Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arvadas“, R. K. dėl juridinio asmens, vadovo veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Atsakovai UAB „Arvadas“ ir R. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2022 m. sausio – rugpjūčio mėn. UAB „Arvadas“ banko sąskaitos išrašo kopiją.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinio proceso metu atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovai neįrodė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat nenurodė aplinkybių apie tai, kodėl teikiamas naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą

13. Juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip speciali akcininko teisių gynimo priemonė, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.124 straipsnyje ir 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal šias teisės normas akcininkai, valdantys 1/10 akcijų, turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje.

14. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.124 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina kaip CK 2.86 – 2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas, kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127 – 2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015).

16. Apelianto teigimu, sudarant 2022 m vasario 1 d. bendrovės nekilnojamojo turto nuomos sutartį tarp UAB „Arvadas“ ir I. K. buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, todėl atsakovo, kaip vadovo, veiksmai sudarant šį sandorį yra neteisėti.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m vasario 1 d. UAB „Arvadas“, atstovaujama atsakovo R. K., ir I. K. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią bendrovė nuomos teise perdavė valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), penkerių metų laikotarpiui už 700 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Iš byloje pateiktų UAB „Arvadas“ įstatų 5.12 punkto nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius, kuriems reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, t. y. be kita ko, išskyrus sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Arvadas“ įstatinis kapitalas yra 100 000 Lt (28 962 Eur).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2022 m vasario 1 d. bendrovės nekilnojamojo turto nuomos sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. netyrė, ar minėtam sandoriui pagal bendrovės įstatus reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas ir ar atsakovo, kaip vadovo, veiksmai sudarant sandorį neteikia pagrindo manyti, jog netinkama juridinio asmens vadovo veikla buvo padaryta. Pažymėtina, kad jei įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015; kt.).

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog 2022 m. gegužės 9 d. bei 2022 m. birželio 6 d. neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose jokie sprendimai nebuvo priimti, kadangi akcininkai balsavo priešingai, t. y. bendrovėje susidarė situacija, kuomet nėra įmanoma priimti sprendimų, o tai sudaro pagrindą atlikti UAB „Arvadas“ veiklos tyrimą.

20. Tuo atveju, kai bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, ir nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui S. D. ir atsakovui R. K. priklauso po 50 procentų UAB „Arvadas“ akcijų. Nuo 2014 m. lapkričio 24 d. bendrovės direktorius yra R. K.. Iš į bylą pateiktų 2022 m. gegužės 9 d. UAB „Arvadas“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir 2022 m. birželio 6 d. UAB „Arvadas“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad visais darbotvarkių klausimais abu akcininkai, t. y. ieškovas ir atsakovas, balsavo priešingai, t. y. nei vienas visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimas nebuvo priimtas.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl bendrovėje susidariusios sprendimų įšaldymo situacijos ir jos įtakos juridinio asmens veiklos tyrimo iniciavimui. Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimas – instrumentas, skirtas akcininkų konfliktams spręsti, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar šiuo atveju kitais akcininko teisių gynimo būdais būtų pasiekta tai, kad būtų nutraukta neteisėta veikla, jei tokia būtų nustatyta, ar juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga ieškovo, kaip akcininko, teisių gynimo priemonė.

23. Be to, kaip matyti iš apskųstos nutarties, teismas nustatė, kad UAB „Arvadas“ yra moki, ir sprendė, jog nėra nustatytas pakankamas netinkamo įmonės valdymo pagrindas.

24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą. Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Jeigu tokie veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens vieno iš veiklos tikslų – gauti tiek naudos iš juridinio asmens veiklos, kad ji būtų paskirstoma visiems akcijų savininkams, – tai paprastai sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Jo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015).

25. Iš byloje pateiktų 2017 – 2020 m. UAB „Arvadas“ pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad bendrovės veikla nuostolinga, t. y. 2017 m. bendrovės nuostoliai sudarė 13 396 Eur, 2018 m. – 24 969 Eur, 2019 m. – 15 894 Eur, o 2020 m. – 13 752 Eur. Priešingai, nei nurodyta apskųstoje nutartyje, net ir iš finansinės atskaitomybės dokumentų nenustačius bendrovės nemokumo, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama pajamų, gali būti pagrindas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar UAB „Arvadas“ veiklos rezultatai užtikrina pelno siekiančio juridinio asmens vieną iš veiklos tikslų, t. y. gauti naudos iš juridinio asmens veiklos. Priešingu atveju, nustačius, kad veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens veiklos tikslo gauti naudos iš veiklos, paprastai egzistuoja pagrindas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, kurio tikslas nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o vien teismo nurodyta išvada dėl įmonės mokumo, kuri padaryta neįvertinus visų bendrovės finansinių dokumentų, bei deklaratyvus argumentas, kad bendrovės veikloje nėra netinkamo valdymo požymių, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog juridinis asmuo ir jo vadovas veikė tinkamai ir dėl to nėra pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Įvertindamas nustatinėtinų aplinkybių mastą, taip pat šalių teisę pasinaudoti visomis procesinėmis subjektinių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant apeliacijos teisę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.