Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1414-524/2013

2013 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ( jo teisių ir pareigų perėmėjas A. L.) ieškinį atsakovui Z. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl kompensacijos už būsto pagerinimus priteisimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pareiškė ieškinį (b.l.2-4) atsakovui Z. R., prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 4156,28 Lt skolą bei 0,5 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; priteisti ieškovui V. L. iš atsakovo Z. R. 399,34 litų skolą bei 0,02 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl 22,48 kv. m kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. 2012 m. kovo 27 d. šalys pratęsė nuomos sutartį iki 2012 m. spalio 1 d. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 2.1 punktas numatė atsakovo pareigą mokėti 200 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Pagal sutarties 2.2 punktą nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20-25 dienos apmokėti nuomojamų patalpų komunalines paslaugas (pagal gautas sąskaitas) už praėjusį mėnesį. Esant galiojančiai nuomos sutarčiai ir atsakovui laiku nesumokėjus komunalinių mokesčių, šalys 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė skolos sutartį Nr. l ir 2011 m. spalio 3 d. skolos sutartį Nr. 3. Ieškovas sumokėjo susidariusias skolas už atsakovui išnuomoto kambario komunalinius patarnavimus 3829,87 Lt, ir už komunalinius patarnavimus 821,79 Lt, todėl pagal skolos sutartį Nr. l. ir pagal skolos sutartį Nr. 3 atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui visus sumokėtus pinigus už jam išnuomoto kambario komunalinius patarnavimus. Iš viso ieškovas už susidariusias skolas sumokėjo 4651,66 Lt, o pagal paskolos sutartis atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui. Tačiau atsakovas įsipareigojimo nevykdė, sumokėjo tik 495,38 Lt sumą pagal skolos sutartį Nr. l, todėl bendra atsakovo skola šiuo metu sudaro 4156,28 Lt.

2013-11-12 nutartimi pradinis ieškovas V. L. buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju A. L. (b.l.136).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl 399, 34 Lt skolos

Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas V. L. su atsakovu 2012-03-27 sudarė rašytinę buto dalies nuomos sutartį, kurioje numatė jos galiojimo terminą iki 2012-10-01(b.l.6). Šios sutarties 5.3.1 p. šalys konstatavo, kad atsakovas, būdamas šio buto dalies nuomininku , jau yra sukaupęs skolų, kurios buvo įformintos trimis skolos sutartimis, sudarytomis 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Skolos sutartimi Nr.1 atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 3829, 87 Lt (b.l.8), o sutartimi Nr. 3 (b.l.9) įsipareigojo sumokėti 821,79 Lt, ieškovas pripažįsta, jog atsakovas sumokėjo 495,38 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 4156, 28 Lt. Apeliaciniame skunde prašoma patenkinti atsakovo priešieškinį (b.l.30) ir panaikinti sprendimo dalį dėl 399, 34 Lt priteisimo, t.y. atsakovas įrodinėja jog pradinio ieškovo ir jo nuomos santykiai pasibaigė 2012-06-29, todėl neturi pareigos mokėti 399, 34 Lt, kurią sudaro ieškovo skaičiavimas (b.l.12), įrodantis, jog į šią ginčo sumą įeina ir 200 Lt, t.y. nuomos mokestis už birželio mėnesį, todėl atsakovas, pripažindamas faktą, jog gyveno bute iki 2012-06-29, turi sumokėti paminėtą nuomos mokestį ir kitus mokesčius už birželio mėnesį. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę atsakovas, teigdamas, jog rašytinę nuomos sutartį jis nutraukė nuo 2012-06-29, privalėjo įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 str.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuomos santykiai tarp šalių pasibaigė 2012-07-23, nes abi šalys šią aplinkybę pripažįsta, jokių kitų įrodymų dėl kitos sutarties nutraukimo datos byloje nėra. Šis atsakovo įrodinėjamas veiksmas išplaukia iš rašytinės šalių nuomos sutarties, kurios 5 dalyje buvo nustatyta jos nutraukimo tvarka. Sutarties 5.2 p. šalys buvo sutarusios, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prie mėnesį, tokio rašytinio įspėjimo byloje nėra. Byloje atsakovas pateikė tik 2012-07-23 ir 2012-08-10 raštus, rašytus ieškovui (b.l. 33-37), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, konstatuodamas kaip neįrodytą aplinkybę dėl nuomos santykių pasibaigimo nuo 2012-06-29. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokia pat nuostata taikoma ir susitarimui terminuotos nuomos sutarties pasibaigimui prieš terminą, nes pagal CK 6.498 str. yra nustatyti pagrindai, kad nuomininkas turi teisę pareikšti reikalavimą teisme nutraukti nuomos sutartį prieš terminą jei tarp sutarties šalių iškyla ginčas dėl sutarties nutraukimo. Šioje byloje įrodyta, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl nuomos sutarties pasibaigimo prieš jos nustatytą terminą, t.y. nuo 2012-07-23, o konstatuoti nurodytą aplinkybę-žodinį susitarimą, jog nuomos santykiai pasibaigė nuo 2012-06-29, atsakovas leistinų ir pakankamų įrodymų nepateikė.

