Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. S., T. G. ir E. Ž. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu; tretieji asmenys: Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Žagarės socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. S. vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu, neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. G. vaiko F. S. atžvilgiu ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. Ž. vaiko V. S. atžvilgiu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas T. G. nors ir teikia nustatyto dydžio išlaikymą dukrai F. S., tačiau su ja nebendrauja, jos nelanko, nesidomi jos vystymusi, sveikata, ugdymu, mokymosi rezultatais ir pan., bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad su visais ieškovo reikalavimais jo atžvilgiu visiškai sutinka. Toks atsakovo T. G. abejingumas leidžia daryti išvadą, kad jis visiškai nesirūpina savo vaiku F. S.. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. G. jo dukros F. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas E. Ž. nors ir teikia nustatyto dydžio išlaikymą dukrai V. S., kurį laiką su mergaite bendravo, ją lankė, tačiau jau kurį laiką su ja nebebendrauja, jos nelanko, nesidomi jos vystymusi, sveikata, ugdymu, mokymosi rezultatais ir pan., bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad su visais ieškovo reikalavimais jo atžvilgiu visiškai sutinka, nenori auginti dukros ir abejoja, ar toks noras ateityje atsirastų. Toks atsakovo E. Ž. elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis visiškai nesirūpina savo vaiku V. S.. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. Ž. jo dukros V. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė L. S. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu vaikų V. S., F. S. ir J. S. atžvilgiu, sutinka, kad motinos valdžia vaikų atžvilgių būtų apribota laikinai. Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienas nesirūpinimo vaikais epizodas, už kurį atsakovė buvo kartą patraukta administracinėn atsakomybėn, be to, atsakovė turi priklausomybę nuo alkoholio, kas jai neleidžia tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Šie faktai sudaro pagrindą laikinai riboti motinos valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovė darytų ypatingą žalą vaikų V. S., F. S. ir J. S. raidai ar visiškai jais nesirūpintų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pareiškė norą susigrąžinti vaikus, šiuo metu nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, bendrauja su mergaitėmis telefonu, žodinės panaudos sutarties pagrindu naudojasi dalimi gyvenamojo namo, dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, teismas laiko, jog šiuo metu negalima daryti išvados, jog byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali nepasikeisti. Priešingai, atsakovei pakeitus gyvenimo būdą, susiradus pastovų pajamų šaltinį, atsisakius žalingų įpročių, padėtis gali pasikeisti. Be to, iš Žagarės socialinių paslaugų centro pateiktų V. S. ir F. S. charakteristikų matyti, kad mergaitės labai nori grįžti į namus ir gyventi su mama. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo – taikymas atsakovei būtų neproporcingas ir neadekvatus nustatytiems pažeidimams, todėl taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimus. Šio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-492/2005 teismai nustatė, jog vaikai buvo neprižiūrėti, netvarkingi, drabužiai purvini, nemalonaus kvapo, namų aplinka nesutvarkyta, apleista, motina nesirūpina vaikų priežiūra ir sveikata: sūnus M. 2003 m. vasario 15 d. rastas sušalęs darželio teritorijoje, nustatytas pirmo laipsnio pėdų ir plaštakų nušalimas, duktė E. turi kirmėlių ir tinkamai negydoma. Šioje byloje motinos valdžia teismų buvo apribota laikinai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokius teismų sprendimus paliko nepakeistus. Teismas konstatavo, jog atsakovė supranta savo motinystės pareigas ir gali jas vykdyti, nes prokurorui kreipusis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo, susirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, namų aplinkos sutvarkymu ir kita.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-95/2009 buvo nustatyta, jog tėvai nesirūpino vaiku dėl to, jog buvo neatsakingi ir nerūpestingi dėl vaiko priežiūros, taip pat buvo nesusituokę, gyveno atskirai, atsakovė buvo nepasirengusi motinystei, neturėjo lėšų vaikui prižiūrėti. Šioje byloje tėvų valdžia buvo apribota laikinai ir toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo: „byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes, minėta, kad S. D. tėvai po bylos iškėlimo teisme ir šiuo metu pakeitė savo elgesį ir siekia susigrąžinti vaiką.“

