Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-12-27 · Civilinė byla Nr. e2-6884-512/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-27
Bylos Nr.
e2-6884-512/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
UAB „Vakarų Ikoda“
Atsakovas
UAB saugos tarnyba „Argus“
Trečiasis asmuo
T. B.
Advokatai
Giedrius Gvildys, Kazys Bitaris
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6884-512/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04564-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; (S) 2.6.10.2.; 2.6.10.6.; 2.6.10.8.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Vakarų Ikoda“ atstovams direktorei O. C., advokatui Kaziui Bitariui, atsakovo UAB saugos tarnyba „Argus“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui, trečiajam asmeniui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vakarų Ikoda“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB saugos tarnyba „Argus“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. B., draudimo kompanija AAS ,,Gjensidige Baltic”,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8631,23 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011 m. birželio 1 d. UAB „Vakarų Ikoda“ su R. J. IĮ „Argus“ (nuo 2013 m. gruodžio 13 d. - UAB saugos tarnyba „Argus“) sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos sutarties specialiosios dalies Nr. 1, atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (savivaldybės tarybos sprendimu adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), kuriame įsikūrusi bendrovės administracija, teikti stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o ieškovas - už jas sumokėti. 2016 m. kovo 30 d. UAB „Vakarų Ikoda“ administracinėse patalpose, kurias stebėjo UAB saugos tarnyba „Argus“ buvo įvykdytas įsilaužimas, kurio metu UAB „Vakarų Ikoda“ patyrė žalą. Klaipėdos AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibraunant į patalpas). Nusikaltimą įvykdę asmenys iki šiol nenustatyti. 2016 m. kovo 30 d. UAB „Vakarų Ikoda“ darbuotojams atvykus į darbą, objekte buvo pastebėti akivaizdūs įsilaužimo į administracines patalpas požymiai. Apie šį įvykį buvo informuota policija. Atvykus policijai buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu fotografuota. Fotonuotraukose matosi akivaizdūs įsilaužimo pėdsakai: išdaužtas vitrininių durų stiklas, apgadintas durų užraktas, sulaužyta objekto teritorijos tvoros dalis, iš administracinių patalpų pagrobtas seifas su bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Administracinėse patalpose buvo įrengti stiklo dūžio ir vidaus judesio davikliai. 2016 m. kovo 30 d. UAB „Vakarų Ikoda“ direktorė elektroniniu paštu informavo atsakovą apie įvykdytą įsilaužimą, padarytų nuostolių mastą bei paprašė kuo greičiau atlikti vidinį tyrimą ir padengti nuostolius, tačiau ieškovas iki šiol nėra gavęs vidinio tyrimo išvadų ir su jomis nėra supažindintas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad saugos tarnyba signalizacijos suveikimo signalą gavo 2016 m. kovo 30 d. 00:20 min. Į įvykį reagavo darbuotojas T. B., prie objekto tariamai atvykęs per 7 min. UAB saugos tarnyba „Argus“ nepateikė jokių duomenų apie apsaugos pulto reagavimą ir greitojo reagavimo grupės ekipažo atvykimą į įvykio vietą, išskyrus dvi nuotraukas, kurių padarymo nei laiko, nei datos nustatyti neįmanoma (galimai darytos kitu laiku, po įvykio). Atsakovo ekipažo reagavimo laikas ne piko metu privalomas iki 7 min, kuris skaičiuojamas nuo objekto sistemos aliarmo signalo gavimo iki greitojo reagavimo grupės atvykimo prie objekto. Iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad greitojo reagavimo grupė galėjo atvykti vėliau nei per 7 min. (jei iš viso atvyko) ir apžiūrėjo kitą UAB saugos tarnyba „Argus“ saugomą objektą, priklausantį UAB „B.“, o objektą priklausantį UAB „Vakarų Ikoda“ visai objekto perimetro neapžiūrėjo, todėl ir negalėjo pastebėti jo išorinio perimetro požymių - išdaužto vitrininių durų stiklo. UAB saugos tarnyba „Argus“ pareigų, numatytų sutartyje nevykdė, įvykio aplinkybių netyrė, padarytos žalos mastu nesidomėjo. Ieškovui paprašius atlikti vidaus tyrimą, jo neatliko ir su tyrimo išvadomis nesupažindino nei ieškovo, nei ikiteisminį tyrimą vykdančių atsakingų pareigūnų. UAB saugos tarnyba „Argus“ 2016 m. lapkričio 17 d. atsakyme į pretenziją Nr. S-913, nurodė, kad UAB „Vakarų Ikoda“ vadovaujantis sutarties 4.1.10. p. buvo įsipareigojęs grynuosius pinigus, įjungus apsaugos sistemą, laikyti užrakintus seife, kuris bus pritvirtintas prie grindų ar mūrinės sienos. 