Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei L. S., tretiesiems asmenims Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui ir A. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečiams vaikams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. S. jos nepilnamečių vaikų V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), F. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, jog Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimuu civilinėje byloje Nr. e2-1007- 959/2017 laikinai apribojo motinos valdžią L. S. vaikų V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), F. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Atsakovei buvo nustatytas veiksnių planas laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu, kurio ji turėjo laikytis ir, aplinkybėms pasikeitus, privalėjo imtis priemonių dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo ir vaikų į šeimą susigrąžinimo. Atsakovei nevykdant numatyto veiksmų plano, ieškovė buvo kreipusis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tačiau 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1350-874/2019 ieškinys buvo atmestas, teismas paliko galioti laikiną motinos valdžios apribojimą. 2020 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2864-841/2020 buvo pakeistas vaiko J. S. globėjas, jo globėja paskirta A. K.. J. S. gyvenant pas globėją A. K., atsakovė nei karto sūnaus neaplankė ir nesidomėjo vaiko sveikata bei ugdymu. 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė kreipėsi pati į teismą dėl laikino motinos valdžios panaikinimo, vaikų susigrąžinimo į šeimą, tačiau paaiškėjus, kad vaikams nėra saugu grįžti į šeimą, kad atsakovė neįvykdė jai iškeltų sąlygų, 2019 m. lapkričio 28 d. teismas nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, nustatęs, kad yra būtinas papildomas laikas numatytoms priemonėms įgyvendinti. 2020 m. birželio 2 d. atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovė teisme nurodė, kad jos gyvenimo sąlygos per laikotarpį, kol byla buvo sustabdyta nepasikeitė, ji suprato, jog šiuo metu jos vaikams yra geriau gyventi Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre ir pas globėją A. K., nes ten jos vaikams yra suteiktos geros gyvenimo sąlygos, ji tokių sąlygų suteikti negali, be to, jos nepilnametės dukros V. S. ir F. S. yra išreiškusios savo nuomonę ir norą gyventi Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Atsakovė atsisakė savo pareiškimo ir 2020 m. spalio 6 d. nutartimi teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą. Nepilnamečių vaikų ugdymo ir gydymo įstaigos pateikė informaciją, kad atsakovė visiškai nesidomi vaikų ugdymo pasiekimais, nesidomi vaikų sveikatos būkle. 2020 m. lapkričio 6 d. buvo gautas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad atsakovė jai siūlomą pagalbą priima tik iš dalies, pokyčiai šeimoje nėra tokie, kad nepilnamečiai vaikai galėtų augti šeimoje. 2020 m. spalio 20 d. vykusiame Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro organizuotame atvejo vadybos posėdyje atsakovė žodžiu ir raštu nurodė, kad sutinka, jog jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad susigrąžintų vaikus į šeimą ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Atsakovė faktiškai yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, nedalyvauja vaikų priežiūroje, vengia atlikti motinos pareigas, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė visiškai neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovės asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaikais ir alkoholio vartojimo atsisakymą.

Tretieji asmenys Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras bei A. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

Ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei jos trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad 2020 m. spalio 20 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė žodžiu ir raštu nurodė, kad sutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia jos trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes išliko tos pačios priežastys – vaikams priteisto išlaikymo nemoka, būsto sąlygos nėra pagerintos. Atsakovė vaikų ugdymu ir sveikatos priežiūra nesidomi. Vertinant visą atsakovės gyvenimo būdą ir elgesį nuo 2017 m., kai jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, akivaizdu, kad atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad vaikai grįžtų į šeimą, nors nuolat buvo motyvuojama tai daryti. Ji nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, vengia atlikti vaikų priežiūrą ir tai yra tęstinis veiksmas. Atsakovė priteisto išlaikymo nemoka, nurodo, kad dukroms duoda pinigų smulkmenoms jas susitikusi. Motinystė pirmiausia yra pareigos vaikui, todėl atsakovė turėjo įgyvendinti pareigą rūpintis vaikais, jų susigrąžinimu, teikti išlaikymą. Ji neteikia vaikams priteisto išlaikymo, neprižiūri, neugdo, nedalyvauja vaikų gyvenime, nesidomi jų sveikata. Atsakovė nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus, juos iki pilnametystės išlaikyti. Jei tėvai nesirūpina vaikų sveikata, auklėjimu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo konstitucinės pareigos. Tokiems tėvams yra pagrindas riboti tėvų valdžią. Nuo 2017 m. praėjo netrumpas laiko tarpas, su atsakove buvo dirbamas socialinis darbas, ji buvo skatinama keisti situacija, pagerinti buities sąlygas, teikti vaikams išlaikymą, stengtis juos susigrąžinti. Matyti, kad situacija nesikeičia ir nėra duomenų, kad ji galėtų pasikeisti. Pareigos vaikui turėtų būti vykdomos nuolat, mama turi auginti vaikus, auklėti, domėtis jų ugdymu, sveikata, nuolat palaikyti ryšį, teikti išlaikymą. Atsakovei sudarytas pagalbos planas buvo įgyvendintas iš dalies. Kadangi atsakovė yra įsidarbinusi šiuo metu, tai yra esminis pagerinimas. Gyvenimo sąlygos nėra pakeistos – gyvena toje pačioje vietoje. Išlaikymą vaikui išskaičiuoja antstoliai, asmuo pats turėtų teikti išlaikymą. Institucijos padėjo atsakovei kreipiantis dėl socialinio būsto. Mergaičių nuomonė dėl grįžimo pas motiną nėra pasikeitusi, jos nori gyventi globos įstaigoje. Atsakovė turėjo pakankamai laiko susigrąžinti vaikus, jai buvo teikiama pagalba, ji buvo nuolat motyvuojama. Situacija nesikeičia ir nėra duomenų, kad kas keisis.

Atsakovė su ieškiniu sutiko, nurodė, kad neturi galimybių suteikti vaikams normalių gyvenimo sąlygų, socialinio būsto negauna, kreipėsi keletą kartų, pasakė, kad nėra laisvų. Jai buvo kažkada siūlytas 3 kambarių butas Joniškyje, bet ji atsisakė, nes dirbo pas ūkininkus, galvojo, kad jo nepajėgs išlaikyti. Algos į rankas ji gauna 150 Eur, jai išsinuomoti butą yra per brangu. Dirba puse etato dėl karantino. Jai pagalbą teikia socialinė darbuotoja, su ja visada susiskambina, kitos pagalbos negauna. Ji ėjo į visus kursus, kur ją siuntė, bet dabar visi kursai nutraukti. Neteikia mergaitėms išlaikymo, bet su jomis kiekvieną dieną bendrauja, susitinka, jei išleidžia, dukros ateina pas ją į darbą, duoda joms pinigų. V. nurodė, kad jos nori baigti ten gyventi, kur gyvena, o F. patylėjo, nes ji yra uždara. Mergaitės pas ją ateina. Ji stengiasi gauti socialinį būstą, nes mergaitėms neleidžia pernakvoti, netinkamos sąlygos, mažai vietos. Jai pažadėjo, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, niekas jai nedraus bendrauti su vaikais. Socialinė darbuotoja jai pažadėjo, kad ji visada jai padės, nors ir nebebus teikiamos socialinės paslaugos. Norėtų vaikus susigrąžinti, bet šiai dienai galimybių neturi, todėl sutinka su ieškovės ieškiniu. Su sūnumi nebendrauja, tik teiravosi pas socialinę darbuotoją, bet sūnaus nuotraukas persiunčia jai dukros. Norėtų bendrauti su sūnumi, bet nedrįsta parašyti globėjai, pripažįsta savo kaltę. Ji sūnaus nemačiusi metus, gal jis jos ir nebepažintų. Ji negauna socialinės pašalpos. Dėl alkoholio vartojimo bendrauja su specialiste, kai buvo užėjęs noras išgerti, iš karto skambino specialistei. Supranta, kad apribojus motinos valdžią, J. gali būti įvaikintas. 2020 m. birželio 15-29 d. gydėsi Panevėžio priklausomybės centre. Baigusi gydymą neaplankė Panevėžyje gyvenančio sūnaus, nes nepagalvojo. Ji pasakė mergaitėms, kad parašė prašymą, jog jų atsisakė, nebesikreips dėl susigrąžinimo. Mergaitės sutiko. Ji su dukterimis pasikalba apie viską, žino apie visas jų ligas, jos papasakoja. Neturi „auklyčių“ telefono numerio, su jomis nebendrauja. Šiuo metu jos gyvenime niekas negali keistis, pas ją yra nepalankios gyvenimo sąlygos vaikams augti. Dar ketina eiti papildomai dirbti pas ūkininkus pagal paslaugų kvitus, užsienyje jai nepatinka, buvo prieš kelerius metus Anglijoje. Ji džiaugiasi bendravimu su dukromis, kiti tėvai tikrai neturi tokio bendravimo su vaikais, V. supažindino su draugu, ateina pas ją kartu su juo. Su J. tokio ryšio neturi, norėtų jį užmegzti, lankys, kai baigsis karantinas. Su J.globėja jai liepė bendrauti per socialinę darbuotoją, A. K. telefono numerio nepaklausė.

Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad daugiau nei metus globoja J. S., jį augina ir juo rūpinasi. Viso šio laikotarpio metu mama nė karto neaplankė, porą kartų per visus metus skambino socialinei darbuotojai paklausti, kaip J. gyvena, daugiau jokios iniciatyvos iš motinos pusės palaikyti ryšį su vaiku nebuvo. Socialinei darbuotojai mama skambino 2020 m. gruodžio mėnesį pasidomėti vaiko sveikata. Po 2020 m. spalio 6 d. posėdžio nebuvo jokių pokyčių, išskyrus tai, kad gavo iš antstolio pranešimą, jog ankstesnė institucija pateikė prašymą išlaikymui iš motinos išieškoti. Ji gauna išlaikymui išieškomas sumas iš antstolio po 100 Eur, kitiems vaikams išlaikymas neišieškomas. Ji bendrauja tik su J. sesėmis. Kol vaikas buvo „Alkos“ globos namuose, motina vaiku rūpinosi ir lankė. J. šiuo metu yra 4 metai, jis nekalba, turi raidos sutrikimų, per ją vyksta bendravimas su J. seserimis, bendrauja nuotraukomis. Vaikas pasako tik kelis žodžius, su juo dirba specialistai, pažanga yra garsų tarimo lygyje. Su mergaitėmis palaiko nuolatinį ryšį, jas pakalbina kiekvieną savaitę. Jos išsakė norą susitikti, todėl sutarė dėl susitikimo vasarą po visų karantinų. J. lanko specializuotą darželį, mama nesidomi vaiko pasiekimais nei pas ją, nei ugdymo įstaigoje. Pas mamą matyti daug noro bendrauti su vaiku, bet nulis pastangų. Reikia ne tik palankių sąlygų, bet ir asmeninės iniciatyvos. Asmeninės iniciatyvos iš mamos nematė. Vaikas auga, jam yra keturi metai, šiuo metu vaikas turėtų labai intensyviai užmezginėti ryšį su savo šeima, bet iniciatyvos iš mamos nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. S. yra vaikų V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), F. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1007-959/2017 laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei L. S. vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu, teismo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovė turi priklausomybę nuo alkoholio, kas jai neleidžia tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais; minėtu teismo sprendimu vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjais (rūpintojais), turto administratoriais paskirtos globos institucijos: V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir F. S., gimusios (duomenys neskelbtini), globėju paskirtas Žagarės socialinių paslaugų centras (dabartinis pavadinimas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras), J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (dabartinis pavadinimas – kompleksinių paslaugų namai „Alka“); iš atsakovės vaikams priteistas išlaikymas kiekvienam po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; atsakovei teismas nustatė veiksmų planą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui: turėti pastovų pajamų šaltinį ir pastovias, ne mažesnes kaip 500 Eur pajamas per mėnesį; nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, lankytis anoniminių alkoholikų grupėje; sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu; išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą; bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.

Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1350- 874/2019 atmetė ieškovės ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo L. S., motyvuojant tuo, jog atsakovė teismo sprendimu jai nustatytą veiksmų planą nepilnai vykdė, bet rodo pastangas keistis, spręsti problemas, pastebėti jos pasikeitimai į gerąją pusę.

2020 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2864-841/2020 buvo pakeistas vaiko J. S. globėjas – kompleksinių paslaugų namai „Alka“, atleisti nuo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinio globėjo pareigų ir jo globėja paskirta A. K..

2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė kreipėsi pati į teismą dėl laikino motinos valdžios panaikinimo, tačiau 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą šešių mėnesių laikotarpiui, nustatęs, kad yra būtinas papildomas laikas atsakovei įsikurti jai savivaldybės suteikiamame socialiniame būste, sutvarkyti buitį, užtikrinti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos socialiniame būste gyventi nepilnamečiams vaikams; papildomas laikas reikalingas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu nustatytam veiksmų planui laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui įgyvendinti bei tarpusavio ryšiui su nepilnamečiais vaikais atkurti bei jį sustiprinti, užtikrinti šeimai finansinį stabilumą bei pagerinti šeimos buities sąlygas; atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, 2020 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu atsakovė L. S. nurodė, jog jos gyvenamosios sąlygos per laikotarpį, kol byla buvo sustabdyta nepasikeitė, ji supranta, kad šiuo metu jos vaikams yra geriau gyventi Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre ir pas globėją, ten vaikams yra suteiktos geros gyvenimo sąlygos, ji tokių sąlygų suteikti negali, dukros yra išreiškusios savo nuomonę, jog norėtų gyventi centre, todėl pareiškėja pateikė teismui žodinį prašymą atsiimti pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo jai panaikinimo; 2020 m. spalio 6 d. nutartimi teismas paliko L. S. pareiškimą nenagrinėtą.

Iš Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) V. Š. 2019 m. lapkričio 26 d. rašto matyti, kad išklausius atsakovės dukterų V. S. ir F. S. nuomones, nustatyta, kad mergaitės nori gyventi šeimoje su mama, bet, stebėdamos mamos elgesį, alkoholio vartojimą, jaučiasi nesaugios, abejoja savo gerove mamos aplinkoje, mamos galimybėmis rūpintis savo vaikais.

Iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2020 m. spalio 20 d. parengto Pagalbos plano L. S. matyti, kad vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė nurodė bendraujanti su priklausomybių konsultante, palaiko kontaktą su centro psichologe, lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus atsisako, sutinka su neterminuotu motinos valdžios ribojimu; socialinės darbuotojos teigimu, atsakovei trūksta ryžtingumo, atidėlioja susisiekti su sūnaus globėja, alkoholio vartojimo atvejų nuo balandžio mėnesio nėra fiksuota; neįgyvendintos Pagalbos plano priemonės, susijusios su dalyvavimu individualiose psichologo konsultacijose pagal projektą „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“, iš dalies įgyvendinta priemonė – dėl bendravimo su vaikais, nes atsakovė sūnaus aplankiusi nebuvo, su globėja nebendravo, atsakovė ir toliau įpareigota bendrauti su vaikais, teikti vaikams išlaikymą, palaikyti pastovų darbą ir kontaktą su priklausomybių konsultante, nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo L. S. vaikų atžvilgiu.

