Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-800-1161/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-17
Bylos Nr.: eI3-800-1161/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04412-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: A. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Rūta Globytė, Tomas Bagdanskis, Jurgita Judickienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-800-1161/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04412-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. M.,pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, advokatei Rūtai Globytei,

atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3P-133 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) pareiškėjui A. M. 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjui A. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2022 m. liepos 4 d. ŽŪM gavo Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (toliau - ir Asociacija) skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus vykdomo perteklinio biurokratizmo, informacijos neteikimo, diskriminavimo bei galimo Lobistinės veiklos įstatymo nevykdymo ar jo skirtingo interpretavimo atskiriems asmenims bei galimo susitikimų nedeklaravimo“ (toliau ir - Skundas). Skundu Asociacija prašė, kad ŽŪM atliktų NMA direktoriaus tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl Skundo.

Pareiškėjas nurodo, kad atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą tyrimui atlikti sudaryta komisija (toliau - ir Komisija), 2022 m. rugsėjo 13 d. surašė išvadą Nr. 18P-5(2.33) „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau - ir Išvada), kuria konstatavo, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius, neužtikrino tinkamo NMA darbo organizavimo ir jo kontrolės, neužtikrino, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų ir įvertinusi ištirtus pažeidimus (dėl įtarimo, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius, neužtikrino sklandaus bendradarbiavimo su juridiniu asmeniu Asociacija ir dėl įtarimo, kad pareiškėjas neužtikrino NMA atsakymų į skundus/prašymus), todėl abiem atvejais padarė tarnybinį nusižengimą, kuris pasireiškė netiesioginės tyčios forma, dėl neatsargumo. ŽŪM 2022 m. rugsėjo 13 d. Įsakymu nuspręsta pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą bei rekomenduoti atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jam, kaip NMA direktoriui, tiesiogiai pavaldžiam ŽŪM ministrui, taikytini itin aukšti tarnybinės veiklos ir atsakomybės standartai.

Pareiškėjas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo Įsakymas iš esmės priimtas remiantis Išvada. Iš galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvados matyti, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, o pradėtas be pagrindo. Pareiškėjas teigia, kad jis savo pareigas vykdė tinkamai bei jų nepažeidė. Pastebi, kad atsakovė Įsakyme nenurodo už kokius konkrečiai veiksmus ar neveikimą ir kokį laikotarpį pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda - pastaba.

Pareiškėjas pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytas tariamas netinkamas pareiškėjui pavestų funkcijų įgyvendinimas nėra konkretus ir aiškus, nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokį konkretų neteisėtą veiksmą/veiksmus keliama pareiškėjo tarnybinė atsakomybė. Teigia, kad jo atžvilgiu tyrimo metu neva nustatyti pažeidimai yra abstraktūs, nenurodyta kokios konkrečiai funkcijos buvo pažeistos ir kokiais konkrečiais veiksmais, nenurodyta kokios pasekmės kilo dėl Išvadoje nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė jokio tarnybinio pažeidimo, todėl jokia tarnybinė nuobauda, apskritai negalėjo būti paskirta.

Pareiškėjas skunde nesutinka su Išvadoje nurodyta aplinkybe, kad jis neužtikrino, jog būtų organizuotas susitikimas su Asociacija, kuri taip pat yra ir socialinis partneris, o tokie veiksmai pasireiškė kaip netiesioginė tyčia. Pareiškėjas pažymi, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Todėl, tokiais atvejais NMA vadovaujasi NMA vadovo patvirtintu 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. BR1-1254 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - ir Bendradarbiavimo aprašas), kuris yra viešai prieinamas.

Pareiškėjas paaiškina, kad, vadovaujantis Bendradarbiavimo aprašu, pagrindinės taikomos bendradarbiavimo su partneriais formos - apskritojo stalo diskusijos, konferencijos. Partneriai gali kreiptis į NMA, nurodydami renginio atitinkama tema poreikį. Taip pat gali būti organizuojami ir kitokios formos susitikimai. Pareiškėjas nurodo, kad glaudesniam bendradarbiavimui skatinti NMA periodiškai organizuoja (pagal atskirai rengiamą planą ar koncepciją) bendrus NMA darbuotojų ir socialinių partnerių susitikimus paramos lėšomis remiamų projektų įgyvendinimo vietose. Informacija apie susitikimus skelbiama viešai. Priklausomai nuo susitikimo formos susitikimai yra fiksuojami - parengiama santrauka ir (ar) veiksmų planas dėl socialinių partnerių pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad NMA neatsisakė susitikti su Asociacija, o siekdama skaidrumo bei atskaitingumo teisėkūros sprendimuose, pasiūlė įsitraukti į lobistų sąrašą, tvarkomą Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Nurodo, kad NMA visada siekia tik sklandžiausios komunikacijos, o priešingai - bendradarbiaudama su socialiniais partneriais NMA, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo ir atsakingai laikosi teisės aktų ir siekia, kad visi socialiniai partneriai turėtų lygias galimybes nustatyta tvarka pateikti siūlymus ir dalyvauti diskusijoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad jokiu būdu neatsisakė susitikti su Asociacija, komunikavo su ja, o tolimesnių žingsnių priežastys ir eiga taip pat buvo aiškiai nurodyti. Todėl pareiškėjui nėra suprantama, kokiu pagrindu ŽŪM nusprendė pradėti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjo nuomone, ŽŪM, neva atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, deklaratyviai Išvadoje nurodė eilę teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė pareiškėjas (kurių dauguma yra bendro pobūdžio principai), jų netirdama ir nesiaiškindama jų pažeidimo aplinkybių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, ŽŪM ne tik tinkamai neatliko tarnybinio pažeidimo tyrimo, bet ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Išvadą, teigdama, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus tinkamai neatlikdamas jam pavestų funkcijų - nesusitikdamas su Asociacija. Įsakymas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Išvadoje nurodytu antruoju pažeidimu dėl pareiškėjo netinkamai organizuojamo darbo NMA, t. y., kad pareiškėjas tinkamai ir laiku atsisakė pateikti Asociacijai informaciją, tokiu būdu neužtikrindamas tinkamo darbo organizavimo ir jo kontrolės bei neužtikrinimas, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Toks netinkamas pareiškėjo elgesys laikytinas tarnybiniu nusižengimu.