2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB saugos tarnyba „Argus“ pardavimo departamento vadovas T. J. apžiūrėdamas patalpas, prieš priimant jas saugoti įvertino patalpas, tame tarpe ir seifą, nepateikė jokių rekomendacijų dėl jo papildomo įtvirtinimo. Be to, jei seifas būtų papildomai ir pritvirtintas, nusikaltimą vykdžiusiems asmenims, tai būtų nesutrukdę jo išnešti, nes UAB saugos tarnyba „Argus“ ekipažas iš viso nebuvo atvykęs prie objekto, ir jie turėjo pakankamai laiko, šiems seifo įtvirtinimams sulaužyti, ar išgriauti sieną, kurioje jis būtų įtvirtintas. Dėl netinkamo atsakovo sutartinių pareigų vykdymo ieškovas patyrė 8 631,23 Eurų žalos. Patirtą žalą sudaro: 7 989,93 Eur seife buvę grynieji pinigai ir 641,30 Eurų išlaidos, susijusios su durų remontu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB saugos tarnyba „Argus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2011 m. birželio 1 d. tarp R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybos (šiuo metu UAB saugos tarnyba „Argus“) ir atsakovo 2011 m. birželio 1 d. buvo sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui sutartyje nurodyto objekto stebėjimo ir reagavimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Stebėjimo ir reagavimo paslaugos teikiamos ieškovui objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (objektas – biuras, sandėlis). 2013 m. kovo 27 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, apie objekto buveinės adreso pasikeitimą į (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 30 d., 00:20 val. į centrinį stebėjimo pultą buvo gautas aliarmo signalas iš ieškovo objekto, į kurį nedelsiant nusiųstas greitojo reagavimo ekipažas. Atsakovo duomenimis, greitojo reagavimo ekipažas prie objekto atvyko per sutartyje nustatytą laiką ir apžiūrėjo objektą iš išorės, kiek tai turėjo objektyvią galimybę padaryti, kadangi objekto perimetras aptvertas užrakinta tvora. Atsakovui ieškovas nebuvo pateikęs raktų nuo perimetro tvoros, todėl, be ieškovo atsakingo asmens, atsakovo darbuotojas neturėjo galimybės patekti prie paties objekto (tačiau, šis vizualiai buvo apžiūrėtas per atstumą ir jokių akivaizdžių pažeidimo požymių nebuvo nustatyta). Nors po objekto apžiūrėjimo iš išorės, apsaugos darbuotojas apie tai informavo centrinio stebėjimo pulto darbuotoją, kuris bandė į objektą iškviesti ieškovo nurodytus atsakingus asmenis, tačiau, iškviesti jų į objektą nepavyko, nes kontaktiniais telefonais šie asmenys neatsiliepė. Todėl, vadovaujantis sutarties 3.1.3.5. p. nuostatomis, atsakovas greitojo reagavimo ekipažą iš objekto atšaukė. 2016 m. kovo 30 d. iš ryto atsakovo centriniam stebėjimo pultui buvo pranešta (ieškovo atstovo), kad yra įsilaužta į objektą. Atsakovo atstovai, siekdami geranoriško bendradarbiavimo, teikė rekomendacijas dėl saugumo stiprinimo, tačiau ieškovas su atsakovo siūlymais ir rekomendacijomis nesutiko, o 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė pretenziją. Kadangi atsakovas su pretenzija ir jos reikalavimais nesutiko, pateikė atsakymą, jog atsisako kompensuoti ieškovo galimai patirtus nuostolius. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, atsakovas įvykdė sutarties įsipareigojimus: iš objekte sumontuotų sistemų gavo aliarmo signalą į centrinį stebėjimo pultą ir gavęs aliarmo signalą, per sutartyje nustatytą laiką atvyko prie objekto ir atidžiai jį apžiūrėjo iš išorės, bei ėmėsi veiksmų informuoti apie suveikimo signalą ieškovo atsakingą asmenį pagal ieškovo pateiktus duomenis, kurio pareiga, gavus tokį telefoninį pranešimą, buvo atvykti į saugomą objektą nedelsiant po atsakovo iškvietimo. Bet koks atsisakymas atvykti į objektą tam, kad būtų galimybė apsaugos darbuotojui apžiūrėti objektą iš vidaus, nustatyti realias signalizacijos sistemos suveikimo aplinkybes, yra suprantamas ir laikomas paties kliento rizikos prisiėmimu dėl galimos atsirasti žalos, o aliarmo signalas priskiriamas prie klaidingų suveikimų (t.y. suveikimų, kurie nereiškia, jog objektui gali grėsti pavojus). Ieškinyje ieškovas apie šias aplinkybes net neužsimena, tikėtina, sąmoningai jas nutylėdamas, kadangi būtent dėl jo paties neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų galimai ir atsirado žala. Neatmetama galimybė, jog į objektą galėjo būti ne įsilaužta iš išorės, bet objekte asmenys galėjo pasilikti iki jo uždarymo. Tokiu atveju, apsaugos darbuotojas galėjo nenustatyti įsilaužimo po suveikimo, kadangi jo tuo metu dar galėjo ir nebūti, o ieškovo atsakingo darbuotojo nereagavimas į centrinio stebėjimo pulto skambučius bei neatvykimas į objektą po suveikimo, sudarė sąlygas asmenims pagrobti turtą ir padaryti žalą ieškovui. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, laiku ir visiškai, o ieškovas neįrodė būtinų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kurių jis turėtų atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą, jei ši būtų įrodyta. Todėl, ieškovui neįrodžius fakto, kad atsakovo darbuotojas neįvykdė sutartyje nustatytų reikalavimų, nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė savo pareigas pagal sutartį ir konstatuoti jo neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas galimai klaidina teismą, nes turimais duomenimis, tuo metu, kai objektas buvo pajungiamas į centrinį stebėjimo pultą, objekte seifo iš viso nebuvo, todėl jokių pastabų dėl seifo ir nebuvo užfiksuota. Pabrėžtina, kad šį faktą patvirtina ir tai, jog 2012 m. rugpjūčio 24d. pajungus objekto stebėjimą į atsakovo centrinį stebėjimo pultą, jau 2012 m. rugsėjo 17 d. ieškovui atsakovas pateikė rašytinę rekomendaciją, kas patvirtina, jog atsakovas atsakingai vertino objekto būklę. Todėl natūralu, jog nesant seifo, atsakovas neturėjo net objektyvios galimybės jo įvertinti, tačiau, būtent dėl tokių situacijų, sutartimi yra apibrėžiami reikalavimai seifams. Tai, kad šių reikalavimų ieškovas nesilaikė, jis patvirtino pats. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo atstovai buvo kviečiami atvykti į inventorizaciją, todėl neatrodo sąžiningai teiginiai, jog atsakovas neatvyko ir nedalyvavo inventorizacijoje. Kaip jau minėta, ieškovas nutyli ir vieną esminių aplinkybių, kad jo atsakingi asmenys neįvykdė reikalavimo atsakyti į atsakovo skambučius ir neatvyko į objektą po aliarmo signalo, nors tai būtų užtikrinę ieškovo ir atsakovo atstovų patekimą į objektą ir, jeigu objekte būtų buvęs įsilaužimas, labai tikėtina, kad jis būtų nutrauktas arba žala būtų neatsiradusi. Pats ieškovas nurodo, kad tikėtina, jog vagystė neįvyko per 7 minutes ir, kad seifas galimai buvo pavogtas jau atsakovo darbuotojui pasitraukus nuo objekto. Todėl, esminę įtaką žalai atsirasti turėjo tai, kad ieškovo atstovai neatsiliepė į skambučius ir neatvyko į objektą ir todėl atsakovo atstovas turėjo teisę pasitraukti nuo objekto. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos, todėl negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys tarp nepagrįstos žalos ir neegzistuojančių neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaiko patikslintą ieškinį, prašo patenkinti. Papildomai paaiškino, jog tai, kad įvyko įsilaužimas į ieškovo patalpas, yra akivaizdu; trečiasis asmuo pripažino, kad negalėjo laiku atvykti į objektą. Dėl seifo – byloje nustatyta, kad seifas tikrai buvo ieškovo patalpose, jis svėrė virš 50 kg, todėl seifą išnešti vienam asmeniui būtų sudėtinga, to negalima padaryti per kelias minutes. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog atsakovo darbuotojas apskritai buvo atvykęs į objektą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Atsakovo atstovas palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškina, kad paslaugos teikėjas sutartimi įsipareigojo suteikti stebėjimo ir reagavimo paslaugas, priimti signalą, nusiųsti ekipažą, apžiūrėti iš išorės perimetrą ir pranešti atsakingam asmeniui, atsakingas asmuo turi atvykti į objektą. Taigi ieškovo atsakingas asmuo turėjo atvykti apžiūrėti objektą iš vidaus, kas nebuvo padaryta, todėl atsakovas turėjo teisę atšaukti ekipažą nuo objekto. Ieškovas žinojo kokios yra jo pareigos pagal sutartį, tačiau neatliko sutartyje numatytų pareigų, vadinasi pažeidė sutartį. Dėl šių priežasčių, atsakovas mano, jog yra neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi atsakovas atliko visus veiksmus, numatytus pagal sutartį; neįrodyta nei atsakovo kaltė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovo atstovai, atsisakydami atvykti į objektą žino, jog prisiima visą su tuo susijusią riziką.

