro žaliavą (t. 5, b. l. 167-169).

22. Nuteistųjų R. V., J. G. parodymus apie jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik nuteistųjų tarpusavio pokalbių išklotinės, tačiau ir vaizdo stebėjimo sistemos įrašo apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 98-109), iš kurio matyti, kad transporto priemonė ,,Opel Omega“, vals. Nr. CEB, vairuojama J. G., atvyko būtent į (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą 16.21 val., kaip jam buvo nurodęs R. V., kur tą dieną muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigas ėjo nuteistasis R. Va. (t. 6, b. l. 2).

23. Nors teisme J. G. ir R. V. savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, tačiau jie buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Iš nuteistųjų apklausų protokolų matyti, jog parodymus jie ikiteisminio tyrimo metu davė dalyvaujant gynėjams, kurie, kaip ir parodymus davę asmenys, savo parašais patvirtino, kad protokolai buvo surašyti teisingai ir jokių pastabų nepareiškė. Šiuose parodymuose jų nurodytos įvykių aplinkybės sutampa su kitais įrodymais, kurie patvirtina jų parodymuose nurodytas aplinkybes. Patys J. G. ir R. V., duodami parodymus teisme, nesugebėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasčių. Byloje nėra tokių duomenų, kad jie ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė paveikti pareigūnų ar buvo netinkamai organizuota jų apklausa (apklausos protokole pasirašė neskaitę parodymų ar pan.). Pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai S. B., D. J., A. K., A. P., V. Ž., R. J., R. M. parodė, jog jokio poveikio nuteistiesiems nedarė. Nepagrįstas nuteistojo R. V. skundo argumentas, kad liudytojo A. K. parodymai patvirtina jo teiginius dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Liudytojas A. K. jokių procesinių veiksmų, išskyrus R. V. sulaikymą, neatliko. Taip pat priešingai, negu nurodo apeliantas, jokių neteisėtų veiksmų R. V. atžvilgiu, jog jis prisipažintų, nesiėmė. Iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad liudytojas pokalbio metu sulaikytam R. V. tik pasakė, jog yra sulaikytas J. G. už kontrabandos gabenimą ir papirkimą bei draugiškai patarė nemeluoti. Jis nežadėjo R. V., kad už tai, jog jis duos parodymus, bus paleistas iš suėmimo. Pokalbio metu pats R. V. geranoriškai pareigūnui pasakė, kad gavo iš J. G. 300 Eur, o po to perdavė 250 Eur R. Va. už tai, kad be muitinės kontrolės praleistų J. G. transporto priemonę. 250 Eur buvo rasti būtent R. V. kratos metu. Be to nėra byloje tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad liudytojas A. K. būtų pats J. G. nurodęs įvykio aplinkybes. Todėl netikėti J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumu teismas neturėjo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas nuteistųjų kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo. J. G. ir R. V. parodymų pakeitimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip jų gynybinė versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

24. Tuo tarpu objektyvių duomenų, kad R. V. ieškojo J. G. žemės sklypo, o su R. Va. viešbutyje susitiko, norėdamas grąžinti skolą, nėra. Pareigūnai nuo 2016 m. liepos mėnesio specialia tvarka fiksavo nuteistųjų telefoninius pokalbius, tačiau jokių pokalbių apie žemės sklypus, skolas nebuvo užfiksuota (liudytojo A. J. parodymai, telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp J. G. ir R. V. bei tarp R. V. ir R. Va., turinys, t. 3, b. l. 3-23). Nuteistasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu ne vienos apklausos metu parodė, kad jis niekada neprašė R. V., jog šis surastų jam žemės sklypą. Jis net nežinojo, kokia veikla užsiima R. V. (t. 5, b. l. 105-107, 108-109, 111-112, 114-117). Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 8 d. (t. 5, b. l. 167-169) apklaustas R. V. tokių aplinkybių, kad R. Va. pinigus davė, nes norėjo grąžinti šiam skolą, o su J. G. jį siejo reikalai dėl žemės, taip pat netvirtino. Nors R. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-28 papildomos apklausos metu šiuos parodymus pakeitė ir aiškino, kad jokių pinigų iš J. G. už kontrabandos pervežimą per Lietuvos Respublikos sieną negavo (t. 5, b. l. 171-175), o J. G., teisiamojo posėdžio metu keisdamas parodymus, pritarė R. V., kolegijos nuomone, tokie jų parodymai nustatytų aplinkybių kontekste gali būti vertinami tik kaip bandymas suderinti gynybos versijas ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Kita vertus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes įvertino ir šių nuteistųjų parodymais vadovavosi tiek, kiek jie pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistųjų parodymus apie R. V. ir R. Va. paskolinius santykius, R. V. tarpininkavimą, ieškant J. G. žemės sklypo, sieti su inkriminuotu įvykiu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