Pareiškėjas nurodo, kad Asociacija 2022 m. kovo 9 d. el. paštu info@nma.lt bei partneris@nma.lt kreipėsi į NMA raštu dėl susitikimo (toliau – ir Kreipimasis 1), pakartotinai el. paštu kreipėsi į NMA 2022 m. gegužės 9 d. (toliau – ir Kreipimasis 2), ir trečią kartą el. paštu 2022 m. gegužės 17 d. kreipėsi į NMA (toliau - ir Kreipimasis 3). Pažymi, kad Kreipimesi 1 buvo siūloma „<...> konkretų laiką susiderinti telefonu“ ir nepraėjus įstatyme numatytam atsakymo pateikimo terminui, Asociacija pati telefonu susisiekė ir bendravo su NMA Komunikacijos skyriaus vadove. Nurodo, kad Kreipimasis 1 nebuvo reikalaujantis raštiško atsakymo, kadangi jame buvo nurodytas atsakymo gavimo būdas - pokalbis telefonu, todėl atsakymas raštu Asociacijai pateiktas nebuvo, o bendraujama Asociacijai pageidaujamu susisiekimo būdu - pokalbis telefonu įvyko. NMA gavusi Asociacijos Kreipimąsi 2, 2022 m. gegužės 26 d., nepraleisdama teisės aktuose numatytų terminų, parengė atsakymą reg. Nr. BR6-3299 „Dėl susitikimo organizavimo" ir jį Asociacija išsiuntė el. paštu info@lzuta.lt. Atkreipia dėmesį, kad Kreipimasis 3 gautas nepraėjus įstatyme numatytam atsakymo pateikimo terminui dėl Kreipimosi 2. Todėl, komunikacija ir atsakymų teikimas Asociacijai vyko teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis teisės aktuose įtvirtintų terminų. ŽŪM teiginiai, kad pareiškėjas bendravime su Asociacija laikėsi formalaus bendravimo pobūdžio, o darbo organizavimas NMA yra netinkamas ir yra neužtikrinama darbo organizavimo kontrolė, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

Pažymi, kad ŽŪM 2022 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau - VTEK) dėl Asociacijos galimai neteisėtos lobistinės veiklos Žemės ūkio ministro atžvilgiu. VTEK, ŽŪM perduotos informacijos pagrindu, inicijavo tyrimą. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu ŽŪM nusprendė pradėti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir galiausiai skirti nuobaudą už tai, kad NMA direktorius siekia laikytis Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymo, kai pati ŽŪM, manydama, kad Asociacija veikia kaip lobistai, dėl (ne) skaidraus jos veikimo, kreipėsi į VTEK.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis tinkamą NMA uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, darbo organizavimą ir kontrolę, teisės aktų laikymąsi ir ŽŪM pavedimų vykdymą atliko tinkamai, nepadarė Išvadoje deklaratyviai išvardintų teisės aktų pažeidimų ir tinkamai vykdė visas jam pavestas funkcijas. Apskritai, jei net minėti pažeidimai ir būtų padaryti (su kuo Pareiškėjas kategoriškai nesutinka), tai jie yra absoliučiai mažareikšmiai, o pats tyrimas pradėtas be jokio teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjas Išvadoje nurodyto antrojo pažeidimo taip pat nepadarė, o Išvadoje pateikta informacija yra neišsami, deklaratyvi ir niekaip nepagrįsta. Pareiškėjas neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pareiškėjo kaltės, žalos, priežastinio ryšio, kitų valstybės tarnautojų elgesio vertinimo sąlygų nei vieno iš pažeidimų atveju, o nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, 2022 m. rugsėjo 13 d. tarnybinė nuobauda - pastaba, skirta be teisinio pagrindo, todėl turėtų būti panaikinta.

Pareiškėjas pažymi, kad dėl jam be pagrindo skirtos tarnybinės nuobaudos buvo sumenkinta jo dalykinė reputacija, sutriko sveikata, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Dėl viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių, menkinančių pareiškėjo reputaciją ir vykdomų tarnybinių nusižengimų, jų eigos, pareiškėjui be kita sutriko ir sveikata, pareiškėjas netrumpą laiką buvo nedarbingas. Be to, pareiškėjo nedarbingumo metu, ŽŪM nuolat kreipdavosi į VSDFV, siekdama patikrinti ar pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas teisėtai. Tokie veiksmai pareiškėjui ir taip patiriant įtampą ir stresą dėl susidariusios situacijos, dėl jo atžvilgiu atliekamų tyrimų dėl galimų tarnybinių nusižengimų, dar labiau silpnino pareiškėjo sveikatą, kėlė stresą ir nerimą.

Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu nuo pat 2022 m. kovo 4 d. vykusio eilinio kasmetinio veiklos vertinimo, kurio išvada buvo nepatenkinama ir pareiškėjui ją apskundus, prasidėjo tęstiniai mobingo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, dėl ko yra atliekamas ne vienas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, viešoje erdvėje yra menkinama pareiškėjo reputacija ir dėl patiriamo streso ir nuolatinės nervinės įtampos prastėja pareiškėjo sveikata.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju neturtinei žalai atlyginti egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai, t. y.: (i) neturtinė žala pareiškėjui kilo dėl ŽŪM atliekamų neteisėtų veiksmų - be teisėto pagrindo vykdomų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimų, keliamos įtampos ir streso net ir nedarbingumo laikotarpiu, menkinamos pareiškėjo reputacijos viešojoje erdvėje; (ii) žala - pareiškėjui dėl ŽŪM atliekamų neteisėtų veiksmų, nuolatinio streso ir įtampos pablogėjo sveikata, pareiškėjas nebuvo darbingas; (iii) kaltė - ŽŪM neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ėmėsi (ir vis dar juos tęsia) sąmoningai, siekdama visais įmanomais būdais nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju ir sumenkinti jo reputaciją; (iv) akivaizdžiai, dėl aukščiau išvardintų priežasčių, egzistuoja ir priežastinis ryšys, t. y. jei ŽŪM nebūtų sąmoningai pareiškėjo atžvilgiu atlikusi neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nebūtų kilusi neturtinė žala. Todėl, pareiškėjo nuomone, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti bei ginčijamą Įsakymą panaikinti ir priteisti neturtinę žalą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog ŽŪM buvo gautas Asociacijos skundas dėl NMA direktoriaus vykdomo perteklinio biurokratizmo, informacijos neteikimo, diskriminavimo bei galimo Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nevykdymo ar jo skirtingo interpretavimo atskiriems asmenims bei galimo susitikimų nedeklaravimo. Asociacija skunde dėl NMA direktoriaus veiklos nurodė, kad iš ūkininkų dažnai sulaukia informacijos bei patys mato, kad NMA nesilaiko ne tik raštams atsakyti taikomų privalomų terminų, bet yra žinoma ir kita NMA problema: vėluojantis, nesavalaikis, pažeidžiantis visus protingus terminus paraiškų vertinimo laikas. Asociacija nuo 2022 m. kovo mėnesio siekia suorganizuoti susitikimą su NMA atstovais, kurio metu būtų atkreiptas NMA vadovo dėmesys į biurokratizmą, netinkamą NMA darbuotojų darbo atlikimą, pasikartojančias klaidas, nereikalingus paklausimus pareiškėjams, pabrėžti kaip ilgas paraiškų vertinimas pabrangina ūkininkų projektus bei kokį jie nuostolį patiria. Kadangi NMA ilgai delsė paskirti susitikimo datą, o galiausiai iš viso atsisakė organizuoti susitikimą su Asociacija dėl neva Asociacijos lobistinės veiklos, Asociacija, siekdama apginti Asociacijos atstovaujamų narių teises, pateikė Atsakovei skundą dėl NMA direktoriaus veiklos. Nurodo, kad be kitų klausimų, Asociacija skunde dėl NMA direktoriaus veiklos prašė atlikti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, įpareigoti jį vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - ir VAĮ) ir teikti informaciją Asociacijai bei laikytis įstatyme atsakymams parengti numatytų terminų.