Trečiasis asmuo T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB saugos tarnyba „Argus“. Tą dieną buvo namuose, sirgo, gavo signalą iš pulto, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suveikė signalizacija. Nepamena per kiek laiko atvažiavo į objektą, tačiau paaiškina, kad nuvažiavo į objektą kiek įmanoma greičiau. Nuvažiavęs į objektą, nepastebėjo, jog būtų įvykęs įsilaužimas. Nepamena, ar buvo apėjęs apžiūrėti saugomo objekto perimetrą. Prie objekto pabuvo kurį laiką (neatsimena kiek laiko buvo), neatvykus atsakingam asmeniui, buvo atšauktas iš objekto, ir išvažiavo. Pažymi, kad įvykio nutikimo metu buvo rūkas, todėl pastato nebuvo įmanoma gerai apžiūrėti. Jei būtų matęs ir žinojęs, jog objekte buvo įsilaužimas, būtų objekto nepalikęs.

Liudytojas L. V. (UAB saugos tarnybos ,,Argus” darbuotojas, pardavimų vadybininkas) teismo posėdžio metu paliudijo, kad apie 2016 m. kovo 30 d. įvykusį įsilaužimą į ieškovo objektą sužinojo jau po įvykio. Paaiškina, kad su ieškovu buvo sudaryta standartinė stebėjimo ir reagavimo sutartis. Ieškovui priklausančiose patalpose buvo sudėti judesių davikliai, durų bei langų magnetai, priešgaisrinė sistema. Sutartyje yra nurodyta koks turi būti seifas. Apžiūrėjus patalpas apsaugos sistemos pajungimo metu, patalpose seifo nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. (UAB ,,Vakarų Ikoda” darbuotojas, sandėlininkas, įmonėje dirba nuo 2007 metų) paliudijo, jog 2016 m. kovo 30 d. ryte savo telefone pamatė praleistą skambutį iš UAB saugos tarnybos ,,Argus” centrinio pulto, atvykus į darbą iš ryto sužinojo apie įvykį. Pamatė, kad biure nebėra seifo. Atvyko UAB saugos tarnybos ,,Argus” darbuotojas L. V., vėliau atvyko policija. Tai, kad yra įtrauktas į atsakingų asmenų sąrašą žinojo, tačiau tą naktį, kai įvyko įsilaužimas, neatsiliepė į UAB saugos tarnybos ,,Argus” skambutį, nes miegojo ir negirdėjo. Teigia, kad važiuojant keliu Klaipėda - Kalotė, sustojus kelyje, UAB ,,Vakarų Ikoda” biuro durys matosi. Paaiškina, kad nėra buvę atvejų, kad ieškovo objekte suveiktų judesio davikliai; yra buvę, jog suveikė priešgaisriniai davikliai.