25. Visi šie įrodymai sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią teigti, kad nuteistieji R. Va. ir R. V. kartu su J. G. padarė jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus veiksmus: R. Va. susitarė su J. G. netiesiogiai, per R. V., už neteisėtą neveikimą priimti kyšį, o R. V. kyšį perdavė R. Va., o R. Va. kyšį priėmė savo naudai už tai, kad J. G. netikrinamas galėtų saugiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti gintaro žaliavą, kurios vertė buvo didesnė, negu 250 MGL dydžio suma. Tokiu būdu abu nuteistieji, nevykdydami savo tiesioginių pareigų, neužkirsdami kelio kontrabandos gabenimui patys tyčiniu savo neveikimu padėjo J. G. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pervežti kontrabandinį krovinį – gintaro žaliavą, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

26. Nuteistojo R. V. gynėjo skundo argumentas, jog R. Va. nežinojo, kad yra daromas nusikaltimas, nes iš savo buvimo vietos negalėjo matyti atvažiavusio J. G. automobilio, vertinant visus išdėstytus faktinius duomenis ir nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, amžių, jo gyvenimišką ir profesinę patirtį, kolegijos manymu, yra neįtikinantis. Visa nagrinėjamo įvykio eiga, R. V. elgesys (R. V. kreipėsi į R. Va. dėl kontrabandinio krovinio praleidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; R. Va. nurodė vietą ir laiką, kada saugu važiuoti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; J. G. pravažiavus pro (duomenys neskelbiami) pasienio kontrolės punktą, R. Va. susitiko su R. V., kuris jam perdavė pinigus už kontrabandinio krovinio praleidimą per Lietuvos Respublikos sieną; R. Va., žinodamas, kad daromas nusikaltimas, apie šį nepranešė) neleidžia abejoti, kad R. Va. puikiai suprato, jog su bendrininkais kaip padėjėjas dalyvauja kontrabandos gabenime bei norėjo taip veikti, siekiant bendro nusikalstamo rezultato – per Lietuvos Respublikos sieną pergabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – gintaro žaliavą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. Va. įvykio dieną, žinodamas apie J. G. automobiliu ,,Opel Omega“ neteisėtai gabenamą gintaro žaliavos krovinį, turėdamas teisę ir pareigą sulaikyti neteisėtai gabenamas prekes ar daiktus, nesiėmė jam įstatymų suteiktų teisių, įstatymais nustatytų pareigų - užkirsti kelią kontrabandinio krovinio gabenimui, bet veikė priešingai – kyšininkaudamas, būdamas iš anksto pažadėjęs, savo neveikimu tyčia sudarė sąlygas jį padaryti – pats jo nesulaikė, kitų savo kolegų apie J. G. nusikalstamus veiksmus neinformavo ir leido per Lietuvos Respublikos valstybės sieną J. G. gabenti kontrabandą.

27. Aukščiau aptarti įrodymai apibūdina nuteistojo R. V. bendrininkavimą su R. V. ir J. G., atskleidžia nuteistųjų padarytų nusikaltimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą: patvirtina visų trijų nuteistųjų dalyvavimą darant šią nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumą, sutarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, jų tyčios bendrumą, siekiant to paties nusikalstamų veiksmų rezultato.

