Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. M. ieškinį atsakovui T. J., trečiasis asmuo L. M., dėl skolos priteisimo bei atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato šalys, vykdydamos pareigas ir įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse nustatytas teises.

Byloje ieškovė iškėlė ginčą dėl 35 702, 95 Lt permokėtos atsakovui sumos grąžinimo. Byloje įrodyta, kad šalis siejo rangos santykiai, nes 2010-08-01 šalys buvo sudariusios rangos sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti ieškovei statybos rangos darbus už 132 902, 44 Lt. Sutarties 3.1 p. šalys buvo sutarusios, kad ieškovė atlygins atsakovui už papildomai atliktus darbus, kurie bus su ja suderinti (b.l.13). Byloje įrodyta, kad atsakovas atliko darbų už 149 877, 53 Lt, o ieškovė sumokėjo 185 580, 48 Lt, todėl darytina išvada, kad ginčas šioje byloje yra susijęs ir su rangos teisiniais santykiais. Taigi pagal CPK 178 str. ir šios kategorijos bylose nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas, būdamas rangovu šioje byloje ir nesutikdamas grąžinti permokėtos sumos, turėjo leistinais įrodymais įrodyti, kad jis faktiškai atliko darbų už 185 580, 48 Lt. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šioje byloje atsakovas privalėjo pateikti jo paruoštą ir šalių pasirašytą atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą sutartyje nurodytais terminais ir įrodinėti, kad ieškovė atsisako tokį aktą pasirašyti. Taip pat teikti į bylą jo pildytus statybos žurnalus, tačiau iš ieškovės procesinių dokumentų nustatyta, kad tokių dokumentų atsakovas jai nėra pateikęs. Iš pateikto šalių susirašinėjimo ( b. l. 93-97) darytina išvada, kad atsakovas 2011-07-05 nežinojo, kas buvo atsitikę jo objekte, 2011-07-12 ieškovė pati pasiūlė pasirašyti dokumentus. Apeliaciniame teisme atsakovui atstovavo kitas advokatas, todėl jo apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Glijas“ v. UAB „ Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009, yra išaiškinęs rangovo atsakomybės apimtį, kylančią vykdant rangos sutartį, bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose. Be to, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės, nes rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymų numatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008, ir kt.). STR 1.08.02:2002 Statybos darbai yra nurodyta, kad statyba gali būti pradėta tik užvedus statybos žurnalą. Šio STR V sk. 18.5p., VI sk. 23 p. nurodo, kad visa statybos eiga turi būti fiksuojama žurnale, kuris yra privalomas ir jame nurodomos visos statybos dalyvių pastabos bei atlikti darbai ir jų priėmimas. Pagal XIV skyriaus 59.13 žurnalą privalo pildyti darbų vykdytojas, todėl šių veiksmų atlikimas yra rangovo pareiga. Užpildytas statybos žurnalas priėmimo-perdavimo aktu yra perduodamas užsakovui, todėl atsakovas su apeliaciniu skundu turėjo galimybę pateikti tokį aktą. Šios bylos procesas įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti savo procesinėmis pareigomis teikti įrodymus tiek pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas 2011-05-21 tik jo pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas 198 708, 70 Lt nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, nes šios bylos įrodinėjimo dalykas yra šalių pripažinta atliktų darbų vertė - 149 877, 53 Lt ir 35 702, 95 Lt ieškovės permokėta suma. Šioje byloje pateiktas 2011-05-21 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas šioje byloje įrodo aplinkybę, kad ginčo dėl to, kad atsakovas atliko darbų ieškovei už 149 877, 53 Lt, byloje nėra. Šis aktas pasirašytas tik atsakovo, todėl atsakovas, šioje byloje nepareiškęs priešieškinio, turi galimybę iškelti ginčą kitoje byloje, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik ieškovės permokėtos sumos grąžinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3 K-3-536/2012 yra išaiškinęs, kad kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009), todėl tokį ginčą atsakovas galės iškelti kitoje byloje, kurioje galės prašyti skirti ekspertizę, jeigu iškils ginčas dėl atliktų darbų apimties ir vertės. Nagrinėjamo ginčo atveju tokią aplinkybę, t. y. kad rangovas (atsakovas) 35 702, 95 Lt gavo be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti užsakovė, t. y. ieškovė.

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė pervedė atsakovui 185 580, 48 Lt, o abi šalys pripažįsta, kad darbų atsakovas atliko už 149 877, 53 Lt, todėl permokėta ginčo suma turi būti grąžinta ieškovei. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė išimtinio teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 31 str. ,nes šis ginčas nėra kildinamas iš daiktinių teisių. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, todėl tik nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar naudojimosi juo pažeidimų. Išnagrinėjus šį ginčą nepasikeis šalių teisių į nekilnojamąjį daiktą apimtis, šalys nebus įpareigotos pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir pan. Dėl šių aplinkybių nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškinys kilęs iš daiktinės teisės pažeidimo. Šis ginčas iš esmės yra kilęs dėl nepagrįsto praturtėjimo bei prievolinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma.

Atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė S. B. pagal 2011-09-26 atstovavimo sutartį (b.l.67), todėl akivaizdu, kad pagal CPK 51 str. atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimas teismo posėdyje. CPK 59 str. nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl jo netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsti, nes jam buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą. Pasinaudodamas CPK nustatyta teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo galimybe, atsakovas nurodė procesinius pažeidimus, padarytus priimant sprendimą už akių. Pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo svarstė pirmosios instancijos teismas, jį panaikino, todėl šioje proceso stadijoje atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus ar prašyti juos išreikalauti. Nors 2012-02-19 pirmosios instancijos teismui advokatė pranešė, jog nutraukia atstovavimo sutartį su atsakovu (b.l.92), todėl iki 2012-02-29 parengiamojo posėdžio atsakovas turėjo realią galimybę ar pats atvykti į teismo posėdį, ar paskirti kitą atstovą. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad advokatė neinformavo atsakovo apie atstovavimo sutarties nutraukimą, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovui buvo žinoma apie iškeltą bylą. CPK 7 str. 2d. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Vien atsakovo procesinis pasyvumas (neatvykimas į teismą, nepateikimas procesinio dokumento ar kt.) nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.