Liudytojas R. J. (UAB ,,Vakarų Ikoda” darbuotojas, projektų vadovas, dirba nuo 2007 metų) paliudijo, jog tai, kad yra įtrauktas į atsakingų asmenų sąrašą žinojo, atsikėlęs ryte rado UAB saugos tarnybos ,,Argus” praleistą skambutį, neatsiliepė, nes miegojo. Atvykus iš ryto į darbą po įvykio pamatė, jog buvo atvykęs UAB saugos tarnybos ,,Argus” atstovas bei policija. Teigia, kad seifas buvo apie pusmetrio dydžio, virš 50 kilogramų. Seife buvo laikomi grynieji pinigai, jie nebuvo inkasuojami. Darbo dienos gale pinigai buvo apskaitomi. Paaiškina, kad signalizaciją įmonėje pajungdavo tas, kas paskutinis išeidavo iš darbo, dažniausiai jis pats tą ir darydavo. Nurodo, kad jam yra tekę važiuoti naktį į darbovietę, kai suveikia objekto signalizacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. birželio 1 d. ieškovas UAB „Vakarų Ikoda“ (užsakovas) ir atsakovas UAB saugos tarnyba „Argus“ (buv. R. J. IĮ „Argus“) (vykdytojas) sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutarties specialiąją dalį Nr. 1, pagal kurią vykdytojas UAB saugos tarnyba „Argus“ įsipareigojo teikti užsakovui UAB „Vakarų Ikoda“ šioje sutartyje nurodyto objekto – biuro, sandėlio, esančių adresu (duomenys neskelbtini) stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o užsakovas UAB „Vakarų Ikoda“ – tinkamai vykdyti šios sutarties sąlygas ir už paslaugas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutarties specialiojoje dalyje buvo numatyta stebėjimo ir reagavimo rūšys – įsilaužimas, užpuolimas, gaisras. 2012 m. rugpjūčio 24 d. tarp šalių pasirašytas perdavimo - priėmimo saugai aktas (priedas prie stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurį užsakovo UAB „Vakarų Ikoda“ biure vykdytojas UAB saugos tarnyba „Argus“ įrengė radijo bangų siųstuvo komplektą ir perdavė saugai, o užsakovas jį priėmė. 2013 m. gegužės 4 d. tarp šalių pasirašytas perdavimo - priėmimo saugai aktas (priedas prie stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurį užsakovo UAB „Vakarų Ikoda“ biure vykdytojas UAB saugos tarnyba „Argus“ įrengė siųstuvo komplektą ir perdavė saugai, o užsakovas jį priėmė. 2016 m. kovo 30 d. 00:20 val. objekte adresu (duomenys neskelbtini) suveikė signalizacija. Suveikus patalpų signalizacijai, atsakovo darbuotojas T. B. atvyko į įvykio vietą, tačiau įsilaužimo į saugomą pastatą požymių nenustatė. 2016 m. kovo 30 d. apie 8.00 val. - 9.00 val., UAB ,,Vakarų Ikoda” darbuotojai, atvykę į darbą pastebėjo, kad yra įsilaužta į objektą - biurą, sandėlį, esančius adresu (duomenys neskelbtini) - yra sulaužytos dvejos laukinės durys, sulenktas jų rėmas, išdaužtas durų stiklas bei sugadintos vidinės žaliuzės, pagrobtas seifas, kuriame buvo 7989,93 Eur. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Vakarų Ikoda” patalpose suveikus jutimo davikliams, atsakovės darbuotojai į įvykio vietą atvyko.

Tačiau byloje kilo ginčas dėl atvykimo laiko. Pagal sutarties 3.1.3.1 p. vykdytojas (UAB saugos tarnyba „Argus) įsipareigojo atvykti prie objekto nedelsiant, bet ne vėliau kaip per laiką nurodytą sutarties specialiojoje dalyje po įsilaužimo, užpuolimo, gaisro, dujų nutekėjimo, priverstinio išjungimo signalo gavimo į vykdytojo CSP ir vykdyti veiksmus atitinkamai pagal gautą suveikimo signalą taisyklėse nustatyta tvarka. 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutarties specialiojoje dalyje 3.1. p. numatyta, kad šalys susitarė, jog atsakovo greitojo reagavimo grupės ekipažo reagavimo laikas ne piko metu privalomas iki 7 min. Atvykimo laikas skaičiuojamas nuo objekto sistemos aliarmo signalo gavimo CSP iki greitojo reagavimo grupės atvykimo prie objekto. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2016 m. kovo 30 d. 00 val. 20 min. iš UAB ,,Vakarų Ikoda“ į atsakovo centrinį pultą, buvo gautas suveikimo signalas, ieškovės UAB ,,Vakarų Ikoda“ atstovė nurodė, jog ryte rado praleistą skambutį iš UAB saugos tarnyba ,,Argus“, skambučio laikas - 2016 m. kovo 30 d. 00 val. 38 min. Atsakovo atstovai teigia, jog į objektą buvo nuvykta per 7 minutes. Atsakovo darbuotojas T. B., vykęs į objektą, negali pasakyti (nepamena) per kiek laiko nuvyko į saugomą pastatą. UAB saugos tarnyba „Argus“ byloje negalėjo pateikti įrodymų, GPS išklotinių (nurodydami, jog išklotinės nėra saugomos ilgą laiko tarpą), iš kurių būtų galima spręsti apie greitojo reagavimo grupės ekipažo nuvykimo laiką. Iš byloje esančių duomenų (laiko tarpo tarp signalo į atsakovo centrinį pultą gavimo ir atsakovo UAB saugos tarnyba „Argus“ centrinio pulto skambinimo laiką ieškovo atsakingam asmeniui, taip pat „maps.lt“ tinklalapio apskaičiavimo) galima daryti išvadą, kad apsaugos darbuotojas neatvyko į saugomą objektą per 7 minutes, kaip tai buvo numatyta sutartyje. Be to, reikia pažymėti ir tai, jog UAB saugos tarnyba ,,Argus” darbuotojas, vykęs į įvykio vietą, kaip pats nurodo teismo posėdžio metu, įvykio naktį sirgo roto virusu, labai blogai jautėsi (kas sumažino jo dėmesį), į įvykį vyko ne iš darbovietės, o iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės dar kartą patvirtina išvadą, jog UAB saugos tarnyba ,,Argus” ekipažas į įvykio vietą atvažiavo vėliau nei per 7 minutes.

Dar viena iš sąlygų, numatytų sutartyje (sutarties 3 p. – vykdytojo pareigos ir teisės) yra ne tik atvykimo laikas, bet ir atidus objekto apžiūrėjimas, dėl ko tarp šalių taip pat kilo ginčas. Apklaustas apsaugos darbuotojas T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą, jis pagal turimas galimybes objektą apžiūrėjo, tačiau nepamena ar apžiūrėjo teritorijos perimetrą. Pagal sutarties 3.1.3.4 p. vykdytojas turėjo pareigą apžiūrėti objekto išorinį perimetrą.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis (įtvirtinta CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“) taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Šioje normoje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalis (įtvirtinta XXII skyriaus antrame skirsnyje „Sutartinė atsakomybė“) nustato: kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal bendrąją taisyklę kaltė yra būtina sutartinės atsakomybės sąlyga, o griežta atsakomybė taikoma išimtiniais atvejais. Re­miantis nurodytomis CK normomis, prie išimčių priskirtini tie atvejai, kai konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančios normos arba šalių sudaryta sutartis numato, kad atsakomybė yra griežta ir kai sutartį pažeidusi šalis yra verslininkas.

Pagal kasacinio teismo praktiką, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-250-687/2017).

Byloje nustatyta, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus: jis turėjo pareigą atvykti į objektą per ne ilgiau nei 7 minutes, atidžiai atlikti objekto apžiūrą, nustatyti ar nėra išorinio perimetro pažeidimo požymių. Byloje yra įrodymai apie tai, jog atsakovo darbuotojui T. B. 2016 m. balandžio 21 d. UAB saugos tarnybos ,,Argus“ personalo departamento vadovės įsakymu yra paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, jog 2016 m. kovo 30 d. dirbant greitojo reagavimo grupėje Klaipėdos mieste, reagavimas į objekto suveikimą buvo ne iš nustatytos bazavimosi vietos, dėl ko buvo pažeista įmonės vidaus tvarka. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog aukščiau aptarti atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala .

Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, UAB saugos tarnyba ,,Argus“ pulto darbuotojas, kaip numatyta sutarties 3.1.3.2. punkte, apie aliarmo signalą siekė informuoti UAB ,,Vakarų Ikoda“ atsakingus asmenis, tačiau nei vienas asmuo į skambutį neatsiliepė. Sutartyje numatyta, kad apsaugos darbuotojai turi saugoti įvykio vietą, iki atvyks įgaliotas asmuo ar atšauks fizinę objekto apsaugą prie objekto. Galima daryti išvadą, kad nepavykus susisiekti su atsakingais asmenimis siekiant pranešti apie aliarmo suveikimą, buvo atšaukta fizinė objekto apsauga, todėl atsakovo darbuotojai neturėjo pareigos toliau saugoti objektą. Svarbu pažymėti, kad sutarties 3.1.3.5 punkte numatyta, jog jei nepavyksta telefonu susisiekti su užsakovo įgaliotu asmeniu (telefonas išjungtas, ne ryšio zonoje, neatsiliepia į skambučius ir pan.), vykdytojas turi teisę toliau nevykdyti fizinės objekto apsaugos bei neatsako už bet kokią atsiradusią žalą objekte. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro pagrįstą išvadą, jog UAB „Vakarų Ikoda“ nesudarė galimybės atsakovui sutartį vykdyti tinkamai, t.y. UAB „Vakarų Ikoda“ atsakingi asmenys, neatsiliepę į atsakovo centrinio pulto skambučius ne tik pažeidė sutarties sąlygas, bet ir bendruosius sutarties vykdymo principus sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai; vykdant sutartis bendradarbiauti ir kooperuotis; dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis).

Pagal 2011 m. birželio 1 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties 4.1.10 p. užsakovas UAB ,,Vakarų Ikoda“ įsipareigojo užtikrinti, kad pinigai bus laikomi seife, kurio reikalavimai detalizuoti taisyklių 3.2.2 p., t.y. seifu suprantama įtvirtinta saugojimo spinta, turinti atitinkamo atsparumo įsilaužimo savybes (dvigubas sieneles, kai išorinės sienelės storis yra ne mažesnis kaip 4 mm, vidinės sienelės storis – ne mažesnis nei 3 mm, priekinis šarvas – ne mažesnio storio kaip 4 mm su grūdinto metalo plokšte, dengiančia vidinį skląsčių mechanizmą), vidinį skląsčių mechanizmą, fiksuojamą viena ar daugiau seifine spyna ir turinti spynos blokavimo mechanizmą, atspari mechaniniam ir ugnies poveikiui, pritvirtinta prie grindų ar mūrinės sienos, durelės, nupjovus skląsčius neišsiima. Seifinė spyna – tai spyna, kurios rakto neįmanoma ištraukti ją atrakinus. Sprendžiant iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2008 m. gegužės 12 d. UAB „Vakarų Ikoda“ iš UAB „AJ Produktai“ įsigijo nedegią padidinto saugumo spintą 535X410X445. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus darytina išvada, jog seifas buvo apie 50 kilogramų svorio, tačiau jis nebuvo pritvirtintas prie grindų ar sienos, kaip tai numato sutarties neatskiriama dalis (taisyklės).

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teismas vertina, kad tiek atsakovas, neatvykdamas per sutartyje numatytą laiką į saugomą objektą, neapžiūrėjęs jo tinkamai, tiek ieškovas UAB „Vakarų Ikoda“, turėdamas sutartines pareigas atsiliepti į atsakovo skambutį, atvykti į saugomą objektą ir taip sudaryti sąlygas jį apžiūrėti bei užtikrinti, kad seifas atitiktų jam keliamus reikalavimus bei būtų tinkamai pritvirtintas, netinkamai vykdė stebėjimo ir reagavimo sutarties sąlygas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik pačių sutarties šalių, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Kasacinis teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015 pažymėjo, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia.

Byloje nustatyta, jog pagal 2016 m. kovo 29 d. išrašą iš buhalterinės apskaitos elektroninės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ apie grynųjų pinigų likučius kasoje, seife buvo 7 989,93 Eur grynųjų pinigų. Ieškovo patirtą turtinę žalą taip pat sudaro išlaidos, susijusios su durų remontu pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras – 641,30 Eur.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, jog kaip byloje nustatyta, abi šalys netinkamai vykdė stebėjimo ir reagavimo sutarties sąlygas, yra pagrindas patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 4315,62 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., CPK 178, 185, 187, 200 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos - 4315,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, pateikiant ieškinį sumokėjo 219 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1500 Eur išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 1719 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 1050 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kadangi patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 860 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo – 525 Eur. Atlikus tarpusavio sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 335 Eur bylinėjimoisi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Vakarų Ikoda“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB saugos tarnyba „Argus“, į.k. 141237452, 4315,62 Eur žalos atlyginimo ieškovui UAB „Vakarų Ikoda“ , į.k. 142131434.

Priteisti iš atsakovo UAB saugos tarnyba „Argus“ į.k. 141237452, 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos - 4315,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB saugos tarnyba „Argus“ į.k. 141237452, 335 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vakarų Ikoda“ , į.k. 142131434.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius