Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Andrius Liaškovas 2016-09-07 patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad nuo vykdomųjų bylos užvedimo pareiškėjui buvo žinoma apie antstolio jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus paskirtoms baudoms išieškoti. Senaties termino institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti - buvo atliekami vykdymo veiksmai, nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų darytina išvadą, kad pareiškėjas kaip administracinėmis nuobaudomis (baudomis) baustas asmuo, vengė jas įvykdyti, tuo pačiu darydamas vis naujus administracinės teisė pažeidimus. Pareiškėjo vengimo mokėti baudas patvirtina ir pats pareiškėjo skundas bei jame nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas gauna lėšų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, tačiau skolos (baudų) dengimui jų neskiria. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/02408 vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti ir antstolis neišsiuntęs pareiškėjui raginimo pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolis nurodo, kad 2015-10-22 buvo priimtas vykdyti nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-323-167/2015, dėl 90,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. K. valstybės naudai, 2015-02-04 nutartimi baudos sumokėjimas pareiškėjui buvo išdėstytas 9 mėnesiams. Antstolis, patikrinęs ir nenustatęs jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015-10-22 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti LR CPK 655 - 661 straipsniuose nustatyta tvarka. LR CPK 661 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Antstolis nesutinka su skunde nurodytais argumentais dėl 2016-08-22 patvarkymo Nr. S-16-159-34755 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje neteisėtumo, nes vadovaujantis LR CPK 668 straipsniu, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą, kuriame nurodyta, kad nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Draudimas nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA yra taikomas grynųjų pinigų sumai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančioms skolininko piniginėms lėšoms CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas apribojimas netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0159/12/00695 dėl 63,72 Eur išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, Nr. 0159/13/00103, dėl 11,58 Eur išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, Nr. 0159/13/00204, dėl 5,79 Eur išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, Nr. 0159/13/01799, dėl 115,85 Eur išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, Nr. 0159/14/01103, dėl 86,89 Eur išieškojimo iš pareiškėjo valstybei, Nr. 0159/13/02408, dėl 90 Eur išieškojimo iš pareiškėjo valstybei.

Byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, nurodė, kad CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengia vykdyti administracinę nuobaudą, senaties eiga sustoja (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus skolininkui juose nurodytais gyvenamosios vietos adresais bei nustatytos darbovietės buveinės adresu buvo siunčiami patvarkymai, pranešimai dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis sistemingai nuolat teikė užklausas VĮ Registrų centrui, VĮ Regitra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Gyventojų registrui, siekdamas surinkti visus reikiamus duomenis apie skolininką, bei priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias skolininkui priklausančioje sąskaitoje. Nenustatytas nė vienoje vykdomojoje byloje nepertraukiamas dviejų metų laikotarpis kuomet nebuvo atliekami aktyvūs valstybės institucijų veiksmai išieškant baudą iš skolininko. Atsižvelgdamas į nurodytų vykdomųjų bylų duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti antstolio aplaidumo ir pareigų nevykdymo nurodytose vykdomosiose bylose. Nenustatytas nepertraukiamas dviejų metų laikotarpis, per kurį neatlikti jokie procesiniai veiksmai išieškant nurodytas baudas. Skolininkas per visą laikotarpį nesikreipė į antstolį dėl duomenų pateikimo, nebendradarbiavo, nesidomėjo bylų eiga, visuma šių duomenų leidžia daryti išvadą, kad iš esmės skolininkas vengė vykdyti jam paskirtas administracines baudas. Dėl to antstolis pagrįstai ir teisėtai tęsia priverstinio vykdymo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į aukščiau nurodytą susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas atmeta skundo argumentus, jog nurodytos vykdomosios bylos turėtų būti n utrauktos, suėjus senaties terminui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/02408 vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti ir antstolis neišsiuntęs pareiškėjui raginimo pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama (CPK 586 str.). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 str. 2 d. išvardintos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Antstolis, patikrinęs ir nenustatęs jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015-10-22 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti LR CPK 655 - 661 straipsniuose nustatyta tvarka. LR CPK 661 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. 2015-10-22 buvo priimtas vykdyti nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-323-167/2015, dėl 90,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. K. valstybės naudai, 2015-02-04 nutartimi baudos sumokėjimas pareiškėjui buvo išdėstytas 9 mėnesiams. Antstolis, patikrinęs ir nenustatęs jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015-10-22 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarime pareiškėjas pasirašė, kad nutarimo išaiškinimą dėl baudos sumokėjimo gavo, taigi raginimo antstolis pareiškėjui neprivalėjo siųsti.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/15/02408 matyti, kad antstolis 2016-08-22 priėmė patvarkymą Nr. S-16-159-34755 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavo 660,90 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas nurodo, kad antstoliui areštavus jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis nesilaikė įstatymo (CPK 668 straipsnio 1 dalis) nustatytų išieškojimo ribojimų, areštavo visas asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems, kas suponuoja jo teisių pažeidimą. CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Todėl antstolio veiksmai, 2016-08-22 patvarkymu Nr. S-16-159-34755, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažįstami neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ši antstolio patvarkymo dalis panaikintina.

Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė ne tik panaikinti patvarkymą dalyje, kuria nėra ribojamas išieškojimas iš jo turto, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Pareiškėjas nenurodo, iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamu antstolio patvarkymu, todėl skundas šioje dalyje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio Andriaus Liaškovo veiksmus, 2016-08-22 patvarkymu Nr. S-16-159-34755 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko M. K. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 (vienos) minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir šią patvarkymo dalį panaikinti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui Andriui Liaškovui grąžinti vykdomąsias bylas: Nr. 0159/12/00695, Nr. 0159/13/00103, Nr. 0159/13/00204, Nr. 0159/ 13/01799, Nr. 0159/14/01103, Nr. 0159/15/02408.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.