Byloje Nr. 3K-3-544/2008 buvo taikytas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, teismams nustačius, kad vaikai daug kartų patyrė tėvo smurtą, patyčias, matė, kaip tėvas smurtauja prieš jų motiną. Teismai, vadovaudamiesi tiek byloje surinktais įrodymais, tiek baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, konstatavo, jog vaikai neturi ryšio su kasatoriumi, vengia su juo bendrauti, jaučia jam neapykantą, pyktį, baimę. Dėl netinkamo, amoralaus kasatoriaus elgesio kai kuriems vaikams išsivystė potrauminio streso sutrikimai. Taip pat teismų nustatyta, kad kasatoriui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vaikams padarytų nesunkių sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, kasatorius piktnaudžiauja tėvo valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, gąsdina juos, nedalyvauja auklėjant vaikus, konfliktiškais būdais siekia įgyvendinti savo teises. Bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kasatorius piktnaudžiavo tėvo valdžia, fiziškai ir psichologiškai žalodamas vaikus, darė jiems įtaką, jo elgesys nesikeitė, vaikai ir toliau bijo ir vengia bendravimo su kasatoriumi, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog teismai, vadovaudamiesi CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai taikė neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, nepaliekant teisės matytis su vaikais.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, išaiškino, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija šioje byloje suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, teismas šioje byloje nenustato konkretaus laikino motinos valdžios apribojimo termino.

Dėl veiksmų plano nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, yra išaiškinęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Nagrinėjamu atveju su ieškovo atstove posėdyje buvo aptartas toks atsakovei L. S. nustatytinas veiksmų planas: 1) turėti pastovų pajamų šaltinį ir pastovias, ne mažesnes kaip 500,00 EUR pajamas per mėnesį; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, lankytis anoniminių alkoholikų grupėje; 3) sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu; 4) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; 5) teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą; 6) bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Atsakovė su juo sutiko. Todėl jai nustatytinas aptartas veiksmų planas, kad, situacijai pasikeitus, ji galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus.

Dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo

Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Vaiko laikinoji globa nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, nuolatinė – teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (CK 3.262, 3.263 straipsniai).

Vaikams V. S., F. S. ir J. S. šiuo metu nustatyta laikinoji globa, mergaičių laikinu globėju skirtinas trečiasis asmuo Žagarės socialinių paslaugų centras, o J. S. globėju paskirtas kitas trečiasis asmuo – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Bylos duomenimis, vaikai laikinųjų globėjų yra tinkamai prižiūrimi, jų gyvenimo sąlygos tinkamos. Nesant pagrindo abejoti trečiųjų asmenų, kaip siūlomo globėjų, kandidatūromis, V. S. ir F. S. nustatytina nuolatinė globa, jų nuolatiniu globėju paskiriant Žagarės socialinių paslaugų centrą, J. S. taip pat nustatytina nuolatinė globa, jo nuolatiniu globėju paskiriant Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo dydis – po 100,00 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui – neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), atsakovai su išlaikymo dydžiu sutinka, todėl, nesant byloje ginčo, tokio dydžio išlaikymas vaikams laikytinas protingu ir priteistinas iš visų trijų atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovė L. S. taip pat yra atleista nu bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovų T. G. ir E. Ž. priteistina po 30,00 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 ir 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. G. vaiko F. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. Ž. vaiko V. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. S. vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą (rūpybą).

Paskirti trečiąjį asmenį Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus nuolatiniu J. S., gim. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi.

Nustatyti vaiko J. S., gim. (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Vilniaus g. 303, Šiauliai.

Paskirti trečiąjį asmenį Žagarės socialinių paslaugų centrą nuolatiniu V. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi.

Nustatyti vaikų V. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą Žagarės socialinių paslaugų centre, Parko g. 9, Žagarėje, Joniškio r. sav.

Pakeisti 2011-03-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nustatytą atsakovo T. G. vaikui F. S., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo dydį padidinant jį iki 100,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2017-05-25 iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti 2011-03-10 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nustatytą atsakovo E. Ž. vaikui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo dydį padidinant jį iki 100,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2017-05-25 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. S. išlaikymą vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2017-05-25 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti atsakovei L. S. veiksmų planą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui:

1) turėti pastovų pajamų šaltinį ir pastovias, ne mažesnes kaip 500,00 EUR pajamas per mėnesį;

2) nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, lankytis anoniminių alkoholikų grupėje;

3) sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu;

4) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;

5) teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą;

6) bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.

Priteisti iš atsakovo T. G. 30,00 EUR (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. 30,00 EUR (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.

Išaiškinti atsakovei L. S., kad, jai tinkamai nevykdant nustatyto plano, motinos valdžia vaikų atžvilgiu jai gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Teismo sprendimą dalyje dėl globos ir globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.