Nurodo, kad žemės ūkio ministras sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Komisija, išanalizavusi tyrimo metu gautus dokumentus ir informaciją bei įvertinusi ištirtus faktus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir konstatavo, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius, neužtikrino tinkamo NMA darbo organizavimo ir jo kontrolės, neužtikrino, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (dėl to, kad pareiškėjas, kaip NMA vadovas, neužtikrino sklandaus bendradarbiavimo su juridiniu asmeniu Asociacija ir dėl to, kad pareiškėjas, kaip NMA vadovas, neužtikrino NMA atsakymų į skundus / prašymus pateikimo).

Komisija nustatė, kad pareiškėjas pažeidė: Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, 2 punktą, 4-7 punktus, 9-12 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 10 puntą, 12 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą, 6 punktą, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau - ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 puntą, 2 puntą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, (toliau - ir Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatai) 2 punktą, 21.1 punktą, 21.2 punktą, 21.3 punktą, 21.8 punktą, 21.12 punktą, 21.18 punktą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40P-32 (su visais papildymais ir pakeitimais), (toliau ir - Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigybės aprašymas) 4-8 punktus, 17 punktą, Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, (toliau ir - Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas) 29 punktą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriai tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. BR1-1254 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriais aprašo patvirtinimo“ 6.1-6.4 punktus.

Remiantis Komisijos Išvada, 2022 m. rugsėjo 13 d. ŽŪM ministras priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir paskyrė pareiškėjui švelniausią tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Atsakovė pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog Asociacija 2022 m. kovo 9 d. el. paštu info@nma.lt bei partneris@nma.lt kreipėsi į NMA raštu dėl susitikimo. Kreipimesi 1 Asociacija kvietė NMA aptarti administravimo metu kylančias problemas ir rasti sprendimus bei pateikti pasiūlymus prie apvalaus diskusijų stalo NMA patalpose. Siūloma susitikti kovo mėnesio pabaigoje, konkretų laiką suderinti telefonu. Asociacija, nesulaukusi atsakymo iš NMA, pati telefonu susisiekė ir bendravo su NMA Komunikacijos skyriaus vadove. Skambučio metu buvo nuspręsta susitikimą perkelti į balandžio mėnesį, kadangi NMA kovo pabaiga gana užimta, tokiu būdu sukeliant pagrįstus lūkesčius Asociacijai, kad susitikimas diskusijai su NMA įvyks balandžio mėnesį. Nesulaukus skambučio dėl pažadėto susitikimo laiko suderinimo visą balandį, Asociacija pakartotinai el. paštu kreipėsi į NMA 2022 m. gegužės 9 d. Nesulaukus jokios NMA reakcijos į Kreipimąsi 2, Asociacija trečią kartą el. paštu kreipėsi į NMA 2022 m. gegužės 17 d. NMA galiausiai 2022 m. gegužės 26 d. parengė atsakymą Nr. BR6-3299 „Dėl susitikimo organizavimo" (toliau - ir Atsakymas), kuriame nurodė, kad susitikimas bus organizuojamas tik tada, kai Asociacija užsiregistruos lobistų sąraše ir pateiks pranešimą apie registraciją NMA elektroniniu paštu.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog būtent tokia situacija, į kurią pateko Asociacija, atspindi NMA vyraujantį biurokratinį ir atmestiną požiūrį į darbą: pirma, NMA į Asociacijos prašymą dėl susitikimo nereaguoja, Asociacijai pačiai paskambinus NMA žada perskambinti ir susitarti dėl laiko vėliau, o galiausiai iš viso atsisako susitikti, motyvuojant Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatomis, nors objektyviai šio įstatymo taikymui dėl Asociacijos kreipimųsi nebuvo jokio pagrindo. Pažymi, kad lingvistiškai aiškinant Kreipimosi 1 ir Kreipimosi 2 turinį, akivaizdu, kad apie jokius teisėkūros procesus NMA ar aukštesniame lygmenyje nebuvo užuominos, dėl to pareiškėjo atsisakymas susitikti su Asociacija buvo visiškai nepagrįstas.

Atsakovė taip pat pažymi, kad Atsakymo parengimo metu, t. y. 2022 m. gegužės 26 d., pareiškėjas objektyviai negalėjo vadovautis 2022 m. liepos 4 d. Skunde dėl NMA direktoriaus veiklos nurodyta informacija ir formuluotėmis, o Kreipimesi 1 ir Kreipimesi 2 nebuvo jokių užuominų apie kokius nors ketinamus aptarti teisėkūros procesus. Akivaizdu, kad Asociacija tik siekė gauti atsakymus į rūpimus klausimus, atkreipti dėmesį į egzistuojančias problemas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas, nuspręsdamas, jog NMA darbo kokybė gali būti pagerinta išimtinai tik teisėkūros proceso metu, atskleidžia savo itin siaurą ir biurokratinį požiūrį į darbo organizavimo procesą. Pažymi, kad įstaigos veiklos efektyvumas gali būti pagerintas įvairiomis priemonėmis, kurios visiškai nėra susijusios su jokiais teisėkūros procesais. Tačiau pareiškėjas Asociacijos akcentuojamą NMA biurokratizmą ir siekį tiesioginio dialogo būdu atkreipti dėmesį į NMA egzistuojančias problemas suvokė kaip iniciatyvą pradėti naują biurokratinį teisėkūros procesą.

Atsakovė teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog NMA bei pareiškėjas diskriminavo Asociaciją kitų socialinių partnerių atžvilgiu, kai nesant teisinio pagrindo nurodė Asociacijai įsitraukti į lobistų sąrašą, o su kitais socialiniais partneriais teisėkūros procesai buvo aptarinėjami jau netaikant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų. Dėl to atsakovė visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, organizuodamas NMA darbą, neužtikrino tinkamo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Minėtos aplinkybės pagrindžia, kad atlikus pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

Pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas NMA neatsakė ir nepasiekė Kreipimesi 1 keltų tikslų - susitikimas su Asociacija taip ir nebuvo suorganizuotas. NMA Komunikacijos skyriaus vadovė pokalbio metu nepasiekė jokio rezultato - ji tik atitolino sprendimo dėl susitikimo priėmimą, pažadėdama grįžti prie šio klausimo ir suorganizuoti susitikimą 2022 m. balandžio mėnesį. Pats pokalbis telefonu nebuvo atsakymas į Kreipimąsi 1, tai buvo visiškai atskiras Asociacijos kreipimasis į NMA telefonu. Atsižvelgiant į Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo", (toliau - ir Taisyklės) 42 punktą, kuris numato, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu jis gautas, darytina išvada, kad NMA į Kreipimąsi 1 neatsakė, o Asociacijos skambutis NMA telefonu buvo naujas atskiras prašymas sureaguoti į Kreipimąsi 1. Atsakovė pažymi, kad Išvadoje visiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo argumentai „atsakymas raštu Asociacijai pateiktas nebuvo, o Asociacijos pageidaujamu susisiekimo būdu - pokalbis telefonu įvyko“, atspindi pareiškėjo formalų požiūrį į tinkamo atsakymo pateikimą besikreipiantiems į NMA, t. y. maksimaliais įstatymuose nustatytais terminais formaliai atsakyti interesantams, nesigilinant į prašymo turinį / esmę ir nesprendžiant jokios problemos.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, jog pareiškėjo vadovaujamos įstaigos neveikimui taip pat turėjo įtakos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremali padėtis dėl koronaviruso. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių duomenų ar argumentų, kokie konkrečiai pandemijos ribojimai trukdė susisiekti su Asociacija telefonu ir suderinti laiką susitikimui 2022 m. balandžio mėnesį. Tokie Skundo teiginiai tik įrodo, kad pareiškėjas, teisindamas savo neteisėtus veiksmus dėl netinkamai organizuojamos NMA veiklos, savo pasiteisinimams bando dirbtinai vadovautis bet kokiais teisės aktais, kurie objektyviai nėra susiję su nagrinėjama situacija.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo atveju Asociacija jokių teisėkūros procesų neinicijavo, o kvietė NMA į susitikimą, kuriame tiesiogiai galėtų aptarti pasikartojančias NMA veiklos problemas. Tuo tarpu ŽŪM į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją kreipėsi po to, kai Asociacija 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė raštą ŽŪM, kuriame Asociacija, be kitų klausimų, ŽŪM ministro prašo skubos tvarka pakoreguoti paramos priemonės investicijos į žemės ūkio valdas taisykles ir įtraukti traktorius ir kombainus, kaip tinkamą investiciją. Pagal Asociacijos raštą akivaizdu, kad Asociacija, veikdama savo narių, kurie vykdo traktorių ir kombainų prekybos veiklą, interesais, pateikė siūlymus ŽŪM keisti teisinį reguliavimą. Dėl to tokie Asociacijos veiksmai tapo realiu pagrindu atlikti tyrimą dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos. Nei šie, nei panašūs Asociacijos prašymai nebuvo teikti nei viename iš kreipimųsi, adresuotų NMA, todėl situacijoje dėl Kreipimosi 1, Kreipimosi 2 ir Kreipimosi 3, dėl kurios buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, NMA neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti Asociacijos užsiregistruoti lobistų sąraše ir atsisakyti organizuoti susitikimą su ja.

Atsakovė nurodo, kad visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos buvo nustatytos atliekant išsamų pareiškėjo tarnybinių pareigų pažeidimo tyrimą ir nurodytos Išvadoje. Pažymi, kad Išvadoje konstatuota, jog pažeidimą padaręs tarnautojas yra pareiškėjas. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog pagal pareiškėjo Pareigybės aprašymo 4, 5, 6, 7, 8, 17 punktus pareiškėjo funkcijos yra: (4) vadovauti NMA, (5) atsakyti už jai iškeltų uždavinių ir deleguotų funkcijų įgyvendinimą, (6) organizuoti NMA darbą, kontroliuoti, kaip jis vykdomas, nustatyti veiklos tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategijas, (7) užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, viceministrų ar kanclerio, pagal nustatytas veiklos, administravimo sritis, pavedimų vykdymą, (8) užtikrinti, kad NMA veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, bei (17) vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus. Taigi, remiantis pareiškėjo pareigybei priskirtomis funkcijomis, akivaizdu, kad būtent pareiškėjas yra Išvadoje konstatuotus pažeidimus padaręs asmuo.

Išvadoje konstatuotos pareiškėjo padaryto tarnybinių pareigų pažeidimo pasekmės - tai institucijos (NMA), kaip biudžetinės įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, siekiančios aukštų darbo etikos standartų ir atskaitingumo visuomenės ir socialinių partnerių akyse, gero vardo, pasitikėjimo Lietuvos valstybės institucijomis apskritai sumenkinimas. Pažymi, kad NMA kaip įstaigai, administruojančiai valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekančiai jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, keliami itin aukšti teisėtumo standartai ir tokie atvejai kaip socialinių partnerių diskriminacija, ignoravimas, nepagrįstas atsisakymas spręsti jų problemas, sąlygoja dideles neigiamas pasekmes ir nepasitikėjimą pareiškėjo vadovaujamos institucijos darbu. NMA veiklos trūkumai, vilkinami paramos išmokėjimo procesai, daro neigiamą įtaką kitų Asociacijos narių apsisprendimui ateityje vykdyti remiamą veiklą ir kreiptis į NMA paramos.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo padaryto tarnybinių pareigų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Jeigu pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, būtų laiku ir tinkamai organizavęs NMA darbą, užtikrinęs pavestų funkcijų atlikimą vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atlikęs NMA specialistų darbo kontrolę, laiku atsakęs į Asociacijos kvietimus organizuoti susitikimą, nebūtų nepagrįstai Asociacijos ignoravęs ir diskriminavęs kitų socialinių partnerių atžvilgiu, nebūtų pasirašęs rašto, kuriuo reikalaujama Asociacijai būti lobistų sąraše, Asociacijos prašymai būtų išspręsti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau pareiškėjas tinkamai neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų, neužtikrino NMA pavestų funkcijų atlikimo vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, dėl ko buvo pakenkta NMA ir ŽŪM reputacijai bei prarastas pasitikėjimas ja socialinių partnerių akyse.

