Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-26 · Civilinė byla Nr. 2S-594-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-26Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-28Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-06Alytaus apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-02-17Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
2S-594-603/2012
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00743-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
R. A.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-594-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00743-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo D. B. atžvilgiu, civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. B. 43 727 Lt skolos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 43 727 Lt sumai areštuoti turtą ir/arba pinigines lėšas ir turtines teises esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo D. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 43 727 Lt sumai. Teismas pažymėjo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę nevaržomai disponuoti jam priklausančiu turtu. Bandydamas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, jis galėtų paslėpti arba perleisti savo turtą bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Jeigu atsakovas perleistų arba paslėptų savo turtą, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes nebeliktų į ką nukreipti išieškojimą. Tokiu atveju būtų pažeistos ieškovo turtinės teisės arba jų įgyvendinimas apskritai taptų neįmanomas. Teismas atsižvelgė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi kilęs turtinis ginčas yra dėl ženklios 43 727 Lt sumos, todėl atsakovui kaip fiziniam asmeniui ši suma laikytina didele.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas D. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą, kuri neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip aiškiai nepagrįstą, o priėmęs – susilaikyti nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškovas įrodys savo reikalavimų pagrįstumą. Teigia, kad teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas būtinumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėti, nepranešus atsakovui, nenurodė jokių pagrįstų motyvų, pasiremdamas tik prielaidomis. Todėl vien šiuo pagrindu skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta. Teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes, šį klausimą išspręsdamas neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. A. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai argumentavo dėl ko, teismo nuomone, yra pagrindas skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, kad pranešimas apie laikinąsias apsaugos priemones sutrukdys jų taikymą arba padarys šių priemonių pritaikymą neįmanomą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju aplinkybės, kad ieškinio suma atsakovui didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, kuris gali laisvai disponuoti savo turtu, sudaro pagrindą manyti, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas, siekdamas išvengti savo prievolių vykdymo, gali imtis veiksmų ir savo turtą paslėpti ar iššvaistyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d. redakcija, galiojusi pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną). Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Taigi teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju reikalavimo suma (43 727 Lt) iš esmės yra pakankamai didelė. Vis dėlto, net ir preziumuojant, kad reikalavimo suma yra didelė, kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, jog jo turtinė padėtis tokia gera, jog 43 727 Lt dydžio suma jam nėra didelė (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. B. neįrodė aplinkybės, jog jo, kaip fizinio asmens, turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog laikinosios apsaugos priemonės sukelia tam tikrų nepatogumų atsakovui, tačiau nepripažįsta pagrįstais argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proporcingumo, ekonomiškumo bei teisingumo principus. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, pirmiausiai buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas, turtinės teisės bei piniginės lėšos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra nėra pažeista.

Atsakovas taip pat teigia, jog teismas jam nepranešė apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė jokių pagrįstų motyvų, o tik prielaidas, kuriomis remdamasis padarė išvadą, jog toks pranešimas padarytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neįmanomą. Mano, kad tokių motyvų nebuvimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Pagal apylinkės teismo nutarties priėmimo dieną galiojusią CPK redakciją buvo pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nepranešus atsakovui turi būti motyvuotas, tačiau nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindo teigti, kad yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą, ir vien tai, jog teismas nenurodė pakankamų šios išvados motyvų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Lipnickienė