L. S. 2020 m. spalio 20 d. pateikė ieškovei rašytinį paaiškinimą, kuriame sutiko, jog jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia jos vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu, nurodė, kad vaikus lankys, su jais bendraus pagal galimybes.

Panevėžio socialinių paslaugų centras 2020 m. spalio 23 d. raštu informavo ieškovę, kad L. S. berniuku nesidomi, nėra lankiusi ar kreipusis dėl susitikimo su sūnumi J. S. ar jo globėja, priteisto išlaikymo nemoka; Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“ 2020 m. lapkričio 12 d. rašte nurodė, kad vaikui teikiama logopedo ir judesio korekcijos mokytojo pagalba, nes vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, globėja domisi berniuko pasiekimais, elgesiu, bendravimu, labai rūpinasi jo sveikata, lankosi pas įvairius specialistus papildomai, berniukas yra labai prižiūrimas.

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras 2020 m. lapkričio 6 d. parengė motyvuotus siūlymus, kurių pagrindu kreipėsi į ieškovę, prašydamas svarstyti klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo L. S. jos vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu. Motyvuotuose siūlymuose nurodyta, kad L. S. nuo 2015 m. gegužės 19 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, nuo 2019 m. vasario 7 d. šeimai taikyta atvejo vadyba, organizuoti penki atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu L. S. buvo įpareigota pagerinti buities ir gyvenimo sąlygas, užtikrinti šeimai finansinį stabilumą, spręsti alkoholio vartojimo problemą, bendrauti su vaikais ir teikti jiems išlaikymą. Įpareigota klientė kreipėsi dėl socialinio būsto, laukia eilėje, savarankiškai tinkamo būsto nesusirado, nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl skolų antstoliams nuskaičiuojama didžioji dalis atlyginimo, nepakanka pajamų kas mėnesį mokėti išlaikymą. Dėl alkoholio vartojimo lankėsi pas psichiatrę Joniškio psichikos sveikatos centre, Joniškio visuomenės sveikatos biure lankėsi pas priklausomybių konsultantą, dalyvavo anoniminių alkoholikų susitikimuose, dėl 2020 m. balandžio 10 d. įvykusio atkryčio nuo 2020 m birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 29 d. gydyta Panevėžio priklausomybės ligų centre. L. S. su dukromis bendrauja, susitinka, tačiau su sūnaus globėja nebendrauja, sūnaus nelanko. L. S. dukterys teigia nerimaujančios dėl motinos priklausomybės alkoholiui, grįžti gyventi pas mamą nenori, sutinka su neterminuotu motinos valdžios ribojimu. Socialinės darbuotojos teigimu, pati L. S. alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, lengvai susitaiko su padėtimi, kad vaikai gyvena atskirai, dvejoja savo galimybėmis auginti dukras dėl galimų nesutarimų su vaikais, finansinių sunkumų, tarsi išreiškia norą auginti sūnų, bet konkrečių veiksmų nesiima, randa priežasčių jo neaplankyti, nesusiekti su globėja ir pasiteirauti apie vaiką. L. S. sūnus J. S. nuo 2020 m. kovo 6 d. gyvena globėjos A. K. namuose, jam nustatytas mišrus raidos sutrikimas, vaikas nesuvokia esamos situacijos, nerodo susidomėjimo motina.

SODRA duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad atsakovė L. S. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą – 2020 m. balandžio 10 d. 1.23 val., būdama girta (3,20 promilės girtumas), melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 489 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta bauda sumokėta.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsakovė L. S. sutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu. Ji pati nurodė, kad neturi galimybių suteikti vaikams normalių gyvenimo sąlygų, mažai uždirba ir pripažino, kad šiuo metu jos gyvenime niekas negali keistis. Ši atsakovės nuostata patvirtina, kad ji nebeturi ryžto stengtis susigrąžinti vaikus į šeimą, pati juos auginti, sukurti jiems stabilią ir saugią aplinką bei užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus augti biologinėje šeimoje.

Laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu L. S. neįvykdė visų jai nustatytų ir su ja aptartų įsipareigojimų: nors daugiau nei pusę metų turi nuolatinį darbą, tačiau jos pajamos yra mažesnės nei 500 Eur, ji neteikia ir neišgali teikti vaikams pilno priteisto išlaikymo, su sūnumi ir jo globėja visiškai nebendrauja, sūnaus nelanko; nors pastaruoju metu nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų, dėl to atsakovė nuolat bendrauja su specialiste, tačiau atsisakė dalyvauti anoniminių alkoholikų susitikimuose, įžvelgtina reali atkričio galimybė, socialinės darbuotojos teigimu, atsakovė alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta; atsakovė negebėjo užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, reikalingų vaikams grįžti į šeimą – savarankiškai tinkamo būsto nesusirado, įpareigota kreipėsi dėl socialinio būsto, siūlomo buto atsisakė, dabar vėl laukia eilėje.

2019 m. atsakovė pati kreipėsi į teismą dėl laikino motinos valdžios panaikinimo, tačiau paaiškėjus, kad vaikams vis dar nesaugu grįžti į šeimą, atsakovei teismas suteikė dar papildomai pusę metų veiksmų planui įgyvendinti. Šiam terminui pasibaigus, atsakovė pati pripažino, kad jos gyvenimo sąlygos nesikeičia, vaikams geriau augti pas globėjus, netgi nepilnametės atsakovės dukterys bijo grįžti pas motiną, nesijaučia saugios ir užtikrintos dėl motinos vesto gyvenimo būdo. Atsakovės teigimu, dukterys sutinka, kad motinai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia jų atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovė nesuvokia motinos pareigos pačiai auginti ir prižiūrėti savo vaikus, jai yra patogu, kad vaikai gyvena globos įstaigoje ar globėjo šeimoje, jai pačiai nebereikia rūpintis jų priežiūra, auklėjimu, ugdymu, gydymu ir pan.

Atsakovei L. S. nuo 2015 m. teiktos socialinės paslaugos, nuo 2019 m. šeimai taikyta atvejo vadybą. Institucijos dėjo dideles pastangas, bandydamos padėti atsakovei pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir sąlygas, ji nuolat buvo motyvuojama keisti susidariusią situaciją, jai teikta priklausomybės specialistų pagalba, tačiau, institucijų vertinimu, atsakovė pagalbą priėmė tik iš dalies. Socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovei trūksta ryžto, ji lengvai susitaiko, kad vaikai su ja negyvena. Teismui akivaizdu, kad atsakovė apskritai neturėjo tvirtos nuomonės dėl vaikų grįžimo į jos šeimą. Matyti, kad atsakovė su mažamečiu sūnumi vengia bendrauti, juo visiškai nesirūpina, randa priežasčių nesusisiekti su sūnaus globėja, dėl to teismo posėdžio metu pati pripažino savo kaltę.

Teismo vertinimu, atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad vaikai grįžtų į šeimą ir šiuo metu nėra jokių duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti. Byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovės asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi savo vaikais. Atsakovė dėl savo nerūpestingumo, pastangų trūkumo, iki galo neišspręstų alkoholio vartojimo problemų negali užtikrinti vaikams jų interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu. Šiuo atveju neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikai augtų saugioje ir sveikoje aplinkoje, nepažeidžiantis vaikų interesų.

Atsakovė L. S. nori ir toliau matytis su savo nepilnamečiais vaikais V. S., F. S. ir J. S.. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovės matymasis ir bendravimas su jos vaikais prieštarautų jų interesams, todėl, neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu, jai paliekama teisė su jais matytis.

Atsakovei išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), vaikų V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) F. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apribojus L. S. motinos valdžią vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu, jai paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaikais V. S., F. S. ir J. S..

Išaiškinti atsakovei, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.