Atsakovė pažymi, kad NMA direktoriui, tiesiogiai pavaldžiam žemės ūkio ministrui, taikytini itin aukšti tarnybinės veiklos ir atsakomybės standartai. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokie asmenys yra ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Taigi, Išvadoje pagrįstai konstatuota pareiškėjo kaltė dėl nustatytų tarnybinių pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad ŽŪM, atlikusi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, labai detaliai Išvadoje atskleidė konstatuotų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų esmę, atliko išsamų tyrimą dėl pažeidimų aplinkybių, nustatė visas tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygas, dėl to skundžiamas Įsakymas ir jo sudedamąja dalimi esanti Išvada buvo priimti teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovė su pareiškėjo vertinimu, kad jam skirta nuobauda (pastaba) yra neproporcinga padarytam pažeidimui, nesutinka, nes akivaizdu, kad švelniausios tarnybinės nuobaudos skyrimas yra proporcingas pareiškėjo padarytiems pareigų pažeidimams. Pažymi, kad Išvadoje buvo užfiksuoti du savarankiški pareiškėjo tarnybinių pareigų pažeidimai, tačiau už abu pažeidimus paskirta tik viena minimali, pati švelniausia įmanoma nuobauda (pastaba). Priešingas aiškinimas, t. y., kad pareiškėjui neturėtų būti taikoma jokia atsakomybė už konstatuotus tarnybinių pareigų pažeidimus, reikštų LVAT savo praktikoje nuosekliai akcentuojamo teisinės atsakomybės neišvengiamumo principo pažeidimą. Atsakovės nuomone, pareiškėjui nuobauda buvo paskirta visiškai teisėtai, įvertinus jos proporcingumą nustatytų tarnybinių nusižengimų sunkumui.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jis yra nepagrįstas, neįrodytas ne tik žalos faktas, tačiau ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos nustatyti sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. LVAT praktikoje vertinant analogiškas situacijas pažymima, kad skunde nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo patirtą stresą, nervinę įtampą, sveikatos pablogėjimą, t. y. išgyvenimai, kurie vienokiu ar kitokiu intensyvumu neišvengiamai ištinka kiekvieną asmenį, kai jam yra skiriama tarnybinė nuobauda, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovė pažymi, kad ŽŪM neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, profesionaliai, atidžiai ištyrus ir įsigilinus į visas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo nustatymui reikšmingas aplinkybes, tą patvirtina Išvada ir kiti atlikto tyrimo dokumentai.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas deklaratyviai užsimena apie stresą, sutrikusią sveikatą, nerimą, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia. Su skundu nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokiais konkrečiais sveikatos sutrikimais pareiškėjas skundėsi ir kaip jie yra susiję su skundžiamo Įsakymo priėmimu. Atsakovės nuomone, pareiškėjo išgyventas stresas ar kiti nepatogumai sukelti pačios švelniausios pagal įstatymą galimos tarnybinės nuobaudos paskyrimo, negali būti kvalifikuojami kaip pagrindas neturinei žalai atsirasti.

Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais apie ŽŪM tariamai vykdomus kitus neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kuriuos vis dar neva tęsia siekdama visais įmanomais būdais nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti ir niekuo nesusiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja ŽŪM neteisėti veiksmai, kilusi žala pareiškėjui ir priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakomybės elementų.

Pažymi, kad pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati. Tokio pobūdžio bylose LVAT kaip pakankama satisfakcija dažnu atveju pripažįsta tarnybinės nuobaudos panaikinimą, jei nustato, kad ji paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo neturtinei žalai priteisti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 3P-133 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos priteisimo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2022 m. liepos 4 d. ŽŪM buvo gautas Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos skundas dėl NMA direktoriaus vykdomo perteklinio biurokratizmo, informacijos neteikimo, diskriminavimo bei galimo Lobistinės veiklos įstatymo nevykdymo ar jo skirtingo interpretavimo atskiriems asmenims bei galimo susitikimų nedeklaravimo.

Asociacija Skunde dėl NMA direktoriaus veiklos nurodė, kad iš ūkininkų dažnai sulaukia informacijos, kad NMA nesilaiko ne tik raštams atsakyti taikomų privalomų terminų, bet ir paraiškos vertinamos pavėluotai ir nesilaikant įstatyme numatytų terminų. Asociacija Skunde nurodė, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio siekia suorganizuoti susitikimą su NMA atstovais, kurio metu būtų atkreiptas NMA vadovo dėmesys į biurokratizmą, netinkamą NMA darbuotojų darbo atlikimą, pasikartojančias klaidas, nereikalingus paklausimus pareiškėjams, pabrėžti kaip ilgas paraiškų vertinimas pabrangina ūkininkų projektus bei kokį jie nuostolį patiria. Kadangi NMA ilgai delsė paskirti susitikimo datą, o galiausiai iš viso atsisakė organizuoti susitikimą su Asociacija dėl neva Asociacijos lobistinės veiklos, Asociacija, siekdama apginti Asociacijos atstovaujamų narių teises, pateikė atsakovei Skundą dėl NMA direktoriaus veiklos. Asociacija Skunde dėl NMA direktoriaus veiklos taip pat prašė atlikti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, įpareigoti jį vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu teikti informaciją Asociacijai bei laikytis įstatyme atsakymams parengti numatytų terminų.

Žemės ūkio ministras, atsižvelgdamas į Skundą dėl NMA direktoriaus veiklos, 2022 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. 3P-105 „Dėl komisijos sudarymo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti“, kuriuo pavedė Komisijai atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir raštu pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus.