Dėl turto išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų.

Atsakovas šioje bylos dalyje įrodinėja dvi susijusias aplinkybes, jog šalių nuomos santykiai prasidėjo 2003 metais ir išsinuomotas kambarys buvo pagerintas laikotarpiu nuo 2003 m. vasaros iki rašytinės nuomos sutarties sudarymo - 2012-03-27. Atsakovas nurodo, jog išsinuomoto buto pagerinimui išleido 3 800 Lt balkono įstiklinimui, įdėjo medines kambario duris su spyna už 550 Lt ir už 1600 Lt bute įstatė šarvuotasias duris, todėl prašo už jas iš ieškovo 800 Lt, nes butas priklauso dviem bendraturčiams. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo šias paminėtas aplinkybes įrodyti, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokių įrodymų byloje nėra. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Taigi atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad šalių nuomos santykiai prasidėjo 2003 metais ir įrodyti aplinkybę, jog pradinis ieškovas leido pagal CK 6.501 str. atlikti atsakovo nurodytus pagerinimus. Tačiau byloje paminėtoms aplinkybėms įrodyti šalys pateikia iš esmės tik savo paaiškinimus. Iš rašytinių skolos sutarčių teksto galima padaryti išvadą, kad faktiniai nuomos santykiai tarp šalių buvo prasidėję dar iki 2012-03-27 rašytinės sutarties sudarymo, t. y. 2011 metais. Iš pradinio ieškovo atstovo paaiškinimo nustatyta, jog jis pripažįsta faktinius nuomos santykius nuo 2010 m. vasario mėnesio (b.l.83), todėl byloje nesant kitų įrodymų atsakovo nurodyta aplinkybė, jog faktiniai nuomos santykiai prasidėjo nuo 2003 metų, atsakovo yra neįrodyta. Iš rašytinių sutarčių, kildinamų iš šalių nuomos santykių, tekstų nustatyta, jog sudarant 2012-03-27 nuomos sutartį, skolų sutartis atsakovas jokių išsinuomoto buto pagerinimų vertės nenurodė, jokių įrodymų dėl balkono remonto ir medinių kambario durų pakeitimo nepateikė. Atsakovas dėl vienų durų teikė jų užsakymo ir apmokėjimo dokumentus, įrodančius, jog atsakovo nurodomas asmuo užsakymą įvykdė 2004 m. spalio mėnesį, tačiau byloje nesant pakankamų įrodymų, jog šalių nuomos santykiai prasidėjo anksčiau nei 2010 m. vasario mėnesį bei kad pradinis ieškovas leido šį pagerinimą atlikti, todėl tenkinti šios priešieškinio dalies nėra jokio pagrindo. Byloje atsakovas balkono pagerinimus ir buto medinių durų pakeitimą įrodinėja tik savo paaiškinimu, ieškovas šios aplinkybės nepripažįsta, todėl šis įrodymas nėra pakankamas tenkinti priešieškinį. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Todėl byloje nesant kitų įrodymų dėl priešieškinio aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį ir neskyrė byloje ekspertizės, nes šios bylos dalies įrodinėjimo dalykas visų pirma yra šalių sutartinių teisinių santykių pradžią - 2003 m. ir šalių susitarimai dėl atsakovo įrodinėjamų išsinuomoto buto dalies pagerinimų, akivaizdu, jog tai teisinis klausimas, įrodinėjamas rašytinės nuomos sutarties tekstu ar kitais įrodymais, leidžiančiais padaryti išvadą, kad faktiniai šalių nuomos santykiai prasidėjo 2003m. ir atsakovo įrodinėjami pagerinimai buvo padaryti pradiniam ieškovui leidus. Nesant tokių įrodymų skirti ekspertizę atsakovo nurodomų pagerinimų faktui nustatyti nėra tikslinga, be to, atsakovas nėra pateikęs jokių užsakymo, apmokėjimo dokumentų dėl balkono remonto ir medinių durų. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.). Sprendžiant klausymą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių, todėl nesant byloje įrodymų dėl paminėto priešieškinio įrodinėjimo dalyko byloje skirti ekspertizę remiantis CPK 212 str. nėra pagrindo, nes byloje nėra įrodymų dėl paminėtų aplinkybių.

Dėl ieškovo nusikalstamos veikos.

Byloje nustatyta, kad ginčo nuomos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp pradinio ieškovo V. L., kuris 2013-08-13 mirė (b. l. 132). Nuomos santykiai buvo nutraukti 2012-07-23, todėl tenkinti apeliacinio skundo dalies dėl ieškovo nusikalstamos veiklos nėra teisinio pagrindo. Be to, bylą nagrinėję teismai netyrė, nenagrinėjo ir nevertino apelianto nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasis šis teigia apie nusikalstamų veikų požymius turinčių aplinkybių egzistavimą, todėl teismas šioje byloje neturi pareigos imtis CPK 300 str. nustatytų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino atsakovui, jog jis pats turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas apie apeliaciniame skunde nurodomą ieškovo nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą palikti nepakeistą.