28. Pažymėtina, kad apelianto R. Va. gynėjo nurodyta aplinkybė, jog ne R. Va. praleido kontrabandinį krovinį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes jis tame poste, pravažiuojant J. G. automobiliui, nebuvo, niekaip nevaržė jo (R. Va.) laisvės pasirinkti teisėtą elgesio variantą ir elgtis taip, kaip ir turėtų muitinės pareigūnas – muitinės vyriausias inspektorius. Jis turėjo visas galimybes nesutikti su R. V. prašymu, tačiau to nepadarė, nurodė laiką, kada vežti gintarą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną būtų saugu. Pats, žinodamas kontrabandos gabenimo laiką, matydamas, kad pats nepaskirtas į muitinės postą, per kurį turėjo važiuoti automobilis, nedėjo pastangų pats jį sustabdyti, apie neteisėtus veiksmus neinformavo savo kolegų, sudarydamas sąlygas J. G. gabenti kontrabandą. Taigi, jis, kaip muitinės inspektorius, nevykdė savo pareigų. Kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis R. Va. pagal savo darbo pobūdį ir profesinį pasirengimą žinojo teisės aktų normas, reglamentuojančias muitinės inspektoriaus veiklą, ir suprato daromų nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį ir savo vaidmenį inkriminuotų nusikaltimų padaryme, tačiau tyčia savo neveikimu, kaip ir R. V. su J. G., siekė to paties nusikalstamo rezultato, už kurį iš J. G. per R. V. jis gavo neteisėtą atlygį. Todėl, apelianto R. Va. gynėjo teiginiai, kad ne jo ginamasis praleido kontrabandinį krovinį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nėra reikšmingi nuteistojo R. Va. veiksmų kvalifikavimui.

29. Nepagrįsti skundų argumentai, kad apygardos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, rėmėsi prielaidomis ar teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas išsamiai ištyrė ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Juos vertino kiekvieną atskirai ir kitų įrodymų kontekste juos lygindamas bei jais remdamasis nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes. Teisingai R. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, o R. Va. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį. Esant nustatytoms aplinkybėms, R. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.

30. Apeliacinių skundų argumentas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra deklaratyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolu, sprendžia, jog byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumo, numatyto BPK 58, 59 straipsniuose, požymius.

Dėl bausmių

31. Pirmosios instancijos teismas R. V. paskyrė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį 180 MGL dydžio (6 778,80 Eur) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinęs bausmes, galutinę bausmę R. V. nustatė 220 MGL dydžio (8 285,20 Eur) baudą, o R. Va. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 240 MGL dydžio (9 038,40 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 400 MGL dydžio (15 064 Eur) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinęs bausmes galutinę bausmę R. Va. nustatė 450 MGL dydžio (16 947 Eur) baudą.

32. Nuteistasis R. V. ir nuteistojo R. Va. gynėjas prašo sušvelninti nuteistiesiems bausmes. Teisėjų kolegija pripažinusi, jog nuosprendžio dalis, kuria R. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, o R. Va. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo juos išteisinti, pasisako dėl visų šiuo nuosprendžiu R. V. ir R. Va. paskirtų bausmių.

33. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014).

34. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir jos dydį, paminėtų reikalavimų nepažeidė.

35. Skirdamas nuteistiesiems R. V. ir R. Va. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – R. Va. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, R. V. vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, padaryti nusikaltimai baigti; kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia; nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į nuteistųjų asmenybę – anksčiau neteisti, R. V. baustas administracine tvarka, charakterizuojami teigiamai; į nuteistųjų vaidmenį – kontrabandos nusikaltimo padaryme veikė kaip padėjėjai, o R. V. papirkimo nusikaltime taip pat veikė kaip padėjėjas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. V. ir R. Va. už minėtus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą.

36. R. V. už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, o R. Va. už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą paskirtos baudos yra žymiai mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalyje 3, 4 punktuose nustatytą baudų vidurkį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo įvertintas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl mažinti jas nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikė ne pilną, o dalinį bausmių sudėjimo principą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog R. V. už apysunkį ir sunkų nusikaltimus paskirta subendrinta 220 MGL dydžio bauda, o R. Va. už du sunkius nusikaltimus paskirta subendrinta 450 MGL dydžio bauda yra per griežtos.

37. Apeliacinių skundų argumentai, kad R. V. gyvena nedideliame mieste, gauna minimalias pajamas, o jo žmona niekur nedirba, R. Va. sunki turtinė padėtis ir kt., šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas švelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, nes tos aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei padarytų nusikaltimų pavojingumu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, pagrįstai šias nuostatas įvertino.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. ir nuteistojo R. Va. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus atmesti.