Nustatyta, kad 2022 m. liepos 25 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 19P-8 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“, informuojant pareiškėją, kad jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl to, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius, neužtikrindamas sklandaus bendradarbiavimo su juridiniu asmeniu (Asociacija) bei neužtikrindamas NMA atsakymų į skundus /prašymus pateikimo VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, savo veiksmais galimai diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino NMA ir Žemės ūkio ministerijos reputaciją ir / ar paties tarnautojo reputaciją bei pasitikėjimą. Pareiškėjui nurodyta per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo pateikti pasiaiškinimą.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paaiškinimą, kuriame savo kaltę dėl tiriamo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo neigė, prašė tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą nutraukti.

2022 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija surašė išvadą Nr. 18P-5(2.33) „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo“. Komisija, išanalizavusi tyrimo metu gautus dokumentus ir informaciją bei įvertinusi ištirtus faktus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir konstatavo, kad pareiškėjas, kaip NMA direktorius, neužtikrino tinkamo NMA darbo organizavimo ir jo kontrolės, neužtikrino, kad NMA būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko sprendė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė (dėl to, kad pareiškėjas, kaip NMA vadovas, neužtikrino sklandaus bendradarbiavimo su juridiniu asmeniu (Asociacija) ir dėl to, kad pareiškėjas, kaip NMA vadovas, neužtikrino NMA atsakymų į skundus / prašymus pateikimo), siūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, rekomendavo atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jam, kaip NMA direktoriui, tiesiogiai pavaldžiam žemės ūkio ministrui, taikytini itin aukšti tarnybinės veiklos ir atsakomybės standartai.

Komisija nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punktą, 2 punktą, 4-7 punktus, 9-12 punktus, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 10 punktą, 12 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą, 6 punktą, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų 2 punktą, 21.1 punktą, 21.2 punktą, 21.3 punktą, 21.8 punktą, 21.12 punktą, 21.18 punktą, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigybės aprašymo 4-8 punktus,17 punktą, Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 29 punktą, Bendradarbiavimo aprašo 6.1-6.4 punktus.

Remiantis Komisijos Išvada, 2022 m. rugsėjo 13 d. žemės ūkio ministras priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Įsakymu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.).

VTĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (1 dalis). Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (2 dalis). Už valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn (3 dalis). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

VTĮ 3 straipsnis nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kurie, be kita ko, yra šie: atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (1 punktas); atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms (2 punktas); pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (10 punktas); profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti (12 punktas).

VTĮ 16 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų pareigas, t. y. valstybės tarnautojas privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 dalies 1 punktas); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (1 dalies 3 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (1 dalies 4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-415/2018).

Teismas turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018).

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146– 3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011). Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1459/2010, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011)

Dėl Įsakymo

Ginčijamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis, kurioje nurodyti Įsakymo motyvai.

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė du nusižengimus, t. y. : (i) neužtikrino sklandaus bendradarbiavimo su Asociacija; (ii) neužtikrino NMA atsakymų į skundus/prašymus pateikimo.

Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, iš esmės remiasi tuo, kad nėra aiškiai įvardytas jo pažeidimas, t. y. kokias konkrečiai teisės normas jis pažeidė, kokiu laikotarpiu ir kuo tai pasireiškė.

Išvadoje pirmu nusižengimu nurodyta, jog pareiškėjas, kaip išmanantis teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad būtų organizuotas susitikimas su Asociacija, kuri taip pat yra ir socialinis partneris, o tokie veiksmai pasireiškė kaip netiesioginė tyčia (nenorėjo žalingų padarinių, bet leido jiems kilti). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas diskriminavo Asociaciją kitų socialinių partnerių atžvilgiu, kai nesant teisinio pagrindo nurodė Asociacijai įsitraukti į lobistų sąrašą, nors kitoms asociacijoms tokie reikalavimai nebuvo keliami. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjui, kaip NMA direktoriui, taikytini itin aukšti tarnybinės veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokie asmenys yra ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės, tarnybinės etikos principų.

Išvadoje konstatuota, kad pažeidimą padaręs asmuo A. M., kaip NMA vadovas, turėjęs užtikrinti susitikimo organizavimą su juridiniu asmeniu Asociacija jo nediskriminuojant palyginti su kitais, kontroliuoti sau pavaldžius NMA darbuotojus, kad susitikimas su Asociacija būtų tinkamai organizuotas (įvyktų).

Apibūdinant pažeidimo pasekmes nurodyta, kad A. M., kaip NMA direktorius, neužtikrindamas susitikimo organizavimo su juridiniu asmeniu Asociacija, nekontroliavęs sau pavaldžių darbuotojų, kad susitikimas su Asociacija būtų tinkamai organizuotas (įvyktų) ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir kenkia NMA, kaip biudžetinės įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, siekiančios aukštų darbo etikos standartų ir atskaitingumo visuomenės ir socialinių partnerių akyse, geram vardui, menkina pasitikėjimą Lietuvos valstybės institucijomis apskritai.

Išvadoje nurodyta, kad, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra, nes jeigu A. M. tinkamai vadovautų / organizuotų NMA darbą, nebūtų pasirašęs rašto, kuriuo reikalaujama Asociacijai būti Lobistų sąraše, nebūtų nukentėjęs NMA, kaip biudžetinės įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, siekiančios aukštų darbo etikos standartų ir atskaitingumo visuomenės ir socialinių partnerių akyse, geras vardas, nebūtų menkinamas pasitikėjimas Lietuvos valstybės institucijomis apskritai.

