Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

4. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, Manheime, mirė pareiškėjo tėvas D. C.. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, D. C. mirė išsituokęs, susilaukęs vienos vaiko, t. y. pareiškėjo. Taip pat nustatyta, kad D. C. nuo 2012 m., spalio 18 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 12 d. šis asmuo deklaravo išvykimą į Vokietiją. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. C. priklauso 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.

6. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018

7. Šiuo atveju negalima nustatyti tikslios mirusiojo D. C. gyvenamosios vietos, nes teismui nėra žinomas šio asmens gyvenamosios vietos adresas Vokietijoje. Pareiškėjo pateikti ir teismo iš viešųjų registrų išreikalauti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjo D. C. ekonominių interesų vieta buvo Lietuvoje, nes šis asmuo turėjo Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ir lėšas kredito įstaigose. Esant šioms aplinkybėms bei suinteresuotam asmeniui neginčijant pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo atsiradimo vietos, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. C. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, pagal D. C. turto buvimo vietą – (duomenys neskelbtini).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Motyvuojamoji dalis

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

10. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

11. Šiuo atveju terminas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo D. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į notarą dėl mirusio tėvo D. C. palikimo priėmimo, nes teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo tėvo palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo praleido dėl svarbių priežasčių.

12. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti pareiškėjui E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškėjas pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.