- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-29
- Bylos Nr.
- 2S-1441-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00743-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- R. P., A. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims R. P., A. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovui R. A. priteista iš atsakovo D. B. 34 775,5 Lt skolos, 8 954,5 Lt palūkanų ir 1 312 bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. vasario 17 d., Kauno apygardos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas S. J. 2014 m. balandžio 3 d. pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą pakeisti paradinį ieškovą R. A. jo reikalavimo teisių perėmėju S. J. ir išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį 2013 m. rugsėjo 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas D. B. nėra įvykdęs minėto teismo sprendimo, todėl vadovaujantis 2014 m. kovo 18 d. sudaryta pareiškėjo ir ieškovo reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2014/03/18, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš skolininko pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, pakeitė civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013 ieškovą R. A. į reikalavimo teisių perėmėją S. J. ir nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl teisių perėmimo išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013 dėl priteistų sumų išieškojimo iš skolininko D. B..
Įvertinęs bylos bei pateikto prašymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis neprieštarauja įstatymams, kad reikalavimo teisės perleidimas skolininko (atsakovo) teisių nepažeidžia, teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neinformavo apelianto apie bylos nagrinėjimą dėl išieškotojo pakeitimo, taip pažeisdamas atsakovo teises pateikti teismui prieštaravimus į pareikštą prašymą. Aplinkybė, kad skolininkas buvo informuotas apie kreditoriaus pakeitimą, apelianto nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkui buvo žinoma apie šio klausimo sprendimą.
2. Ieškovas nuslėpė nuo teismo faktą, kad 2013 m. lapkričio 14 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos R. A. iškėlimo. Bankroto byloje D. B. yra R. A. skolininkas (debitorius), tačiau nei pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nei 2014 m. vasario 14 d. patikslintame kreditorių sąraše tarp suinteresuotų asmenų tokio kreditoriaus kaip S. J. nėra. Atsakovo nuomone, reikalavimo perleidimo teisių sutartis su S. J. kenkia ieškovo kreditorių interesams, tokiu būdu 2014 m. kovo 18 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2014/03/18 yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
3. Atsižvelgiant į tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. vasario 17 d., todėl iki 2014 m. gegužės 17 d. atsakovas turi teisę pateikti kasacinį skundą. Kadangi skundas yra ruošiamas, todėl atsakovas prašo teismo sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo ir pareiškėjo atstovas advokatas A. K. prašo atmesti atskirąjį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o 2014 m. balandžio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovas neturi teisės ginčyti reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Atsakovas neįrodė egzistuojant CK. 6.102 straipsnyje nurodytus atvejus, kuomet draudžiama perleisti reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje šių atvejų nėra, o ieškovas įvykdė visas būtinas reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo sąlygas, t. y. pranešė skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį.
2. Vien tai, kad atsakovas planuoja paduoti kasacinį skundą, nesustabdo įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo, kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, o kasacinio skundo padavimas nestabdo nutarties vykdymo. Be to, tik teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kitos institucijos neturi teisės stabdyti įsiteisėjusios nutarties vykdymo, todėl atsakovo prašymas dėl nutarties vykdymo stabdymo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
3. Bankroto byla ieškovo atžvilgiu nėra iškelta. Be to, bankroto bylos iškėlimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
4. Ieškovo ir pareiškėjo S. J. 2014 m. kovo 18 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo atlygintinė – už ją sumokėta 10 000 Lt, todėl ši sutartis negali būti laikoma kaip bloginanti ieškovo turtinę būklę, o priešingai – nukreipta patenkinti kreditorių interesus.
5. Atsakovas nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl sutartis yra galiojanti. Be to, atsakovas teikia atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013, kurioje reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnis, nenustatyta.
Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso šalies pasikeitimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis, kuria vykdymo procese pakeičiama viena iš šalių (ar jos abi), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje panašiomis faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, konstatavo, kad teismo pranešimų taisykles tais atvejais, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nustato CPK 133 straipsnio 3 dalis (nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija). Pirma, šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai yra pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka. Antra, ši proceso teisės norma nustato taisyklę, kad kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad proceso įstatymas nenustato, jog apie nagrinėjamo procesinio veiksmo atlikimą (klausimo dėl procesinių teisių perėmimo svarstymą) turi būti pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis nurodytu, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad apeliantui apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta. Be to, apeliantas šioje byloje pasinaudojo teise paduoti atskirąjį skundą, taigi jo teisė būti išklausytam, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista. Priešinga išvada reikštų formalų teisės taikymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis) bei civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – neįgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 14 d. ieškovas R. A. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. A.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-4435-808/2014, netenkino R. A. pareiškimo iškelti jam bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliantas jos neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti prašymą pakeisti pradinį išieškotoją R. A. jo teisių perėmėju S. J.. Be to, apelianto (skolininko) pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas ar atskiras informavimas dėl reikalavimo perleidimo fakto nėra reikalavimo perleidimo sąlyga. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina faktą, jog tiek pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, tiek reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2014/03/18 dalies kopija buvo išsiųsti ir įteikti skolininkui, ko neginčija ir pats apeliantas (b. l. 96, 106).
Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą, kadangi dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo jis planuoja paduoti kasacinį skundą. CPK 331 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kasacinio skundo padavimas bei vėlesnis šio skundo priėmimas patys savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Pagal įstatymą teisė sustabdyti kasacine tvarka apskųsto sprendimo vykdymą suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 363 straipsnis), taigi kasacine tvarka apskųsto teismo sprendimo vykdymo veiksmai negali būti atliekami tik tuo atveju, jei dėl to yra priimtas atitinkamas kasacinio teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad atsakovas būtų padavęs kasacinį skundą ir įsiteisėjusio 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimo vykdymas nėra sustabdytas. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas dėl nutarties vykdymo stabdymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.