Išvadoje nurodant, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėjas, pacituota dalis VAĮ 3 straipsnio, įtvirtinančio viešojo administravimo principus, VTĮ 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios valstybės tarnybos principus ir 16 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios bendrąsias valstybės tarnautojų pareigas. Taip pat nurodytos teisės normos, susijusios su bendrosiomis įstaigos vadovo pareigomis: Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma biudžetinės įstaigos vadovo pareiga organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad butų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma biudžetinės įstaigos vadovo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų. Prie pažeistų teisės normų, be kita ko, nurodytas Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų 21.1 papunktis, kuriame nurodoma, kad Agentūros direktorius užtikrina, kad Agentūra savo veikloje vadovautųsi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais nuostatais; 21.2 papunktis, kuriame nurodyta, kad Agentūros direktorius organizuoja Agentūros darbą, leidžia įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą, sprendžia Agentūros kompetencijai priklausančius klausimus, kad būtų įgyvendinami Agentūros tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, taip pat ir 21.3 papunktis, nustatantis, kad Agentūros direktorius atsako už Agentūrai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą; 21.8 papunktis, kuriame nurodoma, kad Agentūros direktorius vadovaudamasis teisės aktais, priima sprendimus dėl paramos suteikimo ir sankcijų taikymo arba įgalioja Agentūros direktoriaus pavaduotoją, Agentūros kanclerį arba kitą Agentūros struktūrinio padalinio vadovą; 21.12 papunktis, kuriame nurodoma, kad Agentūros direktorius atsiskaito už Agentūros darbą; 21.18 papunktis, kuriame nurodoma, kad Agentūros direktorius vykdo kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų jam suteiktas funkcijas. Išvadoje konstatuotas ir pareigybės aprašyme išdėstytų funkcijų pažeidimas, be kita ko, 6 punkto, kuriame nurodoma, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, organizuoja NMA darbą, kontroliuoja, kaip jis vykdomas, nustato veiklos tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategijas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašo 6.1 papunktis, kuriame numatytas NMA ir partnerių bendradarbiavimo atvirumo principas - užtikrinti paramos administravimo proceso atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai jame dalyvauti; 6.2 papunktis, kuriame numatytas viešumo ir skaidrumo principas - bendradarbiavimas yra viešas, nuolat supažindinant visuomenę ir interesų grupes su paramos administravimo procesu; 6.3 papunktis, kuriame nustatytas efektyvumo principas - NMA partneriai į paramos administravimo procesą įtraukiami pagal savo kompetenciją ir dėl esminių klausimų; 6.4 papunktis, kuriame nustatytas sąžiningumo principas - pareigas atlikti sąžiningai ir laikytis aukščiausių skaidrumo, patikimumo, nešališkumo standartų.

Išvadoje išvardytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad nurodytos teisės normos apibrėžia bendro pobūdžio įstaigos vadovo pareigas, susijusias su įstaigos veiklos organizavimu.

Kaip aptarta, Išvadoje pareiškėjas iš esmės kaltinamas tuo, kad jis tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo NMA veiklos ir dėl to buvo pažeisti teisės aktai ir pakenkta NMA geram vardui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Asociacija 2022 m. kovo 9 d. el. paštu info@nma.lt bei partneris@nma.lt kreipėsi į NMA raštu dėl susitikimo. Kreipimesi 1 Asociacija prašė NMA organizuoti susitikimą 2022 m. kovo mėn. pabaigoje, konkretų laiką suderinant telefonu. Kreipimesi 1 nurodytas siūlomo susitikimo tikslas - aptarti paramos administravimo metu kylančias problemas, rasti sprendimus bei pateikti pasiūlymus prie apvalaus diskusijų stalo NMA patalpose.

Byloje nėra ginčo, kad Asociacijos ir NMA Komunikacijos skyriaus vadovės telefoninis pokalbis įvyko. Kaip Kreipimesi 2 nurodė Asociacija, šis pokalbis įvyko „po poros savaičių“ nuo Kreipimosi 1 išsiuntimo ir buvo susitarta susitikimą nukelti į balandžio mėn. Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės patikrinti minėto telefoninio pokalbio turinio, nustatyti, kas buvo susitarta jo metu, tačiau, kad jis įvyko ginčo tarp šalių nėra.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Nagrinėjamu atveju, Kreipimesi 1 nebuvo prašoma administracinio sprendimo priėmimo, o telefoninis pokalbis įvyko, Asociacijos teigimu, „po poros savaičių“, t. y. nepasibaigus VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui. To, kas buvo susitarta telefoninio pokalbio metu, teismas neturi galimybės patikrinti, tačiau visgi pažymi, kad minėtas telefoninis pokalbis vyko ne su pareiškėju, byloje nėra duomenų, kad Asociacija būtų bandžiusi susisiekti tiesiogiai su pačiu pareiškėju, nėra duomenų, kada pareiškėjui tapo žinoma apie Asociacijos Kreipimąsi 1 ar tai, kad buvo tartasi dėl susitikimo telefonu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisija tirdama pareiškėjo tariamai padarytus pažeidimus, taip pat nesiaiškino šių aplinkybių, iš NMA Komunikacijos skyriaus vadovės paaiškinimų neprašė, nesiaiškino, kada pareiškėjas sužinojo apie Kreipimąsi 1 (nes priklausomai nuo įstaigos struktūros, padalinių funkcijų, naudojamos dokumentų valdymo sistemos, nebūtinai visi įstaigoje gauti raštai, tik gavus juos įstaigoje, iš karto pasiekia įstaigos vadovą), kokius nurodymus/pavedimus dėl jo davė (jei apskritai davė).

Kaip matyti iš žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtintos NMA struktūros, NMA yra departamentai, skyriai, taip pat yra direktoriaus pavaduotojai. NMA direktorius įstaigos veiklą organizuoja per NMA struktūroje esančius struktūrinius padalinius. Visgi Komisija Išvadoje visiškai neanalizavo ir nesiaiškino, ar pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, ėmėsi nuo jo priklausančių ir protingai įmanomų veiksmų, kad būtų užtikrintas sklandus bendradarbiavimas su Asociacija ar kitais socialiniais partneriais. Vienos situacijos vertinimas, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas kaip įstaigos vadovas netinkamai organizavo jos veiklą.

Į 2022 m. gegužės 9 d. Kreipimąsi 2 atsakymas pateiktas 2022 m. gegužės 26 d., o į 2022 m. gegužės 17 d. Kreipimąsi 3 – 2022 m. birželio 6 d. Taigi abiem atvejais 20 darbo dienų terminas nebuvo praleistas.

LVAT praktikoje konstatuota, kad tarnybinė atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar asmuo neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A438-370/2011, N r. A-2966-756/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas neatlikęs reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas bendradarbiavimas su Asociacija ir laiku jai pateiktas atsakymas, todėl aptarta LVAT praktika aktuali ir sprendžiant šią administracinę bylą.

