Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. L., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Sergej Jakovlev, atsakovui Z. R., atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame tesimo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. L. ieškinį atsakovui Z. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Z. R. prieškieškinį V. L. dėl kompensacijos už būsto pagerinimus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pareiškė ieškinį (b.l. 2-4) atsakovui Z. R., prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 4156,28 Lt skolą bei 0,5 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; priteisti ieškovui V. L. iš atsakovo Z. R. 399,34 litų skolą bei 0,02 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl 22,48 kv. m. kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos. 2012 m. kovo 27 d. šalys pratęsė nuomos sutartį iki 2012 m. spalio 1 d. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 2.1 punktas numatė atsakovo pareigą mokėti 200,00 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Pagal sutarties 2.2 punktą nuomininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20-25 dienos, apmokėti nuomojamų patalpų komunalines paslaugas (pagal gautas sąskaitas) už praėjusį mėnesį. Esant galiojančiai nuomos sutarčiai ir atsakovui laiku nesumokėjus komunalinių mokesčių, šalys 2011 m. rugsėjo 30 d. sudarė skolos sutartį Nr. l ir 2011 m. spalio 3 d. skolos sutartį Nr. 3. Ieškovas sumokėjo susidariusias skolas už atsakovui išnuomoto kambario komunalinius patarnavimus 3829,87 Lt, ir už komunalinius patarnavimus 821,79 Lt, todėl pagal skolos sutartį Nr. l. ir pagal skolos sutartį Nr. 3 atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui grąžinti visus sumokėtus pinigus už jam išnuomoto kambario komunalinius patarnavimus. Viso ieškovas už susidariusias skolas sumokėjo 4651,66 Lt, o pagal paskolos sutartis atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui. Tačiau atsakovas įsipareigojimo nevykdė, apmokėjo tik 495,38 Lt sumą pagal skolos sutartį Nr. l, todėl bendra atsakovo skolą šiuo metu sudaro 4156,28 Lt. Atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2011 m. spalio 20 d. Abiejų skolos sutarčių 4 punktas numatė, kad skolininkui negrąžinus skolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,5 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas ilgą laiką vengė įvykdyti savo prievolę ir sumokėti skolą, todėl nuo 2012 m. rugpjūčio l d. ieškovas nutraukė su atsakovu nuomos sutartį. Atsakovas liko nesumokėjęs 49,34 Lt už komunalinius patarnavimus, 200,00 Lt nuomos mokesčio už 2012 m. birželio mėnesi nuomą ir 150,00 Lt už nuomą 2012 m. liepos mėnesio nuomą, priskaičiuotą iki to mėnesio 23 dienos. Viso už nurodytą laikotarpį atsakovas nesumokėjo 399,34 litų. Nuomos sutarties 4.2 punktas numatė, kad laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, nuomininkas moka 0,02 (dviejų šimtųjų) procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl šias sumas prašo priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda Klaipėdos miesto savivaldybei bei ieškovui V. L.. Tarp šalių buvo sudarytos kambario, esančio adresu Statybininkų pr. 30-32, Klaipėda, nuomos sutartys: 2011 m. spalio 3 d. nuomos sutartis Nr. 1 (b.l. 87-88), 2012 m. kovo 27 d. nuomos sutartis Nr. 2 (b.l. 6-7). Pagal šias sutartis nuomininkas Z. R. įsipareigojo mokėti nuomininkui 100,00 Lt mokestį pagal pirmąją sutartį, 200,00 Lt pagal antrąją sutartį; abiejų sutarčių 2.2 p. numatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20-25 dienos apmoka nuomotojui nuomojamų patalpų komunalines paslaugas pagal gautas sąskaitas už paskutinį nuomos laikotarpio mėnesį. Iš 2011 m. rugsėjo 30 d. skolos sutarties (b.l. 8) matyti, kad atsakovas įsipareigoja iki 2011 m. spalio 20 d. sumokėti ieškovui 3829,87 Lt; iš 2011 m. spalio 3 d. sutarties (b.l. 8) matyti, kad atsakovas įsipareigoja iki 2011 m. spalio 20 d. sumokėti ieškovui 821,79 Lt. 2012 m. liepos 16 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo (b.l. 10); 2012 m. rugpjūčio 10 d. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir pilno atsiskaitymo (b.l. 11).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad skola kilo iš nuomos santykių, atsakovui nevykdant pareigos mokėti komunalinis mokesčius. Ieškovo atstovas paaiškino, kad mokesčius už atsakovą sumokėjo ieškovas, o atsakovui atsirado pareiga grąžinti sumokėtą sumą, todėl atsakovas ir pasirašė skolos sutartis, pagal kurias įsipareigojo ieškovui iki 2011 m. spalio 20 d. sumokėti 4651,66 Lt. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas apmokėjo tik 495,38 Lt sumą pagal skolos sutartį Nr. 1. Kitų įrodymų apie prievolės įvykdymą į bylą nepateikta. Taigi, remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad paminėtų sutarčių pagrindu tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.870 straipsnis). Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – paskolos sutartyje numatytą pinigų sumą sumokėjo, tačiau atsakovas Z. R. paskolos sutartyje numatytu terminu iki 2011 m. spalio 20 d. paskolos ieškovui negrąžino ir taip pažeidė prievolės, atsiradusios jai tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą, tokiais veiksmais pažeisdamas sutartimi prisiimtą prievolę. Atsakovo nurodyti argumentai, kad jis buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartį, nes neturėjo kur gyventi, nešalina jo pareigos įvykdyti prievolę. 399,34 Lt skolos suma pripažįstama atsiradusia nuomos sutarties pagrindu (b.l. 6-7). Ieškovas nurodė, kad nutraukus nuomos sutartį atsakovas liko skolingas 49,34 Lt už komunalinius patarnavimus, 200,00 Lt nuomos mokesčio už 2012 m. birželio mėnesio nuomą ir 150,00 Lt už nuomą iki liepos mėnesio 23 dienos. Ieškovas nurodo, kad iš viso atsakovas nesumokėjo 399,34 Lt, priešingų įrodymų atsakovas nepateikė, todėl ši suma iš atsakovo priteistina (Civilinio kodekso 6.487 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė reikalavimo paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis, nepateikė įrodymų, kad sutartyje minimą pinigų sumą sumokėjo, nepaneigė savo pareigos įvykdyti prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tai yra jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovui atsiradusius nuostolius (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872-6.873 straipsniai). Skolos sutarčių (b.l. 8-9) 4 p. numatyta, kad skolininkui negrąžinus skolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,5 procentų įsiskolinimo dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nustačius, kad skolos suma yra 4156,28 Lt, 05 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami už 180 dienų, sudaro 3740,65 Lt. Pagal Nuomos sutarties Nr. 2 (b.l. 6-7) 4.2 punktą nuo 399,34 Lt skolos už nuomos mokestį, priteistini 0,02 procentai nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 14,38 Lt, viso 3755,03 Lt delspinigių.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas nurodo, kad nuomos mokestį mokėjo, pinigus buto savininkui perduodamas į rankas, tačiau dėl susiklosčiusių tarpusavio santykių ir abipusio pasitikėjimo jokių rašytinių įrodymų nerinko. Taip pat aiškina, kad nustojo mokėti už nuomojamo buto komunalinius patarnavimus dėl to, kad buto savininkas, t.y. ieškovas V. L. vengė su juo atsiskaityti už buto pagerinimą: balkono įstiklinimą ir sutvarkymą, grindų dangos paklojimą, lauko ir vidaus durų įstatymą. Pagal Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Taigi, reikalaudamas būsto pagerinimo atlyginimo, atsakovas privalėjo įrodyti tokias sąlygas: ar nuomininkas, t.y. atsakovas, pagerino išsinuomotą daiktą; ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; koks nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; ar įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Atsakovas be paaiškinimo, kokius pagerinimus bute atliko ir kokias išlaidas turėjo, pateikė teismui buto vaizdo įrašą (b.l. 38) bei durų užsakymo sutartį (b.l. 72) iš kurios matyti, kad 2004 m. spalio 6 d. E. D. sudarė lauko durų užsakymo sutartį bei įmokas pagal lizingo sutartis sumokėjo įmokas už šias duris (b.l. 74-79), tačiau tokių įrodymų nepakanka ieškinio patenkinimui. Net nustačius daikto pagerinimo faktą ir turėtas išlaidas, lieka neįrodytas nuomotojo leidimas atlikti pagerinimus, nes Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 2 dalis, 3 dalis numato, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti, o nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius atkreipiamas dėmesys ir į tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas nuomos ir paskolų sutartis. Pagal atsakovo paaiškinimus butas buvo pagerintas iki šių rašytinių sutarčių dėl paskolos sudarymo, tačiau, kodėl ieškovo pareiga atlyginti būsto pagerinimo išlaidas nebuvo aptarta rašytinėse sutartyse, atsakovas nepaaiškino.

Esant šioms aplinkybėms atsakovo priešieškinio reikalavimai atmestini.

Atmestinas ir priešieškinio reikalavimas dėl atskirosios nutarties priėmimo. Aiškių nusikalstamos veikos požymių nagrinėjamoje byloje įžvelgti nėra pagrindo. Jei atsakovas turi duomenų apie kitos šalies nusikalstamą veiką, jis pats turi teisę apie tai informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas.

Patenkinus ieškinio ir atmetus priešieškinio reikalavimus ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis).

Ieškovas turėjo tokias išlaidas: 137,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5); 900,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos (67-71)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti V. L. iš Z. R. 4156,28 Lt skolos, 3755,03 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7911,31 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-04 iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Z. R. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.