Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. 3d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d. nuostatomis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatais, patvirtintais 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Administravimo nuostatai).

Į bylą pateikti 2016 m. rugsėjo 20 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos susidėvėjusios, todėl būtina atlikti stogo keitimo darbus ir 2017 m. spalio 24 d. Butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti visi komercinius pasiūlymus atsiuntę rangovai su jų siūlomomis sąlygomis, balsavimo biuletenis, kuriais namo gyventojų balsų dauguma buvo išrinktas rangovas UAB „Mano būstas“, pasiūlęs ilgiausią išsimokėjimo terminą, bei kurio kaina buvo viena iš geriausių.

Ieškovė sutinka, kad skola būtų išdėstyta 12 mėnesių laikotarpiui.

Ieškovė, atsakovės žiniomis, statybos leidimo darbams vykdyti nebuvo gavęs, nebuvo parengęs jokio statybos projekto, jo nederino su namo bendraturčiais, negavo jų leidimo įrengti stoglangius, nederino vykdomų darbų apimčių, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis namo stogo kapitalinį remontą vykdė neteisėtai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį sprendimas dėl pastato kapitalinio remonto, dėl naudojimosi stogu tvarkos, t. y. stoglangių skirtų tik keliams namo bendraturčiams įrengimo, turėjo būti priimtas visų savininkų sutarimu. Nesant dalies savininkų sutikimo remonto darbų atlikimui, namo išvaizdos keitimui, buvo būtina ginčą spręsti teisme. Ieškovei nesikreipus į teismą dėl leidimo atlikti statybos darbus be atsakovės sutikimo, negavus statybą leidžiančio dokumento, nesuderinus su atsakove statybos darbų apimčių, jis neteko teisės reikalauti iš atsakovės padengti neteisėtos statybos išlaidas (CK 4.83 str. 4 d.).

Atsakovės nuomone ieškovė pažeidė CK 4.242 straipsnio normas, kadangi užsakydama atlikti konkrečius remonto darbus bei vykdydama darbų priežiūrą nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, o prievoles vykdė ne gyventojų, o susijusių ūkio subjektų ir savo asmeniniais interesais. Ieškovė, būdama asmeniškai suinteresuota darbų vykdymu, kuo didesnės darbų kainos gavimu, neieškojo geriausio darbų kainos pasiūlymo, dėl darbų kainos nesiderėjo ir realiai neveikė atstovaujamųjų interesais. Atsakovė yra įsitikinusi, kad stogo kapitalinio remonto darbai buvo atlikti ženkliai didesnėmis nei rinkos kainomis. Administratorius šių darbų pasekoje gyventojų sąskaita siekia pasipelnyti, galimai netinkamai skaičiuoja gyventojams tenkančią įmokų dalį ir kt. pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė nesutinka su atliktais remonto darbais, bet į teismą dėl atliktų darbų nesikreipė, priešieškinio byloje nepareiškė. Atsakovė kreipėsi į savivaldybę dėl kompensacijos, taigi suvokė pareigą mokėti už atliktus darbus.

Pažymėjo, kad privalomieji darbai įeina į administravimo mokestį. Ieškinys yra dėl skolos, ne dėl stogo darbų atlikimo. Jei atsakovė nesutinka su atliktų darbų apimtimi kokybe, turėjo teisę reikšti ieškinį ar priešieškinį.

Ieškovė atliko stogo keitimo darbus, protokolai, apžiūros darbai patvirtina būtinybę remontuoti stogą. Čerpių pakeisti nepakako, reikėjo atlikti remonto darbus. Lokalinėje sąmatoje stogo langai nenumatyti, langų keitimo suma į sąskaitą neįtraukta. Dėl palėpių įrengimo ieškovas informacijos neturi.

2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė už stogo remonto darbus sumokėjo 1000 Eur. Konkretus rangovas buvo pasirinktas atsižvelgus ne tik į kainą, bet ir sumos išdėstymo terminą, kadangi kiti rangovai sutiko išdėstyti tik 3 mėnesių laikotarpiui. Gyventojams nubalsavus, buvo pasirinktas rangovas ir atlikti darbai.

Atsakovė I. B. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad gauna 318 Eur dydžio pensiją, kad sumokėti ieškovės reikalaujamos sumos dėl savo sveikatos būklės, amžiaus ir finansinės padėties tikrai negali. Sutiktų sumokėti už atliktus darbus tuo atveju, jeigu prievolės mokėjimas būtų išdėstytas 120 mėnesių.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal ieškovės pateiktas sąskaitas stogo remonto darbai įtraukti tai į administracinį mokestį, tai į atskirą eilutę. Pabrėžė, kad stogo langų keitimas į sąmatą neįtrauktas, nes langai sumontuoti, t. y. darbai atlikti nelegaliai. Atsakovės atstovo nuomone, ieškovas turėjo pareigą įrodyti kaip skaičiuoja mokestį už atliktus darbus.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB Mano Būstas Vilnius, veikdama 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 bei vėlesnių įsakymų pagrindu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei I. B. (el. byla, t. I, b. l. 11).

