Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-561-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
AN2-561-493/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01821-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-561-493/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01821-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarImasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarimo A. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarimu A. R. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 1000 eurų bauda, už tai, kad:

1.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d., UAB „K.“, adresu: (duomenys neskelbtini), ukrainietis P. K. (K.) dirbo UAB „K.“ mūrininko pareigose, turėdamas tik Ukrainos Respublikos piliečio biometrinį pasą, kuris suteikia užsieniečiui teisę atitinkamą laiką būti Lietuvos Respublikoje, tačiau nesuteikė teisės dirbti. Tuo UAB „K.“ personalo direktorė A. R. nesilaikė norminių aktų nustatytos užsienio valstybių piliečių įdarbinimo tvarkos ir leido Ukrainos Respublikos piliečiui P. K. dirbti mūrininko pareigose, nors jis tokios teisės neturėjo. Tuo UAB „K.“ personalo direktorė A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisės padėties (toliau – ir Įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimą, kuriuo ji nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1000 eurų bauda.

2.1. Skunde nurodo, kad darbuotojui P. K. buvo išduota Nacionalinė viza (D), kuri galiojo nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. ir suteikė teisę P. K. atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje dirbti. Įmonė UAB „K.“ buvo įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, kurioms yra sudaromos galimybės paprasčiau įdarbinti užsieniečius, kurių atliekamas darbas yra paklausus šalies darbo rinkoje. Pagal 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-702 Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonomines veikos rūšis 2018 m. I pusmečiui patvirtinimo (toliau – Sąrašas), profesija „Plytų mūrininkas“ (kodas 711202) buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. 2018 m. gegužės 8 d. su P. K. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. 2019 m. vasario 4 d. UAB „K.“ kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti, išdavimo. Šis prašymas buvo atmestas, kadangi pagal Sąrašą, patvirtintą 2019 m. I pusmečiui, profesija „Plytų mūrininkas“ (kodas 711202) buvo neįtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Visgi, pagal UAB „K.“ prašymą, 2019 m. kovo 14 d. Užimtumo tarnyba sprendimu nusprendė, kad P. K. darbo funkcijos atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. UAB „K.“ Užimtumo tarnybos sprendimą Nr. UD-387 pateikė Migracijos departamentui, tačiau šis dokumentas nebuvo įvertintas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) tiriant P. K. nelegalų darbą.

2.2. Skunde taip pat pažymima, kad apeliantė nuo 2019 m. pradžios ne vieną kartą kreipėsi į VDI ir Migracijos departamentą telefonu ir konsultavosi su institucijų darbuotojais, ar esant tokiai situacijai, kai: 1) institucijai pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; 2) yra gautas teigiamas sprendimas dėl Užsieniečio darbo funkcijų atitikimo Lietuvos darbo rinkos poreikiams; 3) su darbuotoju sudaryta galiojanti darbo sutartis; 4) įmonė yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą; 5) darbuotojas turi teisę legaliai būti Lietuvos Respublikoje be vizos su biometriniu pasu – ar šis darbuotojas gali toliau atlikti savo darbo funkcijas, kol bus gautas leidimas laikinai gyventi. Į šias užklaustas buvo atsakyta, kad toks asmuo gali dirbti. Tokią konsultaciją suteikė VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus darbuotojai – vedėjas G. N., patarėjas A. P.. Esant šioms konsultacijoms, P. K. nebuvo atleistas. 2019 m. gegužės 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti P. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu P. K., turėdamas galiojantį biometrinį pasą, dirbo nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.

2.3. Atitinkama užklausa buvo pateikta ir 2019 m. spalio 8 d. Atsakant į užklausą, VDI pareigūnai nurodė, kad Ukrainos pilietis, kuriam išduotas leidimas dirbti (arba jis atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ar priimtas sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams), laukiant sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pasibaigus nacionalinės (D) vizos galiojimui, tuo atveju, jeigu turi biometrinį pasą, laukimo laikotarpiu galėtų būti (ir dirbti) Lietuvos Respublikoje, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Visgi, teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantei konsultacijų teikusių valstybinių institucijų, įskaitant pačios VDI konsultaciją raštu, turinio. Skunde pažymima, kad A. R. visada konsultuodavosi su Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos, VDI specialistais, todėl, net ir tuo atveju, jei buvo padarytas pažeidimas, tai jis buvo padarytas iš suklaidinimo.