Vadovaujanti VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjo tarnybinės veiklos iki tarnybinio nusižengimo padarymo Komisija Išvadoje nevertino, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatinėjo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad tarnybinio nusižengimo – savalaikio atsakymo parengimo Asociacijai neužtikrinimo – tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai, nebuvo nustatytos visos su tariamu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl pažeidimo padarymas konstatuotas nepagrįstai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad NMA 2022 m. gegužės 26 d. Atsakyme Nr. BR6-3299 „Dėl susitikimo organizavimo" Asociacijai buvo pasiūlyta užsiregistruoti Lobistų sąraše pagal Lobistinės veiklos įstatymą ir pranešti apie tai NMA, taip pat informuojama, kad gavus pranešimą bus suderintas susitikimo laikas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra vertinamas NMA 2022 m. gegužės 26 d. atsakymo Nr. BR6-3299 „Dėl susitikimo organizavimo", teistumas ir pagrįstumas, o vertinami pareiškėjo veiksmai, bendraujant su Asociacija. Taigi, šiuo atveju, vertintina tik, ar dėl to, kad NMA 2022 m. gegužės 26 d. atsakymu Nr. BR6-3299 „Dėl susitikimo organizavimo" pasiūlyta Asociacijai registruotis Lobistų sąraše, galima konstatuoti esant tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad Asociacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų skundusi Atsakymą, o Komisija nėra subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus aiškinti Lobistinės veiklos įstatymą.

Antra, teismas pažymi, kad Asociacijos raštuose nebuvo tiksliai nurodyta, dėl kokių su paramos administravimu ir NMA darbo organizavimu susijusių problemų inicijuojamas susitikimas ir kokio pobūdžio siūlymus ketinama teikti. Be to, Atsakyme tik siūloma užsiregistruoti Lobistų sąraše. Sutiktina, kad NMA nesitikslino dėl Asociacijos galimų siūlymų pobūdžio ir turinio, bet ir Asociacija, gavusi Atsakymą, galėjo informuoti NMA, kad jų siūlymai nėra susiję su teisėkūros iniciatyvomis (jei iš tikrųjų siūlymai nereikalavo teisės aktų keitimo).

Komisija, atlikdama tarnybinių nusižengimo tyrimą, nesiaiškino Atsakymo rengimo proceso, neprašė Atsakymo rengėjų paaiškinimų, nesiaiškino, kokius nurodymus ir kada pareiškėjas davė dėl Atsakymo rengimo.

Teismas papildomai pažymi, kad diskusijos „Žuvininkystės sektoriaus paramos administravimo aktualijų aptarimas“ dalyvių pasisakymų turinys ir pareigos registruotis Lobistų sąraše vertinimas nepatenka į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, todėl teismas dėl to papildomai nepasisakys. Be to, Išvadoje pakomentuotas tik vienas renginys, nevertinti NMA ir konkrečiai pareiškėjo veiksmai kitų panašių (kaip Asociacijos) kreipimųsi atveju.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti diskriminuojančio Asociacijos atžvilgiu pareiškėjo elgesio.

Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje, konstatuojant abu tarnybinius nusižengimus, pacituota nemažai teisės aktų, kurie nustato bendras įstaigos vadovo pareigas elgtis rūpestingai, laikytis teisės aktų bei tinkamai organizuoti ir kontroliuoti įstaigos veiklą. Visgi bendro pobūdžio pareigas nustatančios teisės normos Išvadoje nesusietos su konkrečiu pareiškėjo elgesiu, t. y. teisės normos pacituotos, tačiau jų ryšys su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra atskleistas. Kaip jau minėta, būtent darbdavys, esantis viešojo administravimo subjektu, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę tarnautojui.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad neatlikus išsamaus ir visapusiško aplinkybių tyrimo, Išvadoje nėra tinkamai pagrįstas pareiškėjo tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų faktas. Atsakovės Išvada apie netinkamą pareiškėjo darbo organizavimą remiasi iš esmės tik Asociacijos teiginiais.

Pripažinus, kad Išvadoje nepagrįstai buvo konstatuotas tarnybinių nusižengimų padarymas, paskirtos nuobaudos teisėtumas ir proporcingumas nebevertinamas. Nepaisant to, teismas atkreipia dėmesį, kad ne bet koks valstybės tarnautojo tarnybinis nusižengimas lemia tarnybinę atsakomybę – VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui tarnybinė atsakomybė netaikoma. Tuo tarpu Išvadoje pareiškėjo veikų galimo mažareikšmiškumo klausimas nebuvo nagrinėtas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3P-133 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“ kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo – (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

Pareiškėjas prašo Teismo priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 5000 EUR. Pareiškėjas neturinę žalą kildina iš viešoje erdvėje pasirodžiusių straipsnių, neva menkinančių Pareiškėjo reputaciją, taip pat iš to, kad dėl vykdomo tarnybinio nusižengimo tyrimo pareiškėjui sutriko ir sveikata, jis netrumpą laiką buvo nedarbingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, yra pažymėjęs, kad neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo

Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).

Vertinant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į valstybės tarnautojo sveikatos sutrikimus tuo metu, kai buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, teikiami paaiškinimai, skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pripažįstamos neteisėtomis, jų trukmę, galimybę atkurti dėl neteisėtų veiksmų patirtus netekimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012).

Skunde pareiškėjas užsimena apie viešoje erdvėje pasirodžiusius straipsnius (nors konkrečiai jų nenurodo), susijusius su ŽŪM keipimusi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su skundo dalyku – skundžiamu Įsakymu ir galimai dėl jo atsiradusia neturtine žala, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie sutrikusią sveikatą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda - pastaba. Nėra duomenų apie išskirtinai didelį stresą sukeliančias aplinkybes, taip pat nepaneigta, kad pareiškėjas išlieka darbingas, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atstatyti dėl išgyvenimų patirtus praradimus. Įvertinus aptartą teismų praktiką, galima daryti išvadą, kad nuobaudos panaikinimas, nesant išskirtinius pareiškėjo išgyvenimus įrodančių aplinkybių, šiuo atveju gali būti laikomas pakankama satisfakcija. Todėl laikytina, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą iš atsakovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti 5000 EUR neturtinę žalą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1815,00 Eur.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau –ir Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė nebūtinas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, t. y. buvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau reikalavimas priteisti neturtinę žalą netenkintas, teismas sprendžia, kad ir priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti atitinkamai mažinamas.

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492- 144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų ir kompensacijų priteisinimo, žalos atlyginimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143– 120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS442-9/2012), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui priteistina pusė jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 907, 50 Eur.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3P-133 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus A. M. tarnybinio nusižengimo“.

Likusią pareiškėjo A. M. skundo dalį atmesti.

Pareiškėjo A. M. naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Indrė Žvaigždinienė