Iš byloje pateikto 2016 m. rugsėjo 20 d. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, kuris laikytinas bendrąja daline namo butų savininkų nuosavybe, turėjo trūkumų – namo stogo čerpės ir kiti stogo elementai buvo fiziškai nusidėvėję, čerpės sudūlėjusios, vėjaletės nupuvusios, dėl esamų pratekėjimų yra puvinio pažeistų medinių konstrukcijų, stogo plokštuma išlinkusi, stogo skardos lankstiniai ir lietaus nuvedimo sistema surūdijusi, kaminų mūras stipriai suirę. Rekomenduojama atlikti stogo keitimo darbus: pakeisti susidėvėjusias stogo konstrukcijas, sumontuoti naujas čerpes, pakeisti lietaus nuvedimo sistemą, sumontuoti vėjalentes, sutvarkyti kaminus (el. byla, t. I, b. l. 65)..

2017 m. rugsėjo 4 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ paskelbė konkursą dėl stogo remonto darbų pirkimo, adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. I, b. l. 123, 124).

Iš 2017 m. spalio 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimu komisijos protokolo matyti, kad balsavimo rezultatai patvirtina, jog gyventojų ir kitų patalpų daugumos sprendimu namo stogo darbus atliks rangovas UAB „Mano būstas“ (el. byla, t. I, b.l. 54-55).

Darbai buvo atlikti ir priimti. Iš Atliktų darbų priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad stogo čerpių keitimo darbų kaina 41632,57 Eur (el. byla, t. I, b. l. 63-64), mūro remonto darbų kaina – 2272,57 Eur (su 2020 m. vasario 27 d. lydraščiu pateiktas aktas).

Visų atliktų darbų kaina 43905,14 Eur. Atsakovei I. B. paskaičiuota dalis išdėsčius 24 mėnesių laikotarpiui – po 152,27 Eur kas mėnesį.

Kaip nurodo ieškovė, atsakovė mokesčių už namo bendrosios dalinės nuosavybės patalpų administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas ir stogo remonto darbus pilnai nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 kovo 31 d. susidarė 1199,65 Eur įsiskolinimas. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji nemokėjo pagal pateiktas sąskaitas visos mokėtinos sumos.

Atsakovė nurodė mokanti už bendrosios dalinės nuosavybės patalpų administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas.

Ginčas byloje kilo iš esmės dėl daugiabučio namo patalpų naudotojo (atsakovės) pareigos apmokėti kaminų, stogo remonto darbus, stogo įrangos (lietaus nuvedimo sistemos) keitimo, naujos stogo dangos montavimo išlaidas. Nurodytos konstrukcijos yra valdomos pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).

Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

Nagrinėjamam ginčui aktualūs privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“, kuris galiojo iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal šio reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos buvo priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Iš 2016 m. rugsėjo 20 d. statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, kuris laikytinas bendrąja daline namo butų savininkų nuosavybe, turėjo trūkumų – namo stogo čerpės ir kiti stogo elementai buvo fiziškai nusidėvėję, čerpės sudūlėjusios, vėjaletės nupuvusios, dėl esamų pratekėjimų yra puvinio pažeistų medinių konstrukcijų, stogo plokštuma išlinkusi, stogo skardos lankstiniai ir lietaus nuvedimo sistema surūdijusi, kaminų mūras stipriai suirę.

Atsakovė teigia, kad neturi pareigos mokėti už stogo langus, nurodo, kad dėl atliktų stogo darbų padidėjo viršutinių butų plotas, mano kad statybos atliktos nelegaliai.

Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą, kuri susidarė dėl stogo čerpių keitimo ir mūro remonto darbų pagal atliktų darbų priėmimo aktus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. II, b. l. 75-76 ir su 2019 m. vasario 27 d. lydraščiu pateikta akto kopija). Atliktų darbų priėmimo aktuose nenurodyta jokie stogo langų montavimo darbai ar langų kaina. Atsakovė neginčijo nei atliktų darbų priėmimo aktų, nors tokią teisę turėjo.

Atsakovei kilo abejonių dėl jai paskaičiuotos kas mėnesį 24 mėnesius mokėtinos 152,27 Eur dydžio sumos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 nurodė, kad CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad balsavimo biuletenyje nurodyta mažesnė atsakovei tenkanti per mėnesį mokėtina atliktų darbų suma. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, tai patvirtina ir balsavimo raštu biuleteniai, kad balsavimo biuletenyje nurodyti visi pasiūlymus pateikę rangovai. Taip pat nurodyta, kad UAB „Mano būstas“ sutiko išsimokėjimo terminas 24 mėn., su kitais rangovais 3 mėn. preliminari 1 kv. m. kaina yra 58,47 Eur su PVM. Balsavimo biuletenyje taip pat nurodyta preliminari kaina 50 kv. m. butui. Iš visų pateiktų balsavimo biuleteniu matyti, kad balsavimo biuleteniai yra identiški visiems gyventojams, t. y. visiems butų savininkams, nepriklausomai nuo buto ploto nurodyta preliminari kaina 50 kv. m. butui.

Atsakovė neginčijo nei skaičiuojamų administravimo, nei kitų išlaidų. Atsakovė teigė mokėjusi už teikiamas paslaugas, išskyrus už stogo remonto darbus.

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

Be to, nurodymas už ką buvo mokama, teismo vertinimu, nekeičia nesumokėtos skolos dydžio.

Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį (CPK 178 str.), teismo posėdžio metu nurodė tik tiek, kad ieškovas sutinka, skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

Ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 8 d. advokato Egidijaus Langio darbų ataskaitą ir pagal ją išrašytą sąskaitą faktūrą, pagal kurią pasirengimas dalyvauti Vilniaus miesto apylinkės teisme užtruko 1 val., kaina –151, 25 Eur. Tačiau pagal Rekomendacijas už vieną valandą maksimaliai galėtų būti priteista ne daugiau kaip 127,8 Eur suma