2.4. Apeliaciniame skunde cituojamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, nurodant, kad nagrinėjamu atveju apeliantė buvo įvykdžiusi visus įstatymo 58 straipsnio 4 punkte numatytus reikalavimus (užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal minėto Įstatymo nuostatas). Apeliantė nesutinka, kad P. K. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Priešingai, P. K. atvyko dirbti į Lietuvos Respubliką turėdamas D vizą, su P. K. buvo sudaryta darbo sutartis, jam buvo mokamas atlyginimas. P. K. dirbo teisėtai – jo profesija buvo įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, Užimtumo tarnyba išdavė sprendimą dėl Užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, darbo sutartis su juo buvo sudaryta, P. K. atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti, o laukimo laikotarpiu P. K. dirbo su biometriniu pasu.

2.5. Skunde nesutinkama, kad byloje nebuvo lengvinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad A. R. buvo rūpestinga, domėjosi teisiniu reglamentavimu, konsultavosi, teikė dokumentus, užklausas, neatleido darbuotojo P. K. tik dėl to, kad atsakingos institucijos teikė konsultacijas su išvadomis, priešingomis nei nurodyta VDI protokole ir teismo nutarime. Žalos šiuo atveju nei valstybė, nei darbuotojas nepatyrė, todėl turėjo būti taikomas ANK 34 straipsnio 5 dalis. Apeliantės darbdavė UAB „K.“ dėl šio nutarimo ateityje patirs didelę žalą, kadangi įmonė bus išbraukta iš Migracijos departamento Patvirtintų įmonių sąrašo, todėl įmonei pasunkės trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas. Nagrinėjamu atveju, teismo nutarimas ir apeliantei pritaikyta sankcija sukelia jos darbdaviui UAB „K.“ pasekmes, kurios prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams, todėl nutarimas turėtų būti naikinamas.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – Institucija) atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Skundžiamu nutarimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. R. nubausta už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d., UAB „K.“, adresu: (duomenys neskelbtini), ukrainietis P. K. (K.) dirbo UAB „K.“ mūrininko pareigose, turėdamas tik Ukrainos Respublikos piliečio biometrinį pasą, kuris suteikia užsieniečiui teisę atitinkamą laiką būti Lietuvos Respublikoje, tačiau nesuteikė teisės dirbti. Tuo UAB „K.“ personalo direktorė A. R. nesilaikė norminių aktų nustatytos užsienio valstybių piliečių įdarbinimo tvarkos ir leido Ukrainos Respublikos piliečiui P. K. dirbti mūrininko pareigose, nors jis tokios teisės neturėjo. Tuo UAB „K.“ personalo direktorė A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendė, kad P. K. nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d. neturėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, kadangi jam išduotos vizos galiojimas pasibaigė 2019 m. balandžio 20 d., tai pat, P. K. profesija – plytų mūrininkas, nebuvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-628 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonomines veiklos rūšis 2019 m. I pusmečiui patvirtinimo“.

7. Apeliaciniame skunde keliamas A. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktis faktinėms bylos aplinkybėms, nurodant, kad P. K. buvo įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečių šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apylinkės teismas teismo posėdyje spręsdamas A. R. kaltės klausimą, išklausė jos paaiškinimus, taip pat, išklausė Valstybinės darbo inspekcijos atstovę, surašiusią administracinio nusižengimo protokolą. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R. kaltę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį įrodo: administracinio nusižengimo protokolo duomenys, asmens tapatybės kortelės kopija, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos raštas dėl galimo nelegalaus darbo įvertinimo, P. K. paaiškinimas (nurodė, kad dokumentus dėl leidimo gyventi padavė 2019 m. kovo 5 d.), VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai, raštas dėl informacijos pateikimo, el. susirašinėjimo kopijos, P. K. darbo sutartis lietuvių ir rusų kalbomis, laiko apskaitos žiniaraščio kopijos, atlyginimų priskaitymų suvestinės kopijos, UAB „K.“ generalinio direktoriaus pareigybinė instrukcija, UAB „K.“ personalo direktorės pareigybinė instrukcija, nelegalaus darbo tyrimo aktas, administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad A. R. administracine tvarka nebausta. Visgi, kaip matyti iš byloje esančios informacinės pažymos (b. l. 47-49), 2019 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nutarta prijungti eilę A. R. pateiktų dokumentų – asmens, traukiamo administracinėn atsakomybės pasiaiškinimą (b. l. 30-34), Informavimo ir konsultavimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. P. raštą dėl informacijos pateikimo (b. l. 35-36), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (b. l. 37), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento pažymą dėl dokumentų priėmimo (b. l. 38), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b. l. 39), leidimo laikinai gyventi kopiją (b. l. 43). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, prijungęs šiuos dokumentus prie bylos, jų visiškai nevertino ir į juos neatsižvelgė, o rėmėsi tik Institucijos pateiktais dokumentais.

11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad VDI specialistė (b. l. 35-36), teikdama konsultaciją nagrinėjamu atveju, nurodė, kad esant situacijai, kuomet Ukrainos pilietis, kuriam išduotas leidimas dirbti (arba jis atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ar priimtas sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams), laukiant sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pasibaigus nacionalinės (D) vizos galiojimui, tuo atveju jei turi biometrinį pasą, laukimo laikotarpiu galėtų būti (ir dirbti) Lietuvos Respublikos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Minėtų atveju, neviršijant nustatyto buvimo su biometriniu pasu laiko, VDI neturėtų teisinio pagrindo darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui taikyti teisės aktuose numatytų sankcijų už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nesilaikant nustatytos tvarkos (b. l. 35-36). Kaip jau minėta, teismas šių VDI specialistės paaiškinimų nevertino, nesprendė, apie jų įtaką administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios susiformavimui. Tuo labiau, kad pati A. R. nurodė, kad aktyviai bendradarbiavo su įvairiomis institucijomis ir jų darbuotojai patvirtino, kad P. K. gali tęsti darbą Lietuvos Respublikoje. Apeliantė nurodė, kad tokias konsultacijas suteikė ir VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus darbuotojai: vedėjas G. N. ir patarėjas A. P., tačiau šie asmenys apklausti nebuvo, nors jų parodymai gali turėti įtakos sprendžiant dėl A. R. veikos subjektyviųjų požymių buvimo ar nebuvimo.

12. Taigi, darytina išvada, kad išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą teisme liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismui iš esmės vien išvardijus dalį rašytinės bylos medžiagos, jos tinkamai nepatikrinus, neapklausus atskirų asmenų (administracinės atsakomybės patraukto asmens nurodytų konsultacijas teikusių pareigūnų) byloje nėra tinkamai patikrinti duomenys, leidžiantys spręsti, ar A. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Be to, teismo nutarime liko neįvertinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikti A. R. paaiškinimai. Pažymėtina, kad ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet ir Institucija atsiliepime nesutinka su apylinkės teisme atliktu įrodymu vertinimu, pažymint, kad nagrinėjamu atveju P. K. ne tik neturėjo galiojančios darbo vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir P. K. terminuota darbo sutartis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu buvo negaliojanti.

13. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į A. R. skiriamos nuobaudos individualizavimo klausimą. Kauno apylinkės teismas A. R. už nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 1000 Eur dydžio baudą.

14. ANK 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

15. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

16. Šio straipsnio nuostatos leidžia teismui, išnagrinėjusiam bylą ir įvertinusiam nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, paskirti švelnesnę negu sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tokias nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes: A. R. nebausta administracine tvarka, nors A. R. savo kaltę neigė, tačiau nurodė, kad galimai nusižengimas galėjo būti padarytas remiantis neteisingomis pareigūnų konsultacijomis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, teisminio nagrinėjimo metu pateiktame paaiškinime A. R. prašė atsižvelgti į reikšmingas bylos aplinkybes ir visa neskirti ar skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Nepaisydamas nustatytų aplinkybių, teismas nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybės, o formaliai motyvavo, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje jai skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda – 1000 Eur.

17. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

18. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nepaisydamas ANK įtvirtintų ir aptartų nuobaudos skyrimo principų, nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybių, nevertino nuobaudos dydžio proporcingumo bei teisingumo principų aspektu, dėl to apylinkės teismo nutarimas naikintinas perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (nutartis Nr. 2AT-29-693/2019).

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, neatsižvelgė į visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